Baigiantis vasarai Vytauto Valiušio keramikos muziejuje jau penktą kartą vyko tarptautinis tradicinės keramikos simpoziumas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Vengrijos keramikai. Šį kartą pasirinkta simpoziumo tema – glazūruotoji liaudies keramika. Seniausi keramikos dirbiniai nebuvo glazūruoti, skirtingose šalyse šiek tiek skyrėsi jų forma, tačiau atsiradus galimybei keraminius dirbinius dekoruoti glazūra skirtumų atsirado daugiau. Kiekviena šalis dekoruodama molinius dirbinius į jų dekorą „sudėjo“ savo identitetą.

Simpoziumo metu tradicinius glazūravimo stilius pristatė Lietuvos puodininkystės meistras Vytautas Valiušis. Galimybė visa savaitę būti ir kurti keramikos muziejuje buvo vertinga ne tik užsienio meistrams, bet ir Lietuvos keramikams bei mokytojams, mokantiems Lietuvos mokinius keramikos subtilybių. Projekte dalyvavę mokytojai džiaugėsi šia patirtimi, nes dažnas jų rengia mokinius Lietuvos liaudies dailės konkursui „Sidabro vainikėlis“, auginančiam jaunuosius tautodailininkus. Dažnoje ugdymo įstaigoje vyksta keramikos užsiėmimai, tačiau reta jų gali sudaryti galimybes mokyti mokinius žiedimo, nes tam reikalinga speciali įranga. Dažnai ir patys mokytojai negali tobulinti savo žiedimo įgūdžių, todėl mokiniai dažnai lipdo iš molio, bet retai žiedžia. Vienas iš projekto tikslų buvo paskatinti mokytojus saugoti ir puoselėti tradicinę puodininkystę, kuri neįmanoma be gerų žiedimo įgūdžių.

Išmokti žiesti tradicines formas vienų mokymų metu vargu ar įmanoma, bet galima puikiai išdėstyti žiedimo pagrindus, nuo kurių prasideda kiekviena puodynė. O apie tradicinių formų dekoravimą buvo mokomasi visa savaitę. Simpoziume dalyvavę Lietuvos keramikai turėjo puikią galimybę savo glazūravimo tradicijas palyginti su kaimyninės Latvijos. Giminingos šalys turi daug bendrumų, tačiau įdomūs ir nedideli skirtumai. Galima diskutuoti, kaip jie susiformavo, atpažįstama bendrumai su besiribojančiomis teritorijomis. Tai patvirtina visiems įprastą posakį, kad menas neturi sienų. Niekas nepasikeičia vien todėl, kad tam tikroje teritorijoje yra nubrėžta valstybės siena.

Projekto dalyviams įdomi buvo Vengrijos patirtis. Šioje šalyje puodininkystės tradicijos labai gilios ir gyvos iki šiol. Glazūruoti vengrų vestuvinių pyragų kepimo indai aktualūs ir šiandien. Kiekvienoms vestuvėms gaminamas vienetinis pyrago kepimo indas, o jų glazūravimo tradicijos Lietuvos keramikams tikrai mažiau žinomos nei kaimyninės Latvijos.

Rugpjūčio 16–22 d. vykusiame simpoziume parengta dalyvių darbų paroda, eksponuojama iki šiol. Tai vertingas edukacinis momentas, nes parodoje geriausiai atsiskleidžia šių trijų šalių glazūravimo tradicijų panašumai bei skirtumai. Svarbu ir tai, kad pasibaigus simpoziumui V. Valiušio muziejus pasipildė tradiciniais Latvijos bei Vengrijos meistrų darbais. Norintys susipažinti su šių šalių tradicine keramika galės tai padaryti bet kuriuo metu, nes šios simpoziume dalyvaujančių šalių mini kolekcijos eksponuojamos muziejuje nuolatos.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir V. Valiušio keramikos muziejus bendradarbiauja ne vienerius metus. 2020 m. numatyta įamžinti Tautodailės metus ir penkerių metų simpoziumo sukaktį – muziejaus kieme sukurti instaliaciją, tačiau dėl pandeminės situacijos pernai simpoziumas neįvyko, tad idėja buvo įgyvendinta šiais metais. Simpoziumo metu ant muziejaus sienos buvo sukurtas keraminis pano. Kasmet šis kūrinys bus papildomas molinėmis lentelėmis, kuriose įsiamžins simpoziume dalyvavę tradicinės keramikos meistrai iš įvairių pasaulio šalių. Šią idėją įvertino ir Lietuvos kultūros taryba, skyrusi lėšų ne tik instaliacijai sukurti, bet ir daliai projekto veiklų įgyvendinti.