Dainų diena 2018
Pratarmė
Lietuvos folkloro garso publikacijų bibliografija
 
PRATARMĖ

Liaudies dainos ir muzika – tai dvasinės vertybės, kurios nepaklūsta laikui, kurių pagalba juntame tą trapų ryšį su praeitimi, pasaulėžiūra, apeigomis, papročiais. Šiandien jos mums reikalingos, kad išsaugotume tautos savitumą ir įneštume savąjį indėlį į žmonijos kultūros visumą.

Dabar, atkūrus nepriklausomybę, tautos kultūrinės raiškos niekas nevaržo, etninė savimonė gali reikštis laisvai ir įvairiomis formomis – dvasinio ir materialaus paveldo kaupimu, tyrinėjimais, menine folkloro kolektyvų veikla, tradicijų atkūrimu, leidiniais ir pan. Nebent tik atslūgo pačios mūsų visuomenės entuziazmas domėtis senąja kultūra, bijodami atrodyti provincialūs, nuolat žvalgomės į vakarus...

Sudėtingame ir nuolat besikeičiančiame šiandienos pasaulyje svarbu išsaugoti ne tik autentiškus, archyvinius liaudies dainų ir muzikos įrašus, bet ir palikti ateinančioms kartoms tai, kas folkloro srityje vyksta dabar: ką ir kaip dainuoja folkloro ansambliai, kokius mokslinio taikomojo pobūdžio, pramoginius įrašus išleidžiame.

Iki šiol folkloro garso publikacijos Lietuvoje nebuvo sistemingai registruojamos. 1996 metais įsigaliojęs įstatymas “Dėl spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo bibliotekoms tvarkos” nevykdomas (juo labiau – folklorininkų). Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra tik nedidelė dalis visų šalies folkoro garso publikacijų.

Lietuvos liaudies kultūros centras nuo 1995 metų iš įvairių šalies kampelių pradėjo kaupti folkloro publikacijų fonoteką. Buvo surinkti visi įrašai – nuo pirmųjų Genovaitės Četkauskaitės sudarytų plokštelių “Lietuvių liaudies dainų antologija” (1968 m.) iki pačių naujausių, išleistų 2000 metais. Šiuo pagrindu ir yra parengta pirmoji Lietuvoje folkloro garso publikacijų bibliografija. Ją sudaro 216 pozicijų: 30 plokštelių, 153 garsajuostė ir 33 kompaktinės plokštelės.

Leidinyje pateikiamos bendrosios bibliografinės žinios, taip pat detalus garso publikacijos turinys ir atlikėjai.

Bibliografija pagal garso publikacijų formą suskirstyta į tris skyrius: plokštelės, garsajuostės ir kompaktinės plokštelės. Skyriuose medžiaga dėstoma taip: 1. Autentiškų atlikėjų ir archyviniai įrašai; 2. Kaimo, miesto folkloro ansamblių, grupių ir kitų kolektyvų įrašai; 3. Teminiai, žanriniai, metodiniai, bendri kolektyvų projektai; 4. Solistų įrašai; 5. Modernizuoto folkloro įrašai.

Pagrindinę išleistų garso publikacijų dalį sudaro folkloro ansamblių įrašai, atspindintys egzistuojančią šios meninės veiklos srities įvairovę bei pakraipas. Be įprastos klasikinės sampratos folkloro kolektyvų (anksčiau vadintų etnografiniais ir folkloriniais) bibliografijoje rasime duomenų ir apie kitokio pobūdžio folkloro įrašus: liaudiško bažnytinio giedojimo, bandymų rekonstruoti senąjį baltišką klodą, modernizuoti folklorą, integruoti jį su kitais muzikos stiliais - džiazu, roku.

Lietuvoje leidžiamos septynios folkloro publikacijų serijos, kurių aprašus pirmiausia ir pateikiame kiekvieno skyriaus pradžioje.Po to abėcėlės tvarka skelbiami ir visi kiti įrašai . Patogumo dėlei kolektyvų publikacijos patalpinamos vienoje vietoje ir yra išdėstomos pagal ansamblių pavadinimus.

Bibliografinė medžiaga kiekviename skyriuje sunumeruojama atskirai. Jei ta pati garso publikacija išleista pakartotinai, tai bibliografinės žinios su nuorodomis į kitus jos leidimus yra pateiktos prie kiekvienos naujai išleistos publikacijos, o turinys ir atlikėjai – tik prie pirmojo publikacijos leidimo.

Visa informacija pateikiama be pataisymų – kaip ji nurodyta publikacijos leidėjo. Ji pakeista tais atvejais, kai pastebėta rašybos klaidų. Už galimus netikslumus atsiprašome. Laužtiniuose skliaustuose nurodoma papildoma informacija, kuri publikacijoje nepateikta, bet bibliografijos rengėjams yra žinoma ir svarbi.

Gale rasite: serijų, folkloro ansamblių ir autorinių garso publikacijų solistų abėcėlines rodykles.


Leidinys skirtas visiems, besidomintiems lietuvių tradicine muzika.

Inga KRIŠČIŪNIENĖ