NOMINACIJA „Geriausia liaudiškų šokių grupė ir vadovas“ 

Laureatas: Biržų kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė „Raitytinis“ ir jos vadovė Danguolė Kalkienė

Jaunimo liaudiškų šokių grupė „Raitytinis“ susibūrė 1986 m. Nuo pat pradžių kolektyvui vadovauja choreografė Danguolė Kalkienė. Kolektyve šoka gausus būrys Biržų miesto ir rajono jaunimo.

Pagrindinę „Raitytinio“ repertuaro dalį sudaro sceniniai lietuvių liaudies, mažesnę – folkloriniai ir istoriniai šokiai. Šokėjų veikla yra gerai matoma, pripažinta, vertinama ir mėgstama. Kolektyvas nuolat koncertuoja rajono ir miesto renginiuose, vyksta į kitus Lietuvos rajonus bei kaimynines šalis. Nuo 1987 m. dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, nacionaliniuose ir tarptautiniuose liaudiškų šokių konkursuose bei festivaliuose.

„Raitytinis“ yra pelnęs ne vieną garbingą apdovanojimą: 1997 m. konkurse „Pora už poros“ – II vietą, 2009 m. – III vietą; 2012 m., 2016 m. ir 2019 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių šokių konkurse „Aguonėlė“ – I laipsnio diplomus, 2022 m. regioniniame ture – I vietą, nacionaliniame tapo laureatais; 2013 m. konkurse „Pora už poros“ – II vietą, 2021 m. pripažinti artistiškiausia grupe ir nacionaliniame ture pelnė I vietą; 2015 m. ir 2017 m. Lietuvos Šiaurės krašto konkurse-festivalyje „Suk, suk ratelį“ – I vietą, 2019 m. ir 2021 m. tapo laureatais, 2023 m. – I vietą. 2018 m. kolektyvui suteikta I kategorija. 2025 m. „Raitytinio“ ir vadovės D. Kalkienės veikla įvertinta aukščiausiu mėgėjų meno apdovanojimu „Aukso paukšte“.

Kolektyvo kredo: „Čia ir dabar“.

Danguolė Kalkienė gimė 1963 m. Radviliškio r. 1981 m. baigė Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio vidurinę mokyklą. 1983 m. Vilniaus kultūros mokykloje (dabar – Vilniaus kolegija) įgijo choreografo specialybę. 2005 m. Vilniaus kolegijoje baigė teatro krypties šokių pedagogikos studijų programą ir įgijo mokytojo kvalifikaciją. Šokis ją lydi visą gyvenimą – nuo Nemunėlio Radviliškio mokyklos laikų iki dabar.

1984 m., po studijų, diplomuota choreografė grįžo į Biržus ir pradėjo dirbti Biržų kultūros centre. Tais pačiais metais subūrė du šokių kolektyvus. Nuo 1986 m. – Lietuvos dainų švenčių dalyvė. Dainų švenčių Šokių dienose jai patikimos jaunimo grupių asistentės pareigos.

Vertingiausia choreografės D. Kalkienės savybė – gebėjimas jauniesiems šokėjams įskiepyti meilę lietuvių liaudies tradicijoms ir šokiui. Metams bėgant dauguma jos mokinių pereina į kitus šokių kolektyvus, renkasi šokių studijų programas ir tęsia šokio kelią. „Raitytinį“ išaugę Biržuose likę ar po studijų grįžę jaunuoliai dažnai šokių praktiką tęsia kitoje D. Kalkienės vadovaujamoje grupėje – Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyve „Verpetas“.

Vadovės darbo principai ir tikslai – populiarinti bei puoselėti senąsias kultūros tradicijas, pristatyti tautinius šokius ir kostiumus, ugdyti kūrybiškumą, stiprinti liaudiškų tradicijų puoselėtojų bendruomenę.

 Vadovės kredo: „Mažais žingsneliais pirmyn į gražų tikslą“.

NOMINACIJA„Geriausias liaudiškų šokių ansamblis ir vadovas“

Laureatas: Panevėžio kultūros centro senjorų liaudiškų šokių ansamblis „Linas“ ir jo meno vadovė Zita Rimkuvienė, liaudiškos kapelos vadovė Asta Vinckienė, vokalinės grupės vadovė Dalia Gaspariūnienė

1980 m. Panevėžio Linų perdirbimo įmonėje „Linas“ jaunos choreografės Zitos Rimkuvienės iniciatyva suburtas suaugusiųjų tautinių šokių ansamblis. 1984 m. prie kolektyvo prisijungė kaimo kapela ir vokalinė grupė.

Ansamblis pelnė pripažinimą 1985 m., kai Lietuvos dainų šventės konkurse šokių grupė tapo geriausia savo kategorijoje ir buvo pakviesta filmuotis Lietuvos televizijos dokumentiniame filme „Žydėkit linai“. Po kelerių metų kolektyvas išaugo į didelį tautinio meno sambūrį, kuriam 1988 m. rudenį tuometis Lietuvos liaudies kultūros centras suteikė liaudiškų šokių ansamblio „Linas“ vardą. Net 15 metų ansamblyje dalyvavo tik įmonės „Linas“ darbuotojai. Laikui bėgant prie kolektyvo prisidėjo šokį bei dainą mylintys panevėžiečiai, o nuo 2001 m. „Linas“ tapo vienu aktyviausiai koncertuojančių Panevėžio bendruomenių rūmų bei Aukštaitijos regiono tradicijas puoselėjančių mėgėjų meno kolektyvų.

Ansamblio kartu su vokaline grupe ir liaudiškos muzikos kapela parengtos koncertinės programos „Išausta iš lino“, „Subatos vakare“, „Svečiuose pas aukštaičius“, „Lino žydėjimas“, „Tėviškės pastogėj“ džiugino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovus.

Per 45-erius veiklos metus šokių ansamblis „Linas“ atstovavo Lietuvai 28 tarptautiniuose šokių festivaliuose Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Belgijoje, Baltarusijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Sardinijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Azorų salose.

Ansamblis yra nuolatinis Panevėžio apskrities dainų ir šokių švenčių bei Lietuvos dainų švenčių dalyvis, nacionalinių šokių konkursų „Pora už poros“ ir „Kadagys“ diplomantas, šokių konkursų „Revuona“, „Veliuonos kadrilis“ ir Lietuvos Šiaurės krašto suaugusiųjų konkursinio festivalio „Suk, suk ratelį“ laureatas. Nuo 1991 m. ansamblio iniciatyva organizuojamas šalies liaudiškų šokių festivalis „Dar ratą ratelį“. Už aukštą meninį lygį ir aktyvią koncertinę veiklą 2024 m. ansambliui suteikta I kategorija. 

Zita Rimkuvienė gimė 1955 m. Tauragės r. Gurklių k. 1978 m. baigė tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos menų fakultetą, įgijo baletmeisterės-pedagogės specialybę. Tais pačiais metais, apsigynusi diplominį darbą, Panevėžio statybininkų kultūros ir sporto rūmuose subūrė vaikų ir jaunimo šokių kolektyvą, vėliau tapusį šokių ansambliu „Grandinėlė“. 1980 m. įkūrė šokių kolektyvą „Linas“, kuriam vadovauja iki šiol.

Už nuopelnus kultūros ir meno srityje 2012 m. apdovanota Panevėžio miesto savivaldybės nominacija „Metų panevėžietė“, 2022 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.

Vadovės kredo: „Šokis – tai sielos švytėjimas, kuriuo pasakome daugiau nei gražiausiais žodžiais“.