Dainų diena 2018
Naujienos
Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ grįžta į Vilnių ir žada staigmenų
2022-06-01

 

Už dviejų savaičių į Vilnių rinksis trečiojo tūkstantmečio karta. Studentus iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos suburs „Gaudeamus“ šventė, Vilniaus žiūrovams pasiūlysianti įspūdingą chorinės muzikos, liaudies šokių, pučiamųjų ir liaudies instrumentų muzikos reginį. Vieno spalvingiausių Dainų ir šokių švenčių tradicijos renginių kulminacija įvyks birželio 19 d. Vilniaus Kalnų parke. Nemokamame koncerte estų, latvių lietuvių ir ukrainiečių kalbomis nuskambės kreipimasis į viso pasaulio studentus saugoti ir mylėti savo žemę, būti laisviems, kovoti už savo ateitį ir kurti taikų pasaulį.

„Studentai visada eina prieš srovę, yra visuomenės priekyje, jaučia ir „pareigą“ pasilinksminti, nes gyvena pačius gražiausius metus, ir moka pasiimti iš gyvenimo žinių, išminties, suvokia, kad visuomenė iš jų daug tikisi, nes jie yra būsimi valstybės kūrėjai. Šventės modelis toks, kad studentai atvyksta iš skirtingų šalių bei miestų ir per tris dienas ir naktis turi spėti susirepetuoti, paruošti bendras programas, pakoncertuoti, pasilinksminti, pabendrauti, susipažinti vieni su kitais, su miestu“, – pasakoja šventės rengėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Ši šventė išskirtinė tuo, kad joje pirmą kartą dalyvaus studentai, gimę trečiąjį tūkstantmetį, todėl renginys pavadintas „Karta 3000“. 1988 m., kai „Gaudeamus“ irgi vyko Vilniuje, renginyje „prasprogo“ Dainuojanti revoliucija, skambėjo Baltijos šalių himnai (kurių oficialiai programoje neturėjo būti) ir plevėsavo paskubom naktimis pasiūtos trispalvės – tik po mėnesio Vingio parke įvyko pirmasis Sąjūdžio suvažiavimas. Taigi studentai visada buvo priekyje, anuomet prisiėmė atsakomybę ir dabar karo Ukrainoje kontekste lygiai taip pat ketina pasakyti, kad nori gyventi kitaip – tiesoje, atsakomybėje, puoselėdami savo kultūrą, būdami su savo tauta, taigi pilietiškumo akcija bus stiprus šių metų renginio akcentas. „Visų pirma tą rodysime meninės išraiškos priemonėmis – chorai atliks ukrainietišką kūrinį, be to, programoje bus vedantis metraštininkas – pasakotojas, kurio vaidmenį atliks žinoma dainininkė, kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle, sudėliosianti pilietiškumo akcentus prieš kiekvienos šalies pasirodymą, o prieš finalinį kūrinį skambės specialiai šiai šventei jos sukurta daina, per kurią studentai pasakys simbolinę priesaiką, ko tikisi iš ateities, kokią kultūrinę ir pilietinę atsakomybę prisiima“, – šiek tiek renginio paslapčių atskleidė S. Liausa.

Šventės režisierės Leokadijos Dabužinskaitės, kuri studijų metais ne kartą dalyvavo šioje šventėje, teigimu, šiai kartai tenka dar didesnis uždavinys nei tai, kuri dalyvavo 1988 m. renginyje prieš Baltijos valstybių išsilaisvinimą, nes didysis blogis, t. y. Rusijos agresija, yra čia pat ir turime apie tai kalbėti. Jauni žmonės, kurie dainuos, šoks, prisimindami tautos tradicijas, papročius, dėvėdami tautinius kostiumus, linksmindamiesi, parodydami, kokia graži gali būti taika, ateityje bus politikai, prezidentai – tie, kurie kurs naują pasaulį. Šventė kelis kartus buvo nukelta dėl pandemijos, turėjo savo programą, bet negalime likti abejingi baisiems įvykiams, todėl scenarijų ir repertuarą teko pakoreguoti.

 

Kadangi studentai visada yra smalsūs, inovatyvūs, linkę į įvairius eksperimentus, išmaniąsias technologijas, „Walk15“ programėlėje sukurtas 3,5 km ilgio maršrutas, apimantis visas renginių vietas ir organizatorių būstinę – einant juo galima susipažinti ir su Vilniumi, ir su „Gaudeamus“ festivaliu, sužinoti daugiau informacijos apie renginio dalyvius, istoriją, organizatorius, baigiamojo koncerto programą“, – pasakojo LNKC direktorius.

Trečiojo tūkstantmečio kartai svarbi ir ekologinė tema – šiemet nebebus spausdinamos programos, dalyviai ir žiūrovai turės galimybę į išmaniuosius telefonus atsisiųsti programėles, nufotografavę QR kodą. Visi renginiai – nemokami (į juos bus kviečiami ir karo pabėgėliai iš Ukrainos), tiesiogiai transliuojami per LRT ir „Facebook“, nors, kaip per spaudos konferenciją teigė viena šventės dalyvių, atlikėja ir kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle, tokį renginį stebėti per ekraną būtų didelė nuodėmė.

Birželio 18 d. chorai pakvies į koncertą Šv. Jonų bažnyčioje, pučiamųjų instrumentų orkestrai koncertuos Rotušės aikštėje. Birželio 19 d. 17 val. baigiamajame koncerte Kalnų parke dalyvaus visų žanrų studentų kolektyvai. Laukiama atvykstant 750 studentų iš Estijos ir 950 – iš Latvijos. Iš viso šventėje dalyvaus 3000 atlikėjų. Iš kitų miestų ir šalių į Vilnių atvykę dalyviai apsigyvens Lietuvos parodų ir kongresų centre  „Litexpo“, kuris laikinai taps studentų miesteliu.

Dovilė Šileikytė