Dainų diena 2018
Teatrai

Nominacija

GERIAUSIAS LĖLIŲ TEATRAS IR VADOVAS

Suteikiama vaikų, jaunimo, suaugusiųjų lėlių teatrams kas dvejus metus už reikšmingą, aktyvią pastarųjų metų veiklą ir laimėjimus „Molinuko teatro“ šventėse, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, teatro festivalių, konkursų, seminarų ir kt. organizavimą.

 Pretendentai:

  1. Molėtų kultūros centro lėlių teatras „Rudnosiukas“, vadovė Laima Grigelevičienė
  2. Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos lėlių teatras, vadovė Zilvija Sylienė
  3. Klaipėdos lopšelio-darželio „Puriena“ teatro studija, vadovė Dagna Volkovaitė

Laureatas

Molėtų kultūros centro lėlių teatras „Rudnosiukas“,
 vadovė Laima Grigelevičienė

2015 m. Molėtų kultūros centro lėlių teatrui „Rudnosiukas“ sukanka 20 metų – jį 1995 m. įkūrė ir vadovauja Laima Grigelevičienė. Šiuo metu su lėlėmis žaidžia dvylika moksleivių, teatre gimė 22 spektakliai, iš jų net 17 nacionalinės dramaturgijos. Vieni ryškiausių „Rudnosiuko“ vaidinimų yra Sigito Gedos „Kaip kiškis vilko namus sergėjo“, R. Grikienienės „Varliuko sapnas“, Brolių Grimų pasaka „Trys paršiukai“, Marijos Skirmantienės „Lokys Matas ir jo batas“, „Žiogas ir skruzdės“ pagal V. Valiuškytę-Liagienę ir kt.

Kasmet Molėtų kultūros centre teatras organizuoja lėlių teatrų festivalį „Rudnosiukas“, jo metu vedami įvairūs seminarai, vaidinama rajono senelių ir vaikų globos namuose.

Kolektyvas yra dalyvavęs ne viename tarptautiniame festivalyje: „Debesų avytė“ Ukmergėje (2005), „Šypsos lėlės ir vaikai“ Kaune (2007), „Kai atgyja lėlės“ Rokiškyje (2012), stovykloje-laboratorijoje „Nuo eskizo iki vaidmens“ Utenoje (2014), yra pasirodęs ir respublikinėse šventėse: „Grybų karas“ Varėnoje (2003), „Aitvariukės gimtadienis“ Rokiškyje (2005), „Rudiliukas“ Kupiškyje (2005), „Gurgutis“ Ukmergėje (2007). Ne kartą „Rudnosiukas“ tapo Rytų Lietuvos vaikų lėlių teatrų šventės „Karūna“ laureatu, yra nuolatinis Lietuvos lėlių teatrų konkurso „Molinuko teatras“ dalyvis, ten jis tris kartus pelnė laureatų diplomus: 2002 m. Kuršėnuose, 2006 m. ir 2014 m. Panevėžyje.

Ypač įsimintini teatrui 2014-ieji: Dainų šventės „Čia – mano namai“ Teatro dieną puikiai suvaidinta Kristijono Donelaičio pasakėčia „Vilks provininks“, respublikinėje šventėje „Tegyvuoja teatras“ pelnytas „Ryškiausias lėlių teatrinės kultūros skleidėjo“ diplomas, teatro vadovei L. Grigelevičienei įteiktas Molėtų rajono savivaldybės padėkos ženklas už lėlių teatro tradicijų puoselėjimą Molėtų krašte, auklėtinių pasiekimus ir Molėtų krašto garsinimą regioniniuose, respublikiniuose konkursuose, Dainų šventėse bei folkloro festivaliuose, tai pat įteikta Padėkos ir gerumo angelo statulėlė už savanorystę, aktyvią neformaliojo ugdymo – lėlių teatro – veiklą, ilgametį stropų ir nuoširdų pedagoginį darbą.

 

Laima Grigelevičienė (g. 1959 m. Marijampolėje) 1979 m. baigė Kapsuko (Marijampolės) Onos Sukackienės pedagoginę mokyklą ir įgijo pradinių klasių mokytojos kvalifikaciją, 1991 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos psichologijos studijas.

Ji užsiima rankdarbiais, domisi lėlėmis. L. Grigelevičienė moko vaikus draugiškumo, nuoširdumo, sąžiningumo, darbštumo, kūrybingumo, iškalbos meno, lėlių valdymo meno.

Vadovės kredo – „Ką darai – daryk gerai“.

 

Nominacija

GERIAUSIAS SUAUGUSIŲJŲ MĖGĖJŲ TEATRAS IR VADOVAS

Suteikiama kaimo ar miestelio suaugusiųjų teatrams už reikšmingą aktyvią pastarųjų metų veiklą ir laimėjimus „Atspindžių“ šventėse, dalyvavimą festivaliuose, teatro renginių organizavimą.

 Pretendentai:

  1. Varėnos kultūros centro Matuizų filialo teatras „Giraitė“, vadovė Irena Čeplikienė
  2. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bazilionų filialo mėgėjų teatras, vadovė Birutė Sinkevičienė
  3. Klaipėdos rajono Priekulės kultūros centro Ernsto Vicherto mėgėjų teatras, vadovė Alanta Zapalskienė

Laureatas

Varėnos kultūros centro Matuizų filialo teatras „Giraitė“,
 vadovė Irena Čeplikienė

Teatrą „Giraitė“ 1998 m. įkūrė ir jam iki šiol vadovauja Irena Čeplikienė. Šiuo metu teatre vaidina 15 aktorių mėgėjų, kurių amžius gan įvairus – nuo 18 iki 60 metų. Kolektyvas pastatė ne vieną ryškų spektaklį: Antano Vilkutaičio-Keturakio „Prilips ožys liepto galą“, Kazio Čiplio-Vijūno „Bobutės susipyko“, „Medinė piela“, Vidos Bladykaitės „Ženteliai“, Juozo Tumo-Vaižganto „Žemės ar moters“, Liudvikos Dižiulienės-Žmonos „Paskubėjo“, Kristijono Donelaičio „Metai“ ir kt.

Beveik kiekvieną vasarą Matuizose organizuojamos teatrų šventės, „Giraitė“ dalyvauja įvairiuose kituose festivaliuose: „Paluobių pagiry“ Šakių r., „Juoko sūkury“ Švenčionėliuose, Švenčionių r., „Rojaus obuoliukai“ Birštone, „Juokiasi zanavykai“ Šakiuose, „Interrampa“ Rokiškyje, Alytaus apskrities teatrų šventėje „Kaimo liktarna“, skirtoje Vytauto Maknio premijai laimėti, respublikinėje teatrų šventėje „Citnaginė“ Varėnos r. Margionių klojimo teatre, Lietuvos kaimo teatrų šventėje „Pastogė“. Kas dvejus metus teatras dalyvauja respublikiniame teatrų festivalyje „Širšių medus“ Marcinkonyse. „Giraitė“ 2003 m. su spektakliu „Ženteliai“ dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje „Mes“.

2014 m. teatrui pasitaikė itin sėkmingi: kolektyvas sulaukė pripažinimo Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“ – suvaidino L. Didžiulienės-Žmonos komediją „Paskubėjo“ dzūkų tarme, pelnė Vytauto Maknio premiją Alytaus apskrities teatrų šventėje „Kaimo liktarna“ (šiame renginyje geriausiais aktoriais yra pripažinti Birutė Akstinienė ir Povilas Levanovičius), dalyvavo Lietuvos dainų šventėje, respublikinėje šventėje „Tegyvuoja teatras“ laimėjo apdovanojimą „Ryškiausias miestelio, kaimo teatrinės kultūros skleidėjas“.

Režisierė su aktoriais siekia „žiūrovą užkrėsti gera nuotaika, užburti taip, kad žiūrovas galėtų nors trumpam pasinerti į teatro gelmes, pamiršti visus gyvenimo rūpesčius“.

Irena Čeplikienė (g. 1968 m. Varėnoje) 1988 m. baigė Kapsuko Onos Sukackienės pedagoginę muzikos mokyklą, jai suteikta saviveiklinio dramos kolektyvo vadovo kvalifikacija. 2009 m. Lietuvos kūno kultūros akademijoje baigė kūno kultūros studijų programą ir įgijo sporto bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei mokytojo profesinę kvalifikaciją. I. Čeplikienė jau daugelį metų režisuoja didžiausias Varėnos miesto šventes: „Grybų šventę“, renginį jaunimui „Maišatynė“, miesto eglutės įžiebimą.

Jos hobis – aerobika, šokiai, grybavimas.

Vadovės kredo – „Teatre vaidink, gyvenime išlik savimi“.


Nominacija

GERIAUSIAS MĖGĖJŲ TEATRAS IR VADOVAS

Suteikiama savivaldybės, miesto ar rajono centro suaugusiųjų teatrams už reikšmingą, aktyvią pastarųjų metų veiklą ir laimėjimus „Atspindžių“ šventėse, dalyvavimą tarptautiniuose festivaliuose, teatrinių renginių (regioninių, respublikinių festivalių, seminarų ir kt.) organizavimą.

 Pretendentai:

  1. Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras, vadovai Nerijus Gedminas, Donatas Žilinskas
  2. Raseinių kultūros centro mėgėjų teatras, vadovė Jolanta Šimaitienė
  3. Trakų Karališkasis teatras, vadovas Robertas Čuta

Laureatas

Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras,
 vadovai Nerijus Gedminas, Donatas Žilinskas

2014 m. Egidijaus Radžiaus teatras minėjo pirmosios premjeros 50-metį – 1964-ųjų gegužę žiūrovai buvo pakviesti į pirmąjį spektaklį „Žmoguje pavasaris – meilė“. Tada kultūros rūmų dramos rateliui vadovavo Bronislava Tautkutė. Nuo 1969 m. iki mirties 2000-aisiais kolektyvui vadovavo teatro entuziastas Egidijus Radžius, prieš tai 17 metų atidavęs Telšių scenai – su jo vardu susijusi ištisa Kretingos teatro epocha. Per 30 metų E. Radžius pastatė pusšimtį spektaklių – įvairių epochų, autorių ir žanrų – nuo Moljero „Šykštuolio“ iki Kazio Sajos „Surūdijusio vandens“, nuo Vinco Krėvės „Joninių sakmės“ bei Vlado Braziulevičiaus „Burtininkės“ iki D. Fletčerio „Kaip valdyti žmoną“. 2001 m. Kretingos rajono teatrui pagaliau suteiktas Egidijaus Radžiaus vardas. Šį vardą garsino ir spektaklius statė režisieriai Valdas Slavinskas, Albina Buntinienė, Asta Kažukauskienė, Gytis Vaineikis, Juozas Liesis, Adomas Stančikas, Tomas Jašinskas, Eglė Miškinytė ir kiti. Nuo 2000 m. teatrui vadovauja Nerijus Gedminas, kartu su juo dirba režisierius Donatas Žilinskas.

Ne kartą kretingiškių spektakliai buvo apdovanoti Lietuvos mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ diplomais, nominuoti įvairiose kategorijose respublikinėje mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“, 2004 ir 2013 m. pretendavo į „Aukso paukštę“. 2014 m. šventėje „Tegyvuoja teatras“ Egidijaus Radžiaus teatrui įteiktas diplomas kaip „Ryškiausiam miesto, rajono centro teatrinės kultūros skleidėjui“.

Teatras nuolat dalyvauja įvairiuose šalies ir užsienio festivaliuose, kasmet organizuoja komedijų šventę „Vėinė Joukā“, meno akciją „Kita erdvė [3˚]. Vakarų krantas“. Ypač daug kolektyvas keliavos 2009 m.: Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės „Kuprotas oželis“ buvo vaidintas JAV lietuviams, Nikolajaus Gogolio „Pamišėlio užrašai“ Makedonijoje ir tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Solo“ Maskvoje. Kretingiškiai dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje „Mes“ 2003 m., Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė“ 2009 m., Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“ 2014 m. Didelį dėmesį režisieriai ir kolektyvas, tęsdami Egidijaus Radžiaus tradicijas, skiria nacionalinei dramaturgijai – iš paskutinių keturių premjerų net trys buvo pagal lietuvių autorių kūrinius. 


Nerijus Gedminas (g. 1972 m. Telšiuose) 1995 m. įgijo dramos režisieriaus specialybę Lietuvos Muzikos akademijos Klaipėdos fakultete, 2000 m. baigė studijas Klaipėdos Universiteto Menų fakultete – jam suteiktas režisūros magistro kvalifikacinis laipsnis, 2005 m. baigė antrosios pakopos specialiąsias profesines studijas Klaipėdos Universiteto Pedagogikos fakultete, gavo pedagogo profesinę kvalifikaciją, o 2013 m. jam suteikta neformaliojo švietimo (teatro) mokytojo-metodininko kvalifikacinė kategorija.

 

 Jis sukūrė 26 spektaklius, 4 jų – V. Slavkino „Blogas butas“ (1998 m.), „Švents aniuole, sarge!“ pagal Žemaitės „Apsiriko (2003), „Maras“ pagal Aleksandro Puškino „Puota maro metu“ (2004) bei Dimitrijaus Lipskerovo „Upė ant asfalto“ (2013) – buvo apdovanoti „Atspindžių“ diplomais. 

 Jis yra vienas iš Klaipėdos „Laisvojo teatro“ įkūrėjų. Režisieriui „svarbiausia, kad žiūrovas išėjęs iš salės klaustų, aiškintųsi, diskutuotų, ginčytųsi, mąstytų. O aktoriai scenoje nemeluotų“. Vadovo kredo – „Jeigu kalbi apie tai, kas tau skauda, visada atsiras žiūrovų, kuriems skaudės taip pat“.

Donatas Žilinskas (g. 1988 m. Kretingoje) 2011 m. baigė Klaipėdos universiteto dramos režisūros programos bakalauro studijas, įgijo režisieriaus kvalifikaciją, o 2013 m. tame pačiame universitete baigė teatrologijos magistrantūros studijas. Nuo 2011 m. yra Kretingos rajono kultūros centro Kurmaičių skyriaus suaugusiųjų dramos kolektyvo vadovas, 2013 m. tapo Egidijaus Radžiaus teatro režisieriumi.

2014 m. abu jo režisuoti spektakliai – Kurmaičių skyriaus dramos kolektyvo pastatytas Augustino Griciaus „Ponaitis“ ir E. Radžiaus teatro spektaklis pagal Romualdo Granausko „Gyvenimas po klevu“ – pelnė „Atspindžių“ diplomus. D. Žilinskas vaidina įvairiuose Klaipėdos teatrų spektakliuose, režisuoja ir veda Kretingos miesto šventes.

Jis siekia „puoselėti teatrinę mėgėjų teatro kultūrą. Režisuojamais spektakliais ugdyti, ne aktorių ar vaidintoją, o scenoje veikiantį asmenį“. Vadovo kredo – „Daryk tai, kuo tiki, ir tikėk tuo, ką darai“.