|
Raštas
Nuostatai
Paraiška |
V KONKURSAS „VISA MOKYKLA ŠOKA“
Labai džiaugiamės, kad po ilgos dėl karantino apribojimų užsitęsusios pertraukos, po vidury metų nutrūkusio ir nebaigto ketvirtojo konkurso „Visa mokykla šoka“ tradiciniai šokiai vėl grįžo į mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas.
Nerimaudami skelbėme 5-ojo konkurso pradžią, laukėme dalyvių paraiškų, vis girdėdami mokytojų pasakojimus apie neaktyvių, nekolektyvinių veiklų naudai pasikeitusią situaciją mokyklose. Dažnas apgailestavo, kad keleri metai koronaviruso paliko žymę visų judesiuose, bendravime ir ugdymo procese.
Pasibaigus paraiškų teikimo terminui, skaičiavome užsiregistravusius dalyvius ir lengviau atsidusome. Norą dalyvauti konkurse išreiškė 98 ugdymo įstaigos ir daugelis jų – net 83 – jį sėkmingai baigė. Ar tai daug, ar mažai? Palyginimui pateikiame praėjusių konkursų statistiką: norą dalyvauti pirmajame konkurse išreiškė 108 mokyklos, tačiau konkursą sėkmingai baigė tik bemaž 70; į antrąjį užsiregistravo 75 mokyklos, baigė 50; trečiąjį galėtume laikyti sėkmingiausiu ir gausiausiu dalyvių – užsiregistravo 138 mokyklos, baigė 89; į ketvirtąjį, nutrūkusį konkursą registravosi 87 mokyklos. Taigi, nors paraiškų būta ne per daugiausiai, tačiau šį kartą daug didesniam dalyvių procentui užteko entuziazmo ne tik vykdyti šokių populiarinimo veiklas, bet ir laiku atsiųsti konkurso komisijai tai atspindinčias ataskaitas, kurių gauta tik vos mažiau, palyginti su sėkmingiausiu trečiuoju konkursu (trečiojo konkurso atsiskaičiusių dalyvių – 89, penktojo – 83).
Žinoma, verta kalbėti ne tik apie skaičius. Konkurso organizatorius maloniai stebina dalyvių kūrybingumas, išradingumas, neišsemiama veiklų įvairovė, veiksmingiausių tradicinių šokių populiarinimo būdų paieškos ir atradimai, gerėjanti šokimo kokybė. Ataskaitose pateikta medžiaga atspindi dar platesnę šokių sklaidą mokyklose, vietos bendruomenėse, sėkmingą dalyvavimą kitų įstaigų, partnerių, miestų, miestelių, rajonų renginiuose. Vis gausėja visą rajoną, regioną ar net visas konkurse dalyvaujančias Lietuvos mokyklas vienijantys susibūrimai, etnokultūros naktys, naktišokiai, gegužinės. O kai šokti sekasi vis geriau ir lengviau, vis gausesniame bendraminčių būryje, tai, neabejotinai, suteikia ir daugiau džiaugsmo dalyviams.
Sėkmingai pakoreguoti konkurso nuostatai, skirstant ugdymo įstaigas į keturias atskiras grupes, lengvina užduotį konkurso komisijai, įgalina objektyviau palyginti rezultatus ir nuspręsti, kas kiekvienoje besivaržančiųjų grupėje geriausi. Nors, kaip ir kiekvieną kartą, geriausiųjų, rodos, visada daug daugiau negu prizinių vietų. Didžiausia konkurencija šį kartą buvo I (ikimokyklinio ugdymo) ir III (progimnazijų ir pagrindinių mokyklų) grupėje: konkursą atitinkamai baigė 25 ir 23 dalyviai. Nežymiai atsiliko IV (gimnazijų) grupės ugdymo įstaigos: čia varžėsi 19 konkursančių. Mažiausiai dalyvių – šešiolika mokyklų – buvo II (pradinių mokyklų ir mišrių – ikimokyklinių bei pradinių) gupėje.
Nusprendus pagrindiniu prizu apdovanoti daugiausiai tradicinių šokių sklaidai nuveikusią, t. y. subūrusią daugiausiai konkurso dalyvių, savivaldybę, tokių skaičius auga. Pirmajame konkurse gebėjimu įtraukti kuo daugiau rajono mokyklų išsiskyrė tik Šilalės rajonas (iš savivaldybėje esančių 16 ugdymo įstaigų konkurse dalyvavo 11). Trečiajame konkurse pirmavo Varėnos r. savivaldybė, į konkursą įtraukusi 11 iš 22 rajono ugdymo įstaigų, Prienų rajone įsitraukė trečdalis įstaigų. Tradiciškai stengiasi vienyti pastangas Vilniaus ir Kauno miestų mokyklos, tačiau, nors dalyvių čia nemažai, procentas nedidelis, turint galvoje, kiek daug ugdymo įstaigų yra šiuose miestuose. Kiekvienais metais stebina mažutė, įvairiatautė Visagino savivaldybė – čia konkurse ne tik dalyvauja, bet ir prizines vietas laimi net 4 ugdymo įstaigos.
Penktojo konkurso atradimas ir pagrindinio prizo laimėtoja – vidutinio dydžio Mažeikių r. savivaldybė, tiksliau, Mažeikių „Ventos“ progimnazija, stebinusi gebėjimu surengti daugelį (net ir paraiškų nepateikusių, tik partnerių teisėmis įtrauktų) rajono ugdymo įstaigų suburiantį renginį – tradicinių šokių festivalį „Gegužinė“. Organizatoriai gebėjo užtikrinti ne tik renginio mastą, bet ir kokybę, ne tik šokimo lygį, bet ir sambūrio prasmingumą. Į kvietimą atsiliepė ir tradicinių šokių festivalyje dalyvavo 48 šokių grupės iš 17 Mažeikių rajono ugdymo įstaigų („Ventos“ progimnazija, lopšelis-darželis „Buratinas“, lopšelis-darželis „Bitutė“, lopšelis-darželis „Eglutė“, lopšelis-darželis „Pasaka“, lopšelis-darželis „Žilvitis“, lopšelis-darželis „Delfinas“, lopšelis-darželis „Saulutė“, Tirkšlių darželis „Giliukas“, „Vyturio“ pradinė mokykla, Kazimiero Jagmino pradinė mokykla, Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinė mokykla, Kalnėnų progimnazija, Senamiesčio progimnazija, Pavasario progimnazija, „Žiburėlio“ pradinė mokykla, darželis-mokykla „Kregždutė“). Smagiu šokio ritmu sukosi net 1200 pradinio bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų ir jų mokytojų.
Panašia patirtimi dalijasi ir kitos sėkmingai konkurse dalyvaujančios ugdymo įstaigos, kurių koordinatoriai puikiai supranta, kad vienas lauke – ne karys, kad kuo plačiau pasklis tradicinių šokių „virusas“ visoje vietovėje, kuo daugiau prijaučiančių idėjai pavyks suvienyti, kuo daugiau partnerių rasti, tuo lengviau ir geriau seksis ir vienoje atskiroje mokykloje. Tikrai ne atsitiktinumas, jog savo grupėje geriausiais tampa tie konkurso dalyviai, kurie ne konkuruoja, o veikiau draugauja, organizuoja bendrus renginius, lankosi socialinių partnerių renginiuose, praturtindami juos smagiais šokiais.
Norisi įvardyti dar keletą sėkmingai veiklas ir pastangas suvienijusių konkurso dalyvių. Pirmiausia minėtina visų skelbtų konkursų „Visa mokykla šoka“ dalyvė, kiekvienais metais laiminti pagrindinį ar kitą prizą – Šilalės r. savivaldybė. Penktajame konkurse dalyvavo tik trys ugdymo įstaigos (Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija), tačiau į aktyvias šokių populiarinimo veiklas jos įtraukė ir kitas Šilalės ugdymo įstaigas (lopšelį-darželį ,,Žiogelis“, Dariaus ir Girėno progimnaziją, Simono Gaudėšiaus gimnaziją, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją ir kt.).
Maloniai nustebino ir Garliavos lopšelis-darželis, surengęs (beje, ne pirmą kartą) Kauno r. ugdymo įstaigų šventę „Sveikatos banga. Šokio ritmu“ ir į ją subūręs 300 svečių iš Kauno r. Raudondvario lopšelio-darželio „Vyturėlis“, lopšelio-darželio „Uosiukas“, Babtų lopšelio-darželio, Karmėlavos lopšelio-darželio ,,Žilvitis“, Eigirgalos lopšelio-darželio, Vilkijos lopšelio-darželio „Daigelis“, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos PU grupės, Kulautuvos pagrindinės mokyklos Batniavos skyriaus, Piliuonos gimnazijos PU grupės, Akademijos mokyklos-darželio ,,Gilė“, Giraitės darželio, Girionių darželio, Ilgakiemio mokyklos-darželio, Jonučių darželio, Domeikavos lopšelio-darželio, Zapyškio pagrindinės mokyklos IU grupės, Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“, Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“.
Bendrus renginius organizavo ir kitos konkurse dalyvaujančios ugdymo įstaigos. Antai Kėdainių lopšelis-darželis „Pasaka“ kvietė į šventę „Kartu išvien kasdien“, joje sudalyvavo dar 8 Kėdainių savivaldybės ugdymo įstaigos. Šilutės lopšelis-darželis „Pušelė“ surengė Sekminių šventę „Piemenėliai virsta kūlio“, į ją pakvietė 7 savivaldybės ugdymo įstaigas. Rokiškio darželis-lopšelis „Nykštukas“ organizavo rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų etninę šventę „Mes mažieji lietuvaičiai“, į kurią sukvietė rajono ikimokyklinių įstaigų bendruomenes. Jos metu grojo molinukais, ant medžių kabino pačių padarytus paukštelius, dainavo, žaidė žaidimus, ratavo, šoko („Graži mūsų šeimynėla“, „Atskrida karvelis“, „Tindirioška“, „Pliauškutis“, „Malūnėlis“ ir kt.). Šventėje dalyvavo Rokiškio r. Juodupės lopšelis-darželis – 18 vaikų (5–7 m.), Kamajų Antano Strazdo gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius – 12 vaikų (5–7 m.), Rokiškio lopšelis-darželis ,,Nykštukas“ – 20 vaikų (6–7 m.), Rokiškio mokykla-darželis ,,Ąžuoliukas“ – 16 vaikų (6–7 m.), Pandėlio gimnazija – 20 vaikų (6–7 m.), Rokiškio lopšelis-darželis „Pumpurėlis“ – 32 vaikai (6–7 m.), Rokiškio mokykla-darželis ,,Ąžuoliukas“, Kavoliškio skyrius – 4 vaikai (6–7 m.), Rokiškio lopšelis-darželis ,,Varpelis“ – 38 vaikai (6–7 m.) – iš viso 160 vaikų (5–7 m.), 18 mokytojų, 12 šeimos narių.
Norėdami dalintis smagaus šokio bendryste, prie darželio Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ bendruomenės prisidėjo dar keturių Vilniaus miesto lopšelių-darželių ugdytiniai ir pedagogai (lopšeliai-darželiai „Gabijėlė“, „Molinukas“, „Zylutė“ ir „Eglutė“).
Kelmės „Aukuro“ pagrindinė mokykla rengė „Judesio ir šokio karštinę“, kurioje, dronu užfiksuoti iš paukščio skrydžio, smagiai sukosi kelių savivaldybės ugdymo įstaigų, rodos, nesuskaičiuojamo dalyvių skaičiaus rateliai. Žinoma, organizatorė – „Aukuro“ pagrindinės mokyklos ir lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ koordinatorė Jovita Žakarienė – visus žino, visus suskaičiavo, visiems padėjo pasiruoši ir nesijausti renginyje nieko nemokančiais žioplinėtojais. Pasak jos, kelis mėnesius net trylikoje rajono ugdymo įstaigų dūzgė folkloriniai šokiai ir rateliai, šventėje dalyvavo per 500 mokinių nuo lopšelinukų iki profesinio ugdymo jaunuolių.
Mažeikių pradinė mokykla „Žiburėlis“ organizavo renginį „Pupų pėdelis“, Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla – šventę „Šokame Lietuvai“, Kauno lopšelis-darželis „Girinukas“ – renginį „Sveikatos skrynią pravėrus“, pakviesdami dar trijų Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų („Girinukas“, „Kūlverstukas“, „Malūnėlis“, „Pagrandukas“) priešmokyklinio amžiaus vaikus kartu su mokytojais kartu pašokti tradicinių šokių. Kartu šėlo Kauno Palemono ir Antano Smetonos gimnazijų mokiniai.
Jau daug metų Prienų „Ąžuolo“ progimnazija, Balbieriškio pagrindinė mokykla, Jiezno gimnazija, Skriaudžių pagrindinė mokykla, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija ir Išlaužo pagrindinė mokykla organizuoja bendras tradicinių šokių šventes. Į šių metų projektą įsitraukė daugiau rajono ugdymo įstaigų. Projekto dalyviai lankėsi ir šokio pamokas vedė Prienų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose „Pasaka“, „Saulutė“. Šiais metais projekto renginiuose aktyviau dalyvavo progimnazijų ir gimnazijų vyresnių klasių mokiniai.
Iš ataskaitų ir vaizdo medžiagos matyti, kaip gražiai mokyklos talkina kitų įstaigų, socialinių partnerių – bibliotekų, muziejų, konkurse nedalyvaujančių savivaldybės ugdymo įstaigų – renginiuose, kalendorinėse šventėse, dalyvauja gerumo akcijose, kur ne tik šoka, dainuoja, tarmiškai porina, dalina dovanas senoliams, bet ir mielai klausosi jų prisiminimų. Pagirtina, jog konkurso dalyviai nevengia savo šokiais pralinksminti tų, kuriems tokie gyvenimo džiaugsmai jau neįmanomi. Minėtini Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokiniai, dalyvavę gerumo akcijoje Veiverių senelių namuose. Pasak koordinatorės Jadvygos Beikauskienės, mokiniai džiugino senelius šokiu ir gal ne vieną grąžino į jaunystę, nerūpestingus laikus, paskatino prisiminti vaikus, anūkus, senelių veidus puošė šypsenos. Radviliškio Alksniupių pagrindinės mokyklos koordinatorė Virgina Krugelienė su ugdytiniais net du kartus lankėsi Šeduvos globos namuose, motinos dienos proga koncertavo Sidabravo, Medikonių, Linkuvos bendruomenėms, Šeduvos kultūros ir amatų centre (net 4 kartus).
Kita vertus, kai kurie dalyviai patys išmaniai pasinaudojo galima socialinių partnerių pagalba. Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos koordinatorė Jūratė Vaitkienė rašo: „Ypač džiaugiamės bendradarbiavimu su mokyklos socialiniais partneriais – Šiaulių Dainų muzikos mokykla, baigiamajame konkurso etape dovanojusia gyvą muziką, ir Šiaulių techninės kūrybos centru, suteikusiais techninę pagalbą įamžinant dalyvavimo konkurse veiklas“.
Dauguma konkurse dalyvavusių mokyklų rodė išmoktus šokius įvairiuose miesto renginiuose: Veiverių T. Žilinsko gimnazija – tarptautiniame folkloro festivalyje „Atataria lamzdžiai“ Kaune, Radviliškio Alksniupių pagrindinė mokykla – Linkuvos miestelio vasaros šventėje, Varėnos J. Čiurlionytės menų mokykla – Kaišiadorių vaikų folkloro šventėje bei Jorės šventėje Etnokosmologijos muziejuje, taip pat šoko su bendraminčiais „Zalvynės“ folkloro festivalyje Zarasuose ir pan.
Daugelis konkurso „Visa mokykla šoka“ dalyvių įsiliejo į 2022 m. akcijos „Visa Lietuva šoka“ regioninius renginius, ketina dalyvauti ir 2023 m. akcijoje. Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos koordinatorė Vilija Sližauskienė džiaugiasi: „Dalyvavome ir šiais metais dalyvausime etninės kultūros akcijoje ,,Visa Lietuva šoka“. Labai smagu, kad vaikai jau daug šokių moka!“.
Netrūko ir netikėtų renginių, atkreipiančių dėmesį pasirinktu neįprastu pavadinimu arba šokių erdve, pavyzdžiui, Pandėlio gimnazija, bendradarbiaudama su Rokiškio kultūros centru, vykdė projektą „Etnokultūrinė injekcija – misija įmanoma“, o Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos pradinukai, plėsdami tradicinių šokių sklaidos galimybes, surengė šokius prekybos centro „Domino“ koridoriuose.
Šokių mokymosi procesą visose ugdymo įstaigose vainikavo vakaronės, įvairios šokių popietės. Taip pat panaudotos visos progos įtraukti šokius, ratelius ar žaidimus į jau vykstančius renginius: rudeninę Ožio šventę, advento vakarones, pusiaužiemio šventę su „barsuko mankšta“, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimus, Užgavėnių, Velykėlių, Atvelykio, Jurginių, Sekminių, Joninių, Mamos, Šeimos, Vaikų gynimo, Kaimynų dienų šventes, Kaziuko mugę, folkloro šokių konkurso „Patrepsynė“ atrankas. „Tradicinius šokius ir ratelius vaikai mielai šoka netgi mokyklos gimtadienio šventėje, nė viena sporto šventė neapsieina be jų“, – džiaugėsi Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos koordinatorė V. Sližauskienė. O Alytaus lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ koordinatorė Reda Vokietaitienė vaizdingai apibendrino: „Taip ir keliaujam visus metus su daina ir šokiu, kaip ta saulelė aplinkui dangų“.
Pasiteisino ne tik šokimas šventėse, specialūs šokių renginiai, bet ir Šokių dienos, kai visą dieną įvairiausiose mokyklos erdvėse vyksta šokiai: pasirodo skirtingus šokius pasirinkusios ir išmokusios klasės, įtraukia aplink susibūrusius žiūrovus, o dienos pabaigoje visi šoka, ką per dieną išmoko. Ypač mėgtos ir Šokių naktys, į kurias išleisdami vaikus tėveliai galėjo būti tikri, kad mokinių laisvalaikis bus prasmingas, saugus ir smagus.
Konkurso vertintojus, ekspertus džiugino ir tai, kad dauguma konkurso dalyvių grojo tradicinę muziką, nors, gaila, pasitaikė ir pasirinkusių stilizuotus ar net „supopsintus“ šokių įrašus. Apmaudu, bet tai rimtai kertasi su konkurso nuostatais ir pagrindiniais tikslais. Sėkmingiausiai konkursas, žinoma, vyko tose mokyklose, kuriose veikia vaikų folkloro ansamblis ar folklorinių šokių grupė, pavyzdžiui, vaikų folkloro ansamblis „Žuvininkai“ Šilutės lopšelyje-darželyje „Pušelė“, vaikų folkloro ansamblis „Kaukutis“ VDU „Atžalyno“ progimnazijoje, „Šilinukai“, „Ratilėlis“, „Tautinukai“, „Žemynėlė“ Kauno Šilo pradinėje mokykloje, „Kankliukai“, „Tututis“, „Pasaga“ Prienuose, vaikų folkloro ansamblis „Pamedėlis“ Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Avilys“ Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje, vaikų ansamblis „Šermukšnėlis“ Lazdijų r. Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje, folkloro ansamblis „Klevelis“ Marijampolės Sūduvos gimnazijoje ir kt. Gerai šokantys, įpratę vesti vakarones ir įtraukti naujų dalyvių, ansambliečiai labai gražiai, išradingai, kūrybiškai prisidėjo prie tradicinių šokių sklaidos savosiose mokyklose.
Renginiai, vakaronės smagūs ir sėkmingi buvo ir ten, kur mokykla kvietėsi talkon rajono folkloro kolektyvus, instrumentinės muzikos kapelas, suprasdami, jog šokių vakaro sėkmė labai priklauso ir nuo skambėsiančios muzikos. O gyvos muzikos svarbą sunku būtų pervertinti. Tad specialiai dėkojame Kupiškio vaikų folkloro ansambliams „Zbitkai“, „Jaunimo ramuva“ (vad. Daiva Palionienė), Babtų folkloro ansambliui „Vėrupė“ (vad. Daiva Šeškauskaitė), Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansambliams „Alksna“ ir „Alksnioka“ (vad. Dainora Petrikienė), Širvintų savivaldybės kultūros centro folkloro ansambliui „Gojus“ (vad. Stasė Pivoriūnienė), Vilniaus folkloro ansambliui „Laukis“ (vad. Lijana Šarkaitė-Viluma), Vilniaus Žvėryno gimnazijos folkloro ansambliui „Dolija“ (vad. Vilija Vaitkienė ir Dalia. Magylienė), Utenos meno mokyklos instrumentinei kapelai „Žaibas“ (vad. Rima Garsonienė), Vilniaus Senvagės gimnazijos vaikų folkloro ansambliui (vad. Aušra Šiaučiulienė), Vilniaus Šv. Juozapo mokyklos ansambliui „Sodelis“ (vad. Dalia Vaicenavičienė), Lazdijų kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui „Bitelė“ (vad. Neringa Rasiulienė), Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos folkloro ansambliui „Voverėlė“ (vad. Birutė Vžesniauskienė), Lazdijų rajono Šeštokų mokyklos folkloro ansambliui „Uldukai“ (vad. Andželika Valasevičienė), Pandėlio folkloro kolektyvui ,,Sadulala“ (vad. Jūratė Bagužienė), Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansambliui „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) ir kt. Verta pažymėti, kad minėti jaunieji ir ypač vyresnieji bičiuliai sėkmingai talkino ir šokių mokymuose.
Kai kur muzikai skambėti gyvai nereikėjo ypatingų pastangų ar pagalbos iš šalies, pavyzdžiui, VDU „Atžalyno“ progimnazijos koordinatorė Geda Žurkevičienė šokdino pilnas mokyklos sales, prigrodama vienu smuikeliu. Daug kur mokytojos su vaikais ratuodami patys dainavo, ir sekėsi jiems ne blogiau nei vaikų folkloro ansamblių dalyviams.
Jau nebe pirmą kartą stebina Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos koordinatorės Lijanos Šarkaitės-Vilumos gebėjimas išmokyti vaikus ne tik šokti, bet ir darniai intonuojant dainuoti. Panašia patirtimi dalijasi ir Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ koordinatorė Loreta Motiejūnienė: „Jau tampa tradicija, kad į darželio ,,Obelėlė“ darbuotojų kolektyvą ateina Garliavos folkloro ansamblis ,,Gegutala“ ir veda adventinę popietę ,,Eisim mergos večerot“. Dainuojam adventines dainas, šokam ratelius, prisimenam lietuvių liaudies papročius, burtus“. Naudojamės proga padėkoti Rūtai Stočkuvienė ir Nijolė Grivačiauskienei už šią jų veiklą. O taip pat Dainorai Petrikienei už pagalbą Mažeikių savivaldybės vaikams, konkurso dalyviams, o Arūnui Stankui už padovanotą gyvą muziką Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos jubiliejiniame renginyje su tradiciniais šokiais.
Nuostata vietoj šokių įrašų, dažnai prastos kokybės, pasirinkti pačių dalyvių dainuojamus ratelius – labai sveikintina, nes ratavimas ne tik lavina vaikų darnaus judėjimo įgūdžius, ritmo jausmą, bet ir moko dainuoti, intonuoti, formuoja muzikinę klausą.
Taip pat labai teisingai elgiasi ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų mokytojos, įtraukiančios į savo veiklą žaidimus. Juos pasitelkti labai paranku, nes nepaprastai patinka vaikams, kuria smagią atmosferą, atliepia vaikų poreikiui judėti, rungtyniauti. Beje, siūlytume nevengti žaidybinio ir varžybinio repertuaro ir dirbantiems su vyresniais vaikais.
Gražiai siejasi ir tradicinių šokių populiarinimo veiklas mokyklose papildo dalyvavimas tradicinių šokių konkurse „Patrepsynė“, priverčiantis šokimo kokybės kartelę kilstelėti aukščiau paprasto „kaip moku, taip šoku“ lygmens.
Norisi pasidžiaugti ir tuo, kad sulig kiekvienu konkursu mokyklos išplaukia į vis gilesnius vandenis. Tampa įprastos ne tik vakaronės su tradicinių šokių pristatymu „Erasmus“ programose, bet ir sklaida į kaimynines šalis. Apie tai pasakojama daugelyje ataskaitų. Antai Panevėžio lopšelio-darželio „Gintarėlis“ koordinatorė Kristina Miliškevičienė rašo: „Vykdant metodinį projektą ,,Žalieji kampeliai, pritaikant STEAM klasėse be sienų“ PUG ,,Meškučiai“ ugdytiniams ir mokytojams iš mokyklos „Tammiku Pohikool“ Kohtla Jarvėje Estijoje ir ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Blasalir“ Reikjavike, Islandijoje, organizavome muzikinę veiklą ,,Žolynai lietuvių liaudies rateliuose“. Projekto partnerių – Italijos, Lenkijos, Kroatijos – susitikimo Lietuvoje metu buvo šokama „Žemaičių polka“, išmokta naudojantis „Zoom“ platforma“. Koordinatorė Angelė Streckienė liudija, kad šis šokimas suteikė daug emocijų ir smagių akimirkų tokių dalykų nepatyrusiems užsienio šalių mokytojams. Koordinatorės Astos Rimkuvienės teigimu, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos pradinukai dalyvauja ne viename projekte („Nordplus“ ,,Stebiu-tyrinėju-mokausi“, „Erasmus+“ „Tradicijų pristatymas skaitmeninių technologijų pagalba“, nacionaliniame „Mokomės iš draugų“), kurių metu buvo šokami tradiciniai rateliai, šokiai bei to mokomi partneriai. Mokinukai iš Latvijos, Italijos, Slovakijos išsivežė kuo geriausius atsiliepimus apie vakaronėse šoktus lietuviškus šokius, net rado panašumų į keletą savo krašto šokių.
Šiais mokslo metais Mažeikių „Ventos“ progimnazijoje lankėsi daug svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Visi buvo sutikti su tradiciniais šokiais. Smagu, kad svečiai (direktorių delegacijos iš Ukmergės bei Mažeikių rajonų, mainų programos „Erasmus+“ dalyviai, Mažeikių miesto savivaldybės atstovai, svečiai iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų), pamiršę oficialumus, jungėsi bendram šokiui. Džiugino rezultatais ir Mažeikių „Žiburėlio“ pradinės mokyklos ir Latvijos Ežerės mokyklos etnokultūrinis kalbinis projektas ,,Kūma susieda“. Dalyviai susidraugavo, įsitikino, kaip stipriai mus sieja baltiška kultūra, o tradiciniai lietuvių ir latvių šokiai vienas kitą papildo. Organizatoriai pasakojo, kad kalbos mokymasis vyksta lėtokai, bet šokiai eina kaip iš pypkės. Užtenka vieną kartą parodyti ir visi įsitraukia į bendrą šokį. Tradiciniai šokiai vienija, padeda pažinti vienas kitą, susidraugauti, stiprina tapatybės jausmą, fizines jėgas bei ištvermę. Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro koordinatorė Violeta Gaidamavičienė džiaugiasi, kad į šokio sūkurį šiemet įtraukti ir mokiniai iš Ukrainos.
Atskirai norisi paminėti mokyklas, kuriose mokosi rusakalbiai ir kitų tautybių vaikai: Maišiagalos vaikų lopšelį-darželį (koordinatorė Viktorija Piatkova), Vilniaus Levo Karsavino mokyklą (koordinatorė Diana Fedorovič), Visagino lopšelį-darželį „Auksinis raktelis“ (koordinatorė Laima Kajėnaitė), Visagino „Gerosios vilties“ progimnaziją ( koordinatorė Jelena Zubova). Šioms ugdymo įstaigoms dalyvavimas konkurse – savotiškas iššūkis, nes reikia suvienyti skirtingų tautybių, kultūrų mokinius. „Mokykloje nemaža dalis ukrainiečių, taip pat yra atvykusių iš Rusijos ir Baltarusijos; ne visi geranoriškai nusiteikę, ne kiekvienas norėjo stotis į porą ir šokti lietuviškus šokius. Bet galutinis rezultatas puikus. Visi mokiniai dalyvavo, visiems labai patiko ir buvo smagu. Šventei praėjus dar ilgai visi dalinosi prisiminimais, šokio pamokose dar ne kartą šokome išmoktus šokius“, – pasakojo Vilniaus L. Karsavino mokyklos koordinatorė D. Fedorovič.
Kiekviename konkurse savo užmojais stebina Šilalės savivaldybė, vienijanti ne tik savo rajono, bet ir viso regiono tradicinių šokių veiklas, organizuojanti tarptautinius renginius Etnokultūros naktį ir etnokultūrinę stovyklą. Šiais metais šilališkiai rengė ,,Šilo gegužinę“, kurioje šurmuliavo apie 400 dalyvių iš Šilalės, Tauragės, Kelmės, Šiaulių, Mažeikių, Klaipėdos, Telšių, Plungės, Radviliškio, Gargždų ir Kauno rajonų. Tokie renginiai tikrai labai svarbūs ir prasmingi, nes sudaro sąlygas tradicinius šokius puoselėjantiems vaikams ir jaunuoliams pamatyti, kiek daug turi bendraminčių, susirasti draugų, o mokytojams – užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius ne tik su skirtingų Lietuvos mokyklų etninės kultūros puoselėtojais, bet ir su folkloro ansambliais.
Netrūko trečiajame konkurse ir malonių staigmenų, išradingų, kūrybingų sprendimų. Pirmiausia minėtinos unikalios mokytojos, koordinavusios tradicinių šokių veiklas antrose ar net trečiose ugdymo įstaigose: Akmenės rajone – Akmenės Ventos ir Papilės Simono Daukanto gimnazijų koordinatorė Jelena Šiurkuvienė, Jonavos savivaldybėje – Justino Vareikio progimnazijos ir Panerio pradinės mokyklos koordinatorė Julija Antanavičiūtė, Kaune – lopšelio-darželio „Žiedelis“ ir Žaliakalnio lopšelio-darželio koordinatorė Renata Medelienė, taip pat Kauno „Paparčio“ ir „Ryto“ pradinių mokyklų koordinatorė Loreta Dirvelienė, Kelmėje – lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ ir „Aukuro“ pagrindinės mokyklos koordinatorė Jovita Žakarienė, Pasvalio savivaldybėje – Svalios progimnazijos ir Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos koordinatorė Jolanta Preidžiuvienė, Šiauliuose – Salduvės ir „Juventos“ progimnazijų koordinatorė Asta Rimkuvienė.
Džiugino ir kitokios – mažos, mielos, bet labai svarbios iniciatyvos, kaip antai Rokiškio lopšelio-darželio „Nykštukas“ sprendimas pasikviesti močiutes iš Bajorų bendruomenės „Baltos skarelės“. Močiutės sekė pasakas, žaidė žaidimus. Dalyvavo visa darželio bendruomenė: 68 vaikai (2–7 m.), 12 mokytojų ir 15 močiučių. Svarbiausia, kad autentiškai pasakota apie tai, kaip šokta ir linksmintasi jaunystės laikais. Linkėtume ir kitiems rasti savo krašte tokių žmonių – gyvų konkurso dalyvių vykdomos veiklos liudytojų. Kas gali būti paveikiau, nei čia ir dabar susitinkanti praeitis ir ateitis.
Šiaulių „Juventos“ progimnazija turi gražią tradiciją pasikviesti būsimuosius pirmokus į mokyklą, ją pristatyti, pasidžiaugti įvairiais laimėjimais. Mokslo metais vykusiuose rytmečiuose darželinukai su pradinukais linksmai suko ratelius, šoko tradicinius šokius.
Visagino „Verdenės“ gimnazijos 3a klasės mokiniai lankėsi Visagino lopšeliuose-darželiuose „Kulverstukas“ ir „Auksinis raktelis“ su prasmingu simboliu – ąžuolu ir organizavo renginį „Lietuva – mano šalelė“. Mokiniai nusprendė ant ąžuolo prismaigstyti tiek trispalvių ąžuoliuko lapelių, kiek pavyks pašokdinti mažųjų šokėjų. Darželinukams tai buvo nepaprastai smagi pramoga ne tik pasimokyti pašokti, bet dar ir lapelį priklijuoti. „Sužaliavo ąžuolas, sulapojo – moka visaginiečiai savo Lietuvą auginti“, – džiaugėsi mokytoja Daiva Maldžiuvienė.
Alytaus lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ koordinatorė R. Vokietaitienė linksmai pasakojo: „Šokis ,,Grybų rauti (gal todėl, kad esam dzūkai) tapo tikru topu. Šį šokį vaikai išmokė net futbolo trenerį. Kiekviena futbolo treniruotė baigdavosi šiuo šokiu“.
Gerai nuteikia kai kurių koordinatorių, pavyzdžiui, Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ koordinatorės Deimantės Kolmykovienės, kūrybingumas, išradingumas, skoningas šiuolaikinių priemonių pasitelkimas, suprantant, jog tradicinę muziką ir šokio judesius šiandien bandome pateikti šių dienų „išmaniam“ vaikui.
Be kitų svarbių dalykų, konkursas ugdė ir draugiškumo, bendradarbiavimo jausmą. Mažeikių „Ventos“ progimnazijos koordinatorės Janina Aselskienė, Jurgita Donėlė dalijosi patirtimi: „Buvo gera jausti progimnazijos kolegų palaikymą – jie prisidėjo ir dalyvavo 100 procentų. Vien mūsų buvo 330 mokinių. Progimnazijos pradinių klasių mokiniai tapo festivalio ambasadoriais. Mokėsi šokti parinktus šokius bei kūrė mokomąsias medžiagas kitiems festivalio dalyviams. Visa bendruomenė džiaugėsi ir palaikė mokinius. Mokytojai įsitraukdavo į mokymus, bandydavo kartu su mokiniais patrepsėti, kiti nors pažiūrėti ir pasidžiaugti, kad mokiniai noriai mokosi. Turėjome ir didžiulę palaikymo komandą – tėvelius. Tiesa, bendram šokiui jie jungėsi nedrąsiai, tačiau sakė, kad kitąmet jau bus drąsiau“.
Daugelis konkurso dalyvių pajuto, kaip smagu visiems šokti drauge, vieniems iš kitų pasimokyti. „Po didžiojo mūsų renginio mokytojos prašė dalintis šokiais, turima medžiaga, kad galėtų šokti ir per kitus įstaigos renginius – išleistuves, mamyčių ar šeimų šventes“, – džiaugiasi Garliavos lopšelio-darželio „Eglutė“ koordinatorė Jurgita Momotiukaitė-Ačienė.
Naivu būtų manyti, kad pradėti šokti ir šokdinti visą mokyklą yra lengva, kad visi pasiruošę ir nekantriai laukia mokykloje kokių nors naujovių. Daugelis koordinatorių prisipažįsta, jog pradžioje įveikti nepasitikėjimą, dažnai paprasčiausią abejingumą buvo nelengva.
„Smagu, kad buvo tiek daug norinčių prisidėti. Žinojau, jog bet kada galiu prašyti pagalbos ar patarimo muzikos mokytojos. Ji padėjo reguliuoti muziką, rūpinosi aparatūra, kad viskas vyktų sklandžiai. Už filmavimą atsakinga buvo pavaduotoja ūkio reikalams, ji su keletu mokyklos darbuotojų užfiksavo ir įamžino vaikų šoktus šokius“, – džiaugėsi Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos koordinatorė Dovilė Bikelytė. „Konkursas man ir visai mūsų darželio bendruomenei buvo tikras gaivaus oro gūsis. Vaikai ne tik noriai mokėsi naujų šokių, ratelių, bet mielai mokė ir kitus. Kiek džiaugsmo buvo, kai patys mažiausieji lopšelio šokėjai (o jiems dar tik 1,5–2 m.), šokdami ,,Oželį“ išmoko ne tik trepsėti ir ploti į taktą, bet ir parodyti ragelius“, – pasakojo Alytaus lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ koordinatorė R. Vokietaitienė.
Mokyklų koordinatoriai mielai dalijosi patirtimi, kaip dėliojo galimas konkurso veiklas, nuo ko pradėjo, kaip siekė rezultato, kas pasiteisino, skatino arba, atvirkščiai, nebuvo įgyvendinama.
„Pradėjome nuo mokytojų. Savo kolektyvo pedagogus (22), jų padėjėjas (12) per kolektyvo šventes, susibūrimus kvietėme pašokti keletą lietuvių liaudies šokių. Kauno miesto meninio ugdymo (šokio) mokytojus metodinio užsiėmimo metu supažindinome su lietuvių liaudies šokių tradicijomis Lietuvoje ir mokėme folklorinių šokių, žaidimų, kad galėtų populiarinti savo įstaigose ir pritaikyti šventėse su tėvais“, – pasakojo Kauno lopšelio-darželio „Girinukas“ koordinatorė Roma Radžiūnienė.
Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos koordinatorė Jūratė Vaitkienė sakė, kad atskiros repeticijos (du kartus per savaitę) buvo organizuojamos ir mokyklos mokytojams.
Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos koordinatorė, šokio mokytoja parengė pristatymus ir pademonstravo tradicinius aukštaitiškus, žemaitiškus, dzūkiškus, suvalkietiškus šokius, žaidimus, ratelius. Buvo įdomu atrasti regioninių šokių, ratelių, žaidimų skirtumus.
Visagino „Verdenės“ gimnazijos koordinatorė Daiva Maldžiūnienė įvardijo savo metodą: „Pradžia buvo žaidimai. Per pertraukas ir po pamokų, minint šventes ar vaikant nuobodulį žaisti lietuvių liaudies žaidimus vaikams patiko. Pastebėjau, kad žaisdami vaikai panaudodavo naujo dar nežinomo šokio ar ratelio žodžius ir tada pabodusi veikla tapdavo daug įdomesnė“.
Šiaulių „Juventos“ progimnazijos pradinukai pamokas pradėdavo mankša – liaudies šokiu. Progimnazijos koordinatorė Asta Rimkuvienė kaip šokių privalumą įvardijo tai, kad jie nesudėtingi, nereikalauja didelių ilgų pratybų, specialių gebėjimų – juos gali šokti visi.
Vilniaus P. Mašioto pradinės mokyklos koordinatorė D. Bikelytė sakė muziką ir šokius rinkusis kartu su vaikais: „Pastebėjau, kad vaikams labiausiai patiko aukštaičių tradiciniai šokiai, nes jie, mokinių nuomone, greitesni ir linksmesni, todėl, atsižvengdama į jų norus, pasirinkau būtent aukštaitiškus ratelius, šokius ,,Malūnėlį“, ,,Dują“, ,,Šiaudų batus“, ,,Gyvaterį“, ,,Granskverą“. Šių šokių muzika greita ir smagi, todėl vaikams paliko didelį įspūdį“.
„Pradžioje vyko šokių, ratelių, žaidimų mokymas šokio pamokų metu. Išmokus keletą šokių, organizuota pirmoji judrioji pertrauka pradinukams – 1–2 klasių mokiniams. Į kitą judriąją pertrauką pakvietėme 4–8 klasių mokinius. Vyresniems mokiniams buvo nedrąsu viešai šokti, bet dalyvaujančių buvo daug, aktų salėje vos tilpome. Pirmosios keturios judriosios pertraukos vyko Aktų salėje, o penktoji – lauke. Į pastarąją susirinko daug pradinių ir vyresnių klasių mokinių“, – apie savo tradicinių šokių mokymosi procesą pasakojo Šiaulių „Juventos“ progimnazijos mokytoja A. Dirginčienė.
„Šokių mokėmės šokio pamokose, o nuo balandžio penktadieniais per ilgąją pertrauką organizavome šokių pertraukas visiems norintiems išmokti repertuarą. Kiek supaprastinau šokius, nes spaudė laikas, norėjosi, kad vaikams nebūtų labai sunku“, – dalijosi patirtimi Marijampolės Petro Armino progimnazijos koordinatorė Laima Danauskaitė.
„Kaip ir kiekvienais metais, rinkta geriausiai šokanti mokyklos klasė. Šis konkursas priverčia pasitemti ir tą, kuris pamokos metu sako „nenoriu, nemoku, man nereikia folklorinio šokio“. Laimėti juk nori kiekvienas. Šio konkurso metu garbi komisija išrenka geriausiai folklorinius šokius šokančią klasę ir poras, šoksiančias rajono folklorinių šokių varžytuvėse „Mažoji Patrepsynė“, – sakė Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos koordinatorė Jovita Žakarienė.
Visagino „Verdenės“ gimnazijos koordinatorės D. Maldžiūnienės judriosios pertraukos prasmingai sugalvotos tam, kad gražintų į praėjusių šokių konkursų, kuriuose mokykla sėkmingai dalyvavo, prisiminimus: juk pirmame konkurse pradėjo šokti dabartiniai vienuoliktokai, septintokai, kurie dabar mažiesiems šokėjams – pavyzdys.
„Kiekviena klasė išmoko po vieną liaudies šokį ir Kaziuko mugės vakaronėje kvietė tėvelius, draugus bei gimnazijos svečius pašokti kartu. Kai kuriems svečiams nelengva buvo sugaudyti liaudies šokio žingsnelius, bet šokėjai pamokė nemokančius, šokantys čiupo į parankę nešokančius ir linksmai trypė pagal muzikos taktą. O šventėje grojo patys šauniausi muzikantai – buvęs gimnazijos mokinys Justas Morkeliūnas ir folkloro ansamblis „Ratilėlis“, – pasakojo Kauno Antano Smetonos gimnazijos koordinatorė Rita Miliūnienė.
Garsių plojimų sulaukė Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos mokytojos, pradėjusios šventę dviem šokiais – Mažosios Lietuvos regiono „Vaikščioj povas“ ir žemaičių „Bajoriškas“. „Tai svarbu, nes vaikai stebi suaugusius ir iš jų mokosi gyvenimo džiaugsmo, tad jei su meile ir džiaugsmu mes, suaugusieji, skleisime tradicinės kultūros vertybes, jomis tikės ir gyvens mūsų vaikai“, – neabejoja koordinatorė Dijana Petkevičienė.
Kai kurios ugdymo įstaigos stebino išmoktų šokių, ratelių, žaidimų gausa. „Akla višta“, „Žiužis“, „Raganėle močiakėle“, „Šarka“, „Lapių lenktynės“, „Siūlus suvyti“, „Kiškelis bebėgdams“, „Tupi tupi kelmas“, „Žvirblis“, „Vilkas ir žąsys“, „Ein žiedytis per rankytes“, „Čiūžino lapė“, „Aš oželis Mikitų“, „Vai išeiki oželi“, „Barė Jonas katinėlį“, „Po mūsų kojelėm žolelė žaliavo“, „Graži mūsų šeimynėlė“, „Lapė ir žąsys“, „Garnys“, „Trys mergos šoka“, „Kas neina ratelin“, „Mikita“, „Šiaudų batai“, „Dobilėlis“, „Upytėlė“, „Daratos“, „Kurapkytė“, „Dobilėlis“, „Virsim bulvienę“, „Ried ratai, ried ratukai“, „Tek saulelė pro kalnelį“, „Gegutytė tupi tupi“, „Katinėlis“, „Katinas ant pečiaus sėdėjo“, „Ciceliukė Marceliukė“, „Oira“, „Gudo dūda“, „Petkevičiaus polka“, „Kepė boba blynus“, „Malūnėlis“, „Pliauškutis“, „Klausė žvirblis čiulbuonėlis“, „Pjoviau šieną“, „Aviža prašė“, „Mažas mūsų ratelis“, „Mano maišas pakulinis“, „Šokinėkit berneliai“, „Ausim, sesutės, abrūsus“, linijinis šokis ir daugelis kitų“, – vardino Kauno lopšelio-darželio „Girinukas“ koordinatorė Roma Radžiūnienė. „Saula šviesi, saula brungi“, „Oželis Mikitų“, „Bėgo ožka per mišką“, „Meškutė“, „Jau pavasaris išaušo“, „Šakar makar“, „Garnys“, „Ant stogo žvirblelis“, „Tu girela Lietuvos“, „Kepurinė“, „Malūnėlis“, „Mėnesėlis“, „Upytėlė teka“, „Trepsiukas“, „Oira“, „Žvirblis“, „Šiaudų batai“, „Tyliai gražiai“, „Kiškelis“, „Šokinėkit berniukai“, „Klausė žvirblis čiulbuonėlis“, „Šoks tėvelis suktinį“, „Polka su ragučiais“, „Povas“, „Trepsiukas“, „Petkevičiaus polka“, „Ratelinė polka“, „Suktinukas“, „Pjoviau šieną“, Granskveras“ – didžiavosi Kupiškio mokyklos „Varpelis“ koordinatorė Vaida Kalamažnikienė. Panašius sąrašus pateikė ne viena konkurse dalyvavusi mokykla.
Visiškai sutinkame ir su Šilutės lopšelio-darželio „Pušelė“ koordinatore Irena Žėkiene, teigiančia, jog kartais, ypač ikimokyklinio ugdymo įstaigose, svarbesni tampa patys paprasčiausi tikslai: gebėjimas vaikus ir visą bendruomenę sutelkti mokytis tradicinių šokių, išmokti sudaryti ratelį, šokti poromis, sutartinai atlikti paprasčiausius judesius: pritūpti, pašokti, suktis susikibus parankėmis, „malūnėliu“, padidinti ir sumažinti ratą, sudaryti du ratus, laisvais improvizuotais judesiais perteikti skambančią muziką. Jai antrina ir konkurse dalyvaujantieji pirmą kartą. Maišiagalos lopšelio-darželio koordinatorė V. Piatkova savo ataskaitoje rašo: „Pirmą kartą išdrįsome dalyvauti tokiam grandioziniame projekte. Jis mums išties grandiozinis, nes pagrindiniai atlikėjai – vos 2–5 metų. Bet turėjome nemenką palaikymo komandą – darželio bendruomenę, kitų rajono švietimo įstaigų dalyvių bei svečių iš kitų rajonų. Gal veiklų nebuvo tiek daug, bet kiekviena vyko kaip šventė – tikrai iš širdies prisižaidėme ir prisišokome per šį pusmetį“.
Šiais metais vertinimo komisija atkreipė dėmesį į tai, jog bemaž visi dalyviai gražiai ir sėkmingai integravo bei derino tradicinius šokius su kitomis etninio ugdymo programomis bei veiklomis. Antai Rokiškio lopšelis-darželis „Nykštukas“ kvietė Rokiškio kultūros centro kultūros darbuotojus vesti edukacinę programą „Iš močiutės skrynios“ ir supažindino su lietuvių liaudies instrumentais, dainavo, tada mokė šokio žingsnelių. Kitą kartą vyko edukacija „Nusipink juostą“ su tautodailininke Ale Gegelevičiene, kuri mokė pinti juostas, juosteles. Vaikams buvo organizuota popietė „Duonos kelias“. Jos metu vaikams ir tėveliams rodytas spektaklis „Duonos kelias“, po kurio visi smagiai šoko.
Maišiagalos lopšelio-darželio vaikai grojo molinukais, kabino pačių padarytus paukštelius ant medžio, dainavo, žaidė žaidimus, šoko, tradiciniais šokiais, žaidimais ir rateliais žadino žemę po žiemos miego, kepė ir valgė Jurginių kiaušinienę, taip pat ragavo tradicinės duonos, o piemenėlių dirbtuvėse gamino žaislus iš atraižų.
Mažeikių „Žiburėlio“ pradinės mokyklos rajoniniu etnokultūriniu projektu ,,Pupų piedielis“ siekta puoselėti žemaitišką kalbą, populiarinti lietuviškus tradicinius šokius. Alksniupių pagrindinės mokyklos koordinatorė Virgina Krugelienė organizavo išvyką į Kleboniškio buities muziejų susipažinti su senoviniais lietuvių žaislais ir žaidimais.
„Prie konkurso įgyvendinimo prisidėjo ir pradinių klasių mokytojos. Sužinojusios apie šį konkursą, panoro dar labiau vaikus skatinti pažinti ir puoselėti tradicijas bei papročius. Kartu su vaikais jos piešė, margino ąsočius, tapė įvairių raštų juostas trispalvės spalvomis“, – dalijosi įspūdžiais Vilniaus P. Mašioto pradinės mokyklos koordinatorė D. Bikelytė.
„Gegužės 4 d. Akmenės „Ventos“ gimnazijoje vyko netradicinė diena, skirta etninei kultūrai. Veiklos organizuotos stotelių principu. Mokinių stotelėse laukė Ventos kultūros namų atstovai su liaudies dainomis ir rateliais. Rašyti plunksna mokė Papilės S. Daukanto muziejaus vadovė E. Sakalė. Vaikus džiugino ir V. Čapienės teatro studija. Bibliotekoje vyko rankdarbių užsiėmimai bei protmūšiai. Kitose stotelėse mokiniai susipažino su tarmėmis, skaitė žemaitiškus laikraščius, dainavo lietuvių liaudies dainas, gamino lietuviškus patiekalus ir jais vaišino svečius. Pradinių klasių mokiniai taip pat buvo įtraukti į pradinių klasių mokytojų organizuotas veiklas. Po visų etnokultūrinių veiklų gimnazijos mokiniai susirinko į stadioną bendram šokiui“, – savo ataskaitoje rašė koordinatorė J. Šiurkuvienė.
Visagino „Verdenės“ gimnazijoje gruodžio 22 d. 3a klasės mokiniai pakvietė mokyklos bendruomenę į meduolių dekoravimo vakarą. Vakaro pradžioje inscenizuotas mažųjų pasirodymas sužavėjo mokytojus ir tėvelius. „Visagino miestelyje buvo namelis. Tame namelyje gyveno senelis Antanas ir senelė Antanienė. Antanienė meduolių negalėjo iškepti, nes senelis Antanas malūno negalėjo sutaisyti. Tik subėgę vaikeliai šokdami sukėlė didelį vėją – malūnas taip įsisuko, kad visam vakarui miltų užteko. Valgyklos virėjos vos spėjo meduolius kepti, o prie vieno stalo susėdę vaikai, tėveliai, seneliai, mokytojai dekoravo meduolius. Kas gali dar labiau įprasminti Kalėdų laukimą?“ – renginio akimirkomis dalijosi Visagino „Verdenės“ gimnazijos koordinatorė D. Maldžiūnienė.
Tačiau labiausiai šiais metais atkreipėme dėmesį į daugelyje ataskaitų paminėtą didelį ir vis didėjantį vaikų tėvelių palaikymą ir įsitraukimą į konkursą, kas išties labai džiugina. Beveik kiekvieno konkurso dalyvio ataskaitose minima šeimos šventė su tėveliais, padvigubinusi ar net patrigubinusi (jei ateina ir mama, ir tėvelis, ir net močiutė ar senelis) dalyvių skaičių. Ką jau kalbėti apie šiltas, gražias ir prasmingas emocijas, patiriamas šokant su vaikais savojo krašto šokius. Apie tai rašo daugelis koordinatorių. Telšių lopšelio-darželio „Eglutė“ mokytoja Angelė Streckienė persakė tėvų išreikštą nuomonę apie renginį: „Jie šio smagumo, patirto šokant kartu su vaiku, niekada nepamirš!“. Alytaus lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ mokytoja R. Vokietaitienė rašė: „O kiek teigiamų emocijų suteikė bendros šventės, per kurias vaikai šokių mokė savo tėvelius ir net senelius, kaip didžiavosi savo vaikučiais tėveliai ir kaip mielai leidosi jų mokomi“. Jai antrino ir Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos koordinatorė L. Šarkaitė-Viluma: „Tėvelius sužavėjo šokių potyris, gyvybingumas ir bendrystė, vienijanti klasės bendruomenę, o seneliams buvo smagu prisiminti vaikystę ir jaunystę“. „Viską vainikavo birželio 1-oji – Vaikų gynimo šventė, kurios metu atvykę tėveliai kartu su savo vaikučiais, broliais, sesėm, seneliais šoko tradicinius šokius, ratavo, žaidė žaidimus. Kadangi vaikai jau mokėjo šokius, tai būtent jie mokė tėvelius. Dalyvavo 12-os darželio grupių vaikai ir tėveliai, apie 400 dalyvių“ – rašo Kauno lopšelio-darželio „Girinukas“ koordinatorė Roma Radžiūnienė.
Pabaigai norisi pateikti keletą pačių dalyvių minčių apie konkurso „Visa mokykla šoka” organizavimo reikalingumą, prasmingumą, pasiektus rezultatus ir ateities lūkesčius.
VDU „Atžalyno“ progimnazijos koordinatorė Geda Žurkevičienė: „Stebėdama vaikus pamokose, klasių koncertuose mačiau, kad jiems smagu, patinka šie šokiai. Pašokdino ir savo tėvus, kurių dauguma pirmą kartą šoko tradicinius šokius. Paskutinę pamoką klausiau antrokėlių (šoka 1 ir 2 klasės), ar išmoktus šokius dar kada nors šoks, tai atsakymas buvo vieningas – būtinai. Čia ir yra didžiausia sėkmė – sužadinti smalsumą“.
Lukšių Vinco Grybo gimnazijos koordinatorė Edita Skauronė: „Mažieji smalsiai ir guviai, o didieji šiek tiek droviai dalyvavo zanavykiškuose rabaksuose ir su kiekvienu pasišokimu vis daugiau šypsenų ir norinčių prisidėti, sušokti šokį kartu su kitais sulaukėme“.
Kupiškio mokyklos „Varpelis“ koordinatorė Vaida Kalamažnikienė: „Per etninės kultūros raišką vaikai, mokiniai stiprina tarpusavio ryšius, norą bendrauti, laikydamiesi paprotinių elgesio normų (dėmesingumo, pagarbos), pasirinkdami tinkamą elgesį, kurdami teigiamus tarpusavio santykius, atsižvelgdami į komunikavimo tradicijų panašumus ir skirtumus“.
Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ koordinatorė Greta Karnickė: „Besiruošdami vaikai įgijo patirties šokti didelėje atviroje erdvėje, repeticijų metu mokėsi išgirsti muziką ir ritmiškai bei tvarkingai atlikti šokį, kiekvieną kartą jie vis labiau savimi pasitikėjo ir išmoko komunikuoti bei jausti savo porą“.
Vilniaus P. Mašioto pradinės mokyklos koordinatorė D. Bikelytė: „Mano nuomone, renginiai pavyko puikiai. Svarbiausia, kad vaikams labai patiko. Noriu paminėti, kad repeticijų metu mokiniams sekėsi kur kas prasčiau, tačiau renginio dieną jie susikaupė ir pasistengė. Smagiausia buvo stebėti tuos vaikus, kurie pamokų bei repeticijų metu neišreiškė didelio noro šokti, tačiau renginio dieną, kai šoko visi mokyklos mokiniai, prisijungė ir jie, nors nebuvo liepta. Stengiausi, kad vaikai dalyvautų savo noru, kad būtų smagu patiems, o ne dėl to, jog mokytojai reikia. Džiaugiausi matydama vaikų šypsenas ir puikias nuotaikas. Visi dalyviai po renginio pripažino – tradiciniai šokiai teikia daug džiaugsmo ir pozityvios energijos“.
Garliavos lopšelio-darželio „Eglutė“ koordinatorė Jurgita Momotiukaitė-Ačienė: „Po sėkmingo dalyvavimo prieškaratininiame konkurse įstaiga įsigijo liaudiškas kankleles, ėmėme dar plačiau naudoti liaudies šokius, žaidimus ne tik dėl to, kad smagu, bet ir labai naudinga. Ilgainiui pastebėjau, jog grupėse, kuriose liaudies šokius šokame, žaidimus žaidžiame sistemingai kiekvieną pamokėlę, vaikų raida spartesnė, dėmesio sukaupimas, koordinacija pagerėjo, net „chuliganų“ elgesys pasikeitė. Tų grupių mokytojos pajuto akivaizdžią naudą. Todėl paruošiau metodinį pranešimą ir gerąja patirtimi dalinuosi su kolegomis rajone, šalyje bei tarptautinėje konferencijoje“.
Visagino „Verdenės“ gimnazijos koordinatorė D. Maldžiūnienė: „Mano mokiniai pastebėjo: mokytis daug lengviau, negu šokti, bet tik šokis suteikia tiek daug džiaugsmo ir gerų emocijų. Kad gražiai pašoktum, reikia daug jėgų įdėti, daug prakaito išlieti“.
Šiaulių „Juventos“ progimnazijos koordinatorė Asta Rimkuvienė pateikė keletą įdomių ir svarbių išvadų: „mokiniai nedaug žino apie folklorą, dar mažiau su juo susiduria popamokinėje veikloje; po pokalbio apie šeimos tradicijas tik keletas vaikų pasakė, kad šeimos šventėse šokama; 4 klasės mokiniai gėdijasi šokti mišrioje poroje; aktyviausi šokėjai yra pirmokai ir aštuntokės merginos“.
Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ koordinatorė Deimantė Kolmykovienė apibendrina: „Dalyvavimas konkurse įpareigoja jam ruoštis, o tai galimybė tobulėti ir vaikams, ir mokytojams – jie turi ne tik išmanyti tradicijas, bet ir rasti tinkamų būdų jas pateikti šių dienų „išmaniam“ vaikui“.
Nufilmuota visų konkurso dalyvių (nuo lopšelio-darželio iki gimnazijos) renginių medžiaga – tikrai įspūdinga, palaikanti visų mūsų tikėjimą, jog tradicinė kultūra išliks brangi ir aktuali dar ne vienai kartai.
Daugelis konkurso dalyvių uždavė sau klausimą „Ar dalyvausime dar kartą?“. Ir dauguma, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos koordinatorė Valentina Kislauskienė, atsakė: „Būtinai! Ir su daug didesne mokinių, mokytojų ir galbūt net tėvelių auditorija. Dėkojame, kad paraginote ir tiesiog leidote patikėti, kad viską galime padaryti patys“.
Dėkojame ir mes visiems, net ir nebaigusiems konkurso (pasikartosime – šiais metais tokių būta kaip niekad mažai), už entuziazmą, išradingumą, kūrybiškumą, tikėjimą, prasmingas, visiems dalyviams daug džiaugsmo teikiančias veiklas, įkvepiantį autoritetą, meilę mūsų tradicijoms ir atsakomybę už jų išlikimą.
|
