Nominacija „2025 metų folkloro kolektyvas“

Laureatas: Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Labingis“, vadovė Milda Ričkutė

Vilniaus miesto folkloro ansamblio pavadinimas „Labingis“ kildinamas iš prūsiško žodžio, reiškiančio sėkmę, gėrį ir labą – tai linkėjimas, kasdien skambantis ir mūsų pasisveikinime „labas“. Kolektyvas susibūrė 2013 m. rudenį, suvienytas bendro noro dainuoti ir puoselėti lietuvių tautos kultūrinį paveldą. Šiandien ansamblis jungia aktyvius įvairių specialybių žmones iš visų Lietuvos etnografinių regionų, kurie ne tik dainuoja, šoka ar groja tradiciniais instrumentais, bet ir porina gimtąja tarme bei su pasididžiavimu puošiasi nuosavais tautiniais kostiumais. „Labingio“ sukauptas labingas kraitis apima itin platų spektrą: nuo visų regionų dainų, šokių ir instrumentinių kūrinių iki senųjų katalikiškų giesmių. Ypatinga vieta repertuare tenka vokalinėms ir instrumentinėms sutartinėms, atliekamoms skudučiais, lamzdeliais ar kanklėmis.

Nuolat sau naujus tikslus keliantis kolektyvas aktyviai įamžina savo kūrybą – išleido kompaktinę plokštelę „Labingas kuparas“, o 2025 m. parengė įrašus „Labas vakarielis“. Per pastaruosius penkerius metus ansamblis paruošė daug teminių programų, tarp kurių – „Ne gegułė kukavo“ (dzūkų dainų), „Či važiuoja svočiute“ (sutartinių ciklas), „Lydžiu laide“ (Vėlinių), „O pas mus mieste“ (apie Vilnių), „Snaudala snaudžia“ (advento), „Labingas vakaras“ (ansamblio 10-mečio minėjimo), „Sodo gyvata“, skirta šiaudinių sodų tradicijos paskelbimui UNESCO vertybe, „Dangiškoji šeimyna“, skirta Liudviko Rėzos pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos, oder Littauische Volkslieder“ išleidimo 200-osioms metinėms paminėti, „Aš padainuosiu dainų dainelę“, skirta Lietuvių liaudies dainų metams ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti ir kt.

Siekdami sužadinti norą mokytis muzikuoti, eksperimentuoti su skirtingais folkloro žanrais, stiliais, formomis, ansambliečiai kasmet rengia kūrybines stovyklas, kuriose vyksta įvairiausio pobūdžio folkloro mokymai.

„Labingis“ nuolat kviečiamas dalyvauti tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Lauksnos“, Lietuvos dainų šventėse. Nepraleidžia kalendorinių ir kitų švenčių bei renginių, skuba į Jurgines „Jurgi, paimk raktus“ Palangoje, dzūkų folkloro šventę „Čiulba ulba“, Plungės „Saulelė rauduona“, „Tek saulužė ant maračių“ Nidoje, „Saulės žiedas“ Šiauliuose, sutartinių šventę „Sutarjėla“, „Ten, kur Nemunas vingiuoja“ ir kt. Ansamblis dalyvauja Užgavėnių, Atvelykio ir Joninių renginiuose, Vėlinių, advento ir Kalėdų laikotarpio folkloro pasibuvimuose, įvairiose edukacijose, parodų atidarymuose, LRT laidose „Duokim garo“. Kolektyvo meistriškumas įvertintas aukštais balais: 2023 m. konkurse „Sosėtėkem Plungie“ pelnytas dainavimo Didysis prizas, o 2025 m. tarptautiniame festivalyje „Saulės žiedas“ laimėta antroji vieta. Ansamblis drąsiai priima ir šiuolaikinius iššūkius – diskusijų festivalyje „Būtent!“ atliko savitą kūrinį „Nesutartinė“. Lietuvių liaudies kūrybą kolektyvas sėkmingai pristatė ir užsienyje: Vokietijoje, Graikijoje, Suomijoje bei Latvijoje.

Kiekvienas „Labingio“ narys čia yra tarsi savotiškas instrumentas, kurio tembras papildo, praturtina bendrą skambesį, o senoji daina jiems – ne pramoga, o protėvių dvasia kvėpuojanti bendrystė.

Milda Ričkutė (g. 1956-04-08, Rukų k., Šilutės r.) studijavo Klaipėdos universitete Menų fakultete ir įgijo muzikos magistro laipsnį. Ji yra aktyvi etninės kultūros puoselėtoja, savo veikloje meistriškai jungianti pagarbą autentiškam paveldui ir šiuolaikišką jo aktualizavimą. Vadovės iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą, skatina domėjimąsi etnine kultūra ir jos tęstinumą. Ji išsiskiria atsakingu požiūriu, profesine laikysena ir gebėjimu įkvėpti kitus.

M. Ričkutė – ilgametė pedagogė, etninės veiklos, tarptautinių folkloro festivalių organizatorė, Vilniaus etninės kultūros centro direktorė (2005-2018 m.), folkloro ansamblių „Insula“, „Ratilio“, „Labingis“ vadovė. 2017 m. apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, 2000 m. – LR kultūros ministerijos premija už etninės kultūros paveldo rinkimą ir skleidimą, 2024 m. – premija „Už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą“. Jos vadovaujami kolektyvai net kelis kartus tapo „Aukso paukštės“ laureatais (2002 m. „Insula“ , 2010 m. „Ratilio“).

Vadovės credo: Klausyti savo vidinio balso, dirbti mėgstamą darbą, gyventi laisvoje ir kūrybiškoje aplinkoje.

Nominacija  „2025 metų folkloro kolektyvas“

Laureatas: Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“, vadovė Angelė Jovaišaitė

Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“ savo veiklą pradėjo 1991 m. Kolektyvo vardas kildinamas iš Šaukėnų seniūnijoje tyvuliuojančio Judlės ežero. Šį pavadinimą ansambliečiai pasirinko po ekspedicijos Šaukėnuose, kurios metu užrašė autentiškus pasakojimus apie ežero vardo kilmę.

Iki 2004-ųjų ansamblio pagrindą sudarė Kelmės miesto ir rajono moksleiviai. Jaunieji nariai ne tik mokėsi liaudies dainų bei šokių, bet ir patys gaminosi instrumentus – kankles Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursuose. „Judliškiai“ nuo pat pradžių buvo aktyvūs dainų švenčių ir tarptautinių festivalių dalyviai.

2004 m. „Judlė“ užaugo ir tapo suaugusiųjų kolektyvu. Šiandien į jo gretas įsilieja jau užaugę buvę moksleiviai su savo šeimomis. Ansamblyje muzikuoja įvairiausių profesijų atstovai – pedagogai, medikai, verslininkai, kultūros darbuotojai, kuriuos vienija meilė Žemaitijos regiono folklorui.

Per ansamblio gyvavimo laikotarpį parengta daug įvairaus pobūdžio programų: „Piemenų ganymo papročiai Kelmės krašte“, „Vakaruška su šokiais, žaidimais ir pasidainavimais“, „Partizanų dainos“, „Žali žuolynele“, „Kelmės krašto dainos ir šokiai“, „Auga žali gireli“, „Žmogaus ir gamtos bendrystė“.

Kolektyvo atliekama muzika skamba kompaktinėse plokštelėse „Vėjalis pūtė“ bei „Kelmės krašto tradiciniai muzikantai II“.

„Judlė“ aktyviai koncertuoja Žemaitijos regione, savo krašto folklorą pristato Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“,  LRT  laidose „Duokim garo“  ir pan.

Ansamblio nariams folkloras nėra tik pomėgis – tai pamatas bendrystei, tarpusavio santykiams. Dalyviai vieni kitus pažįsta iš pusės žodžio ar žvilgsnio, todėl jų pasirodymai spinduliuoja ypatingą vienybę ir tikrumą.

Angelė Jovaišaitė (g. 1968 m. Juodpjaunio k., Radviliškio r.) mokėsi Šiaulėnų vidurinėje mokykloje, vėliau baigė Rokiškio kultūros mokyklą, Šiaulių universitetą. 1991–1994 m. vadovavo Kelmės jaunimo folkloro centro folkloro ansambliui „Taduja“, nuo 1991 m. vadovauja folkloro ansambliui „Judlė“. 1998 m. išleistos knygos „Kelmės krašto dainos“ sudarytoja. Nuo 2014 m. folkloro festivalio „Ir pajauga žali leipa“ projekto vadovė ir pagrindinė organizatorė. 2021 m. apdovanota Žemaičių kultūros draugijos Žemaičio sidabro ženkleliu už žemaičių kultūrinės tapatybės saugojimą ir kūrybinę saviraišką.