Choreografijos specialistai
- Titulinis
- Apie LNKC
- Mėgėjų meno skyrius
- Choreografijos specialistai
Žmogų lydėjęs nuo gimimo iki mirties, buvęs neatskiriamas nuo svarbesnių asmeninio gyvenimo įvykių šokis, kurio turinyje atsispindi tautos gyvenimas, charakteris, moralė, scenon žengė šiek tiek perkurtas, tačiau pagrįstas folkloru arba jo motyvais, papildytas judesiu, siužetu (dalis šokių – ir vien kūrėjo fantazijos vaisius), rutuliojosi lėtai, bet nuosekliai. Nuo „Aguonėlės“ iki šių dienų susiformavo savita lietuviška sceninio šokio mokykla, estetinių vertybių siekimo ir raiškos būdai, formuojasi mokslas apie lietuvių liaudies šokį.
Choreografijos poskyris siekia, kad šokių kūrėjai studijuotų šalies regionų liaudies choreografijos savitumus ir, žinoma, tęsia savo kuruojamos meno rūšies ir žanrų plėtotės tradicijas, diegdamas naujoves, skatindamas kartų tęstinumą, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir nuolatiniu tikslu laiko kūrybiškai siekti meninio lygio.
Poskyrio veiklos kryptys:
- Kuruoti, koordinuoti ir analizuoti mėgėjų choreografinę veiklą, daryti įtaką darbo turiniui ir formai bei raidos procesams, prognozuoti perspektyvas.
- Tirti specialistų rengimo pasiūlą ir paklausą.
- Skleisti gerąją patirtį, kaupti ir teikti informaciją, ją apdoroti, sisteminti.
- Inicijuoti ir rengti metodinius bei praktinius šokių vadovų seminarus, respublikinius kursus, diferencijuotą mokymo ciklą kvalifikacijai kelti.
- Skatinti tautinio sceninio šokio plėtrą, puoselėti liaudiškų tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą.
- Daryti įtaką šokio menui tęstiniais renginiais – festivaliais, konkursais, apžiūromis, konferencijomis, metodiniais ir praktiniais vadovų seminarais, respublikiniais kursais, diferencijuotu vadovų mokymu.
- Bendradarbiauti su kitomis šalies kultūros institucijomis, organizuojant regionines ar parengiamąsias šokių šventes, festivalius, kitus renginius.
- Tirti regionų choreografijos plėtrą, specifiką, tradicijų savitumą.
- Tobulinti liaudies šokių įsigijimo sistemą, skatinti jaunųjų kūrėjų kūrybines galias.
- Teikti metodinę ir praktinę paramą išeivijai.
- Kaupti, klasifikuoti ir analizuoti tautinio šokio istorinį palikimą.
Choreografijos poskyris analizuoja šalies choreografinę mėgėjų veiklą, jų darbo turinį ir formas,analizuoja jų raidos procesus, prognozuoja perspektyvą; skleidžia gerąją patirtį, kaupia informaciją, ją apdoroja, sistemina; skatina tautinio sceninio šokio kūrybinę veiklą; siekia išlaikyti, puoselėti ir plėtoti liaudies šokio tradicijas. Poskyris kaupia, klasifikuoja, tiria ir analizuoja tautinio šokio istorinį palikimą; renka ir analizuoja choreografijos mėgėjų kūrybos statistiką; rengia konferencijas, organizuoja vasaros kursus, seminarus, teikia ir skleidžia informaciją, renka medžiagą apie choreografijos raidą, analizuoja regionų choreografinį judėjimą, jų veiklos specifiką ir tradicijų savitumą; tiria specialistų rengimo pasiūlą.
CHOREOGRAFIJOS PREMIJOS 1999, 1997, 1995, 1994, 1993, 1990, 1988, 1987, 1986, 1985, 1984, 1983, 19825, 1981, 1980, 1979, 1978, 1977, 1976, 1975, 1974, 1971, 1970, 1969, 1967, 1966, 1965, 1964, 1963, 1962, 1961, 1960, 1959, 1958
- 1958 metai
I premija - J. Lingiui (TRYS MERGELĖS, MEŠKIUKAI)
II premija - E. Morkūnienei (PLIAUŠKUTIS, SUKTINIS JONKELIS)
III premija - R. Tamučiui (ARUODĖLIS) - 1959 metai
I premija - J. Lingiui (IŠKILMINGASIS TREJINIS, SUVARTUKAS)
II premija - L. Vaičiulėnienei (SVEIKINAMASIS JONKELIS)
III premija - E. Morkūnienei (KALATINIS) - 1960 metai
I premija - J. Lingiui (ČIŪTYTĖ, JAUNIEJI DARBININKAI, RUGIAPJŪTĖS ŠOKIŲ SIUITA)
II premija - A. Gužaitytei (ŽĄSELĖ, MANO TĖVELIS BUVO KALVELIS)
III premija - R. Tamučiui (SUK, SUK RATELI) - 1961 metai
I premija - J. Lingiui (DZŪKŲ KADRILIS, TARŠKALIUKAS)
II premija -J. Gudavičiui (TAIKOS KANKLĖS)
III premija - R. Tamučiui (TRISIŪLĖ) - 1962 metai
I premija - J. Lingiui (PAKELTKOJIS, BITELĖ, KUKURŪZAS ŠILKALAPIS)
II premija - R. Tamučiui (DRIBSIUKAS)
III premija - J. Daniui (VIŠTYTĖS) - 1963 metai
I - J. Lingiui (PORELĖS, DOVANŲ ŠOKIS, ŠALABANAS)
II - J. Gudavičiui (SKEPETINĖ)
III - L. Vaičiulėnienei ( SPALIUKŲ RATUKAS, PUPA) - 1964 metai
I premija - R. Tamučiui (LIUOKSINIS, KUKARDOKAS)
II premija - M. Vaitulevičiūtei (KADRILIS)
III premija - J. Lingiui (VERPĖJĖLĖ) - 1965 metai
I premija - J. Gudavičiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
II premija - V. Grivickui (Dainų šventės aikštės šokiai)
III premija - L. Vaičiulėnienei (Dainų šventės aikštės šokiai) - 1966 metai
II premija - J. Lingiui (GREITPOLKĖ, PADŪKĖLIS) - 1967 metai
I premija - J. Lingiui (DREBULINIS)
II premija - R. Tamučiui (DRABANTAS, TRIJULĖ)
III premija - D. Radvilavičienė (KAUŠKUTIS) - 1969 metai
I premija - A. Ivanauskienei (ŠĖLTINIS, BURTAI)
II premija - R. Tamučiui (IŠDAIGININKAI, PLŪKTINIS)
III premija - E. Morkūnienei (ŠOCAS) - 1970 metai
I premija - J. Lingiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
II premija - J. Gudavičiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
III premija - M. Vaitulevičiūtei (Dainų šventės aikštės šokiai) - 1971 metai
I premija - J. Lingiui (PAKRĖSTINIS, PATREPSIENIS, VYŽA, RUSNIETIS)
II premija - J. Gudavičiui (VILIOTINIS)
III premija - E. Morkūnienei (GRŪSTAS) - 1974 metai
I premija - E. Morkūnienei (PASKUTINĖ POLKA, ROKIŠKIO KADRILIS, REKETAS)
II premija - J. Lingiui (AVINĖLIAI, KRYPUTIS, TOLKAŠOKIS)
III premija - R. Tamučiui (GEGIAVIMAS) - 1975 metai
I premija - J. Lingiui (Dainų šventės aikštės šokiai)7
II premija - J. Gudavičiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
III premija - M. Vaitulevičiūtei (Dainų šventės aikštės šokiai) - 1976 metai
I premija - T. Kalibataitei (ŠAPNAGIŲ POLKA)
II premija - J. Gudavičiui (APAŠČIOS POLKA, PRIEGALVĖLIS)
V. Juozapaičiui (ŠAPNAGIŲ POLKA)
III premija - D. Radvilavičienei (SVIRTELĖ)
V. Baumilui (SVIRTELĖ) - 1977 metai
I premija - E. Morkūnienei (PASVEIKINIMAS, POLKA "JAUNYSTĖ", PIRKTINIS KADRILIS)
A. Bražinskui (PIRKTINIS KADRILIS)
II premija - R. Tamučiui (AGOTĖLĖ)
A. Raudonikiui (PASVEIKINIMAS)
III premija - D. Radvilavičienei (IŠĖJO TĖVELIS Į MIŠKĄ)
J. Karosui ir J. Gaižauskui (POLKA "JAUNYSTĖ") - 1978 metai
I premija - L. Vaičiulėnienei (ŽIEMKENTĖLIAI) S. Vainiūnui (ŽIEMKENTĖLIAI)
II premija - T. Kalibataitei (LELIŪNŲ KADRILIS)
III premija - M.Vaitulevičiūtei (VOLUNGĖ)
A. Bražinskui (VOLUNGĖ) - 1979 metai
I premija - J. Lingiui (KŪLIMO ŠOKIS, PATUPECKIS, DARBO RANKOS)
A. Bražinskui (KŪLIMO ŠOKIS, IŠ APLINKUI, DARBO RANKOS)
II premija - R. Tamučiui (ŠAUNIOJI BRIGADA, STUDENTAI TALKININKAI)
V. Telksniui (STUDENTAI TALKININKAI)
III premija - M. Vaitulevičiūtei (IŠ APLINKUI)
J. Juozapaičiui (KRIUKININKAI) - 1980 metai
I premija - J. Lingiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
II premija - J. Gudavičiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
E. Morkūnienei (Dainų šventės aikštės šokiai)
M.Vaitulevičiūtei (Dainų šventės aikštės šokiai)
III premija - T. Petreikiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
K. Motuzai (Dainų šventės aikštės šokiai) - 1981 metai
I premija - T. Kalibataitei (PAROVĖJOS KADRILIS)
II premija - R. Tamučiui (SIELININKAI)
A. Bražinskui (SIELININKAI)
III premija - V. Buterlevičiui (GAILINGIS)
V. Juozapaičiui (GAILINGIS) - 1982 metai
I premija - V. Buterlevičiui (SLINKIS)
B. Kutavičiui (SLINKIS)
II premija - A. Kondratavičiui (STRAPČIUKAS)
L. Povilaičiui (STRAPČIUKAS)
III premija - L. Kisielienei (RYTAGONĖ)
A. Rapkevičienei (LINELIAI, RUGELIAI)
A. Lapinskui (RYTAGONĖ) - 1983 metai
I premija - N. Vasylienei (NAUJIENOS, ŽIRGINĖLIŲ ŠOKIS)
V. Montvilai (DZŪKIJA)
II premija - R. Tamučiui (STATYSIM PIRKUTĘ, DZŪKIJA)
J. Gaižauskui (ŽIRGINĖLIŲ ŠOKIS)
III premija - G. Vaitkevičienei (GINUČIŲ KADRILIS)
A. Masėnienei ( STATYBININKŲ ŠOKIS) - 1984 metai
I premija – B. Navickaitei (DŪZGIA STAKLĖS)
J. Anrejavui (DŪZGIA STAKLĖS)
II premija – M. Vaitulevičiūtei (PRADALGIUOS)
V. Juozapaičiui (PRADALGIUOS)
III premija - R. Tamučiui (MOTINĖLĖ OBELĖLĖ)
L. Povilaičiui (MOTINĖLĖ OBELĖLĖ)
III premija - J. Gudavičienei (LINKSMOS MĮSLĖS)
A. Lapinskas (LINKSMOS MĮSLĖS) - 1985 metai
I premija – J. Gudavičiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
K. Motuzai (Dainų šventės aikštės šokiai)
V. Buterlevičiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
II premija - M. Vaitulevičiūtei (Dainų šventės aikštės šokiai)
R.Tamučiui (Dainų šventės aikštės šokiai)
III premija - D. Radvilavičienei (Dainų šventės aikštės šokiai)
L. Vaičiulėnienei (Dainų šventės aikštės šokiai)
S. Idzelevičienei (Dainų šventės aikštės šokiai)
E.Morkūnienei (Dainų šventės aikštės šokiai) - 1986 metai
I premija – J. Gudavičiui (ŽIEDELIS, GRYBAUTOJAI)
A. Bražinskui (GRYBAUTOJAI)
II premija – T. Kalibataitei (MAINYTINIS, SUBATVAKARIS)
V. Juozapaičiui (KUPOLIŲ RATELIS)
III premija – E. Morkūnienei (RATELINĖ POLKA)
L. Povilaičiui (RATELINĖ POLKA)
G. Juknevičienei (KUPOLIŲ RATELIS)
V. Aleksandravičiui (MAINYTINIS, SUBATVAKARIS) - 1987 metai
I premija – T. Kalibataitei (ROLENDERIS)
A. Klovai (ROLENDERIS)
II premija – D. Radvilavičienei (SENOVINIS SPACIERIUS)
P. Budginui (SENOVINIS SPACIERIUS)
III premija - T. Kalibataitei ( JURGINĖLIS)
T. Bajorui ( JURGINĖLIS) - 1988 metai
I premija – neskirta
II premija – neskirta
III premija - Vl. Ūsovui (SENA POLKA)
T. Raišuotienei (KALTANĖNIŠKĖ) - 1990 metai
I premija – T. Kalibataitei (OPSTAINAS)
V. Aleksandravičiui (OPSTAINAS)
S. Idzelevičienei (CARMENSITA)
II premija – R. Mačiukienei (MALŪNININKAI)
A. Baužiui (MALŪNININKAI) - 1993 metai (kolektyvų vadovams)
I premija – Vaikų tautinių šokių liaudies ansamblio “Želmenėliai” vadovei ALDONAI MASĖNIENEI
II premija – Vaikų tautinių šokių liaudies ansamblio “Kauškutis” vadovams JOLANTAI TENDIENEI IR GINTARUI GRINKEVIČIUI
III premija - Tautinių šokių liaudies ansamblių “Linas” ir “Grandinėlė” meno vadovei ZITAI RIMKUVIENEI - 1994 metai
I premija – V. Buterlevičiui (STARKUS)
V. Klovai (STARKUS)
II premija – neskirta
III premija - neskirta - 1995 metai
I premija – V. Buterlevičiui (ŽOLYNĖLIS)
A. Bražinskui (ŽOLYNĖLIS)
II premija – R. Tamučiui (TRIKERTIS JONKELIS)
R. Stančiauskui (TRIKERTIS JONKELIS)
III premija – neskirta - 1997 metai
I premija – D. Radvilavičienei (ŽIUŽIS, PEMPEL)
P. Budginui (ŽIUŽIS, PEMPEL)
II premija – L. Kisielienei (MANO PROTĖVIŲ ŽEMĖ)
J. Baltramiejūnaitei (MANO PROTĖVIŲ ŽEMĖ)
III premija - neskirta - 1999 metai (D. šv. fondo ir LLKC)
I premija – L. Kisielienei (KUBILINIS)
J. Baltramiejūnaitei (KUBILINIS)
II premija – U. Zanevičiūtei (VERBELĖ)
L. Povilaičiui (VERBELĖ)
II premija - R. Markūnui (KVIESTINĖ )
R. Šiugždiniui (KVIESTINĖ )
III premija - R. Markūnui (ANELIUKĖS POLKA)
R. Šiugždiniui (ANELIUKĖS POLKA)
III premija – L. Vaičiulėnienei (ŽEMAIČIŲ ŠONINIS)
Pr. Razmui (ŽEMAIČIŲ ŠONINIS)
Konkurse dalyvauja šalies institucijų – kultūros, švietimo įstaigų ir privačių studijų – jaunimo, merginų, vyresniųjų ir senjorų liaudiškų šokių grupės. Tai gausiausiu dalyvių skaičiumi pasižymintis suaugusiųjų renginys – trijuose „Pora už poros“ ratuose dalyvauja iki 150 liaudiškų šokių kolektyvų, per 2,5 tūkst. dalyvių. Kolektyvai dėl laureato vardo ir prizinių vietų varžosi miestų, rajonų centrų, miestelių ir kaimų kategorijose.
Konkursas rengiamas nuo1969 m. kas ketveri metai. Ilgametes tradicijas tęsiančiu renginiu siekiama puoselėti sceninį šokį, aktyvinti liaudiškos choreografijos judėjimą, skatinti kolektyvus siekti meistriškumo, originalumo, ugdyti šokėjų ir vadovų meninį skonį, tinkamą tautinių kostiumų dėvėjimą, remti ir palaikyti veikiančias ir naujai susikūrusias šokių grupes, dalytis patirtimi, įvertinti bei pagarsinti geriausius šalies suaugusiųjų liaudiškų šokių kolektyvus ir jų vadovus.
Festivalis rengiamas nuo 1976 m. kas treji metai. Tai moksleivių liaudiškų šokių grupių, ansamblių, šokių studijų varžytuvės, kuriomis siekiama puoselėti lietuvių sceninį šokį, kelti moksleiviško amžiaus šokių kolektyvų meninį lygį, ugdyti šokėjų sceninę kultūrą, originalių šokių studijų ir ansamblių koncertinių programų pristatymą bei naujų kūrybinių idėjų paiešką. Renginyje dalyvauja jaunučių, jaunių, jaunuolių, jaunimo, mergaičių ir merginų šokių grupės, šokių studijos bei šokių ansambliai. Šokių grupės varžosi miesto, rajono centrų bei miestelių ir kaimų kategorijose, taip pat dėl laureato vardo; menines programas parengę šokių ansambliai ir studijos varžosi nacionaliniame rate. Trijuose konkurso ratuose dalyvauja per 7 tūkst. šokėjų.
„Kadagys“ – tai liaudiškų koncertinių programų konkursas, kuriame varžosi kultūros centrų jaunimo, vyresniųjų (40–50 metų amžiaus dalyvių), akademinio jaunimo ir senjorų liaudiškų šokių ansambliai.
Nuo 1995 m konkursas vyko kas penkerius, nuo 2019 m. rengiamas kas ketverius metus. Konkursu skatinama liaudiškų šokių ansamblių motyvacija kūrybiškai veiklai, programų kokybei, jis prisideda prie tradicinio ir sceninio šokio prestižo visuomenėje didinimo, kelia choreografų, instrumentinių ir vokalinių grupių vadovų ir atlikėjų meistriškumą, kūrybines ambicijas, parodo, kad sceniniai šokiai gali būti pateikiami naujai, moderniai, palydimi šiuolaikinės muzikos, ir išlaikyti lietuviško šokių tradicijas.
Širvintų kultūros centras ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras šokėjų sambūrius, į kuriuos sukviečia geriausius Lietuvos kolektyvus, rengia nuo 2002 m. Kas dvejus metus rengiamo konkurso "Iš aplinkui" tikslai yra aktyvinti liaudiškos choreografijos judėjimą, puoselėti sceninio šokio tradiciją, skatinti kurtis naujus suaugusiųjų šokių kolektyvus, remti ir palaikyti veikiančias ir naujai susikūrusias vidutinio amžiaus žmonių šokių grupes, ugdyti meninį lygį ir skonį, sceninę kultūrą bei pakviesti aktyviai rengtis Lietuvos dainų šventėms.
Šokių grupės varžosi trijose kategorijose – miestų, rajonų centrų, miestelių ir kaimų – pagal repertuaro pasirinkimą, vyresnio amžiaus šokėjams tinkamą šokių atlikimo manierą, sceninę kultūrą bei originalumą vertina ir nugalėtojus renka kompetentinga choreografijos žanro ekspertų komisija.
Pirmą kartą 2010 m. surengtas festivalis kas dvejus metus vyksta vis kitame Aukštaitijos mieste. Senas ir unikalias folklorinio bei liaudiškojo muzikavimo tradicijas turintys skudučiai – populiarus tarp muzikos pedagogų, vaikų ir mėgėjų meno kolektyvų mėgstamas instrumentas. Festivalyje taip pat dalyvauja ragų ir daudyčių pūtėjai. Renginio tikslas – puoselėti skudučiavimo tradicijas, aktyvinti skudutininkų judėjimą, skatinti kurtis naujus bei remti veikiančius skudučių ansamblius, teikti metodinę pagalbą kolektyvų vadovams, stiprinti ryšius tarp kolegų.
Festivalyje dalyvauja tiek specializuoti skudučių ansambliai, ragininkų ar daudytininkų grupės, tiek folkloro ansambliams ar liaudies instrumentų orkestrams priklausantys vaikų ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, muzikos mokyklų, universitetų ansambliai.
2023 Šiauliai
Pirmasis „Jievaro tilto“ konkursas įvyko 2017 m., nors panašių dainų ir šokių ansamblių žanro renginių būta ir anksčiau. Konkurso tikslai – aktyvinti liaudiškos muzikos, dainų ir šokių ansamblių judėjimą, skatinti kolektyvus ir jų vadovus siekti meistriškumo, originalumo, ieškoti tinkamo repertuaro, aptarti naujus kūrinius, dalytis patirtimi. Numatyta renginį organizuoti prieš metus iki Dainų šventės, taigi kas ketverius metus. Dainų ir šokių ansambliai varžosi dėl laureato vardo trijose kategorijose: vaikų, akademinio jaunimo ir suaugusiųjų. Kolektyvai pristato vientisą 30 min. programą, į kurią privalo įtraukti kelis artėjančios Dainų šventės Ansamblių vakaro programos kūrinius, gali panaudoti ir praėjusių švenčių repertuarą. Kolektyvai vertinami už konkursinės programos savitumą, vientisumą ir originalumą, režisūrinį sprendimą, meninę atlikimo kokybę, repertuaro sudėtingumą, sceninę kultūrą. Visa programa atliekama gyvo garso formatu.
Naujų liaudies šokių įsigyjimo konkursas surengtas 1955-ųjų metų pabaigoje. Parodyta 12 šokių. Nuo tada jis rengiamas kasmet. Šokių įsigyjimo kiekį lemia jų kokybė. Iki šių dienų įsigyti 489 tautiniai šokiai, sukurti šalies choreografų ir baletmeisterių.
2021 2015 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001
Respublikiniai choreografų kursai rengiami nuo 1953 metų ir kasmet sukviečia apie 200 choreografijos profesijos atstovų iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Choreografų kursai - vieninteliai išplėstiniai profesinės kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo kursai skirti šalies kultūros centrų choreografams, aukštųjų mokyklų šokių ansamblių vadovams, gimnazijų, bendrojo ugdymo, meno, muzikos ir choreografijos mokyklų, privačių ir nepriklausomų šokių studijų mokytojams, išeivijos šokių kolektyvų vadovams. Kasmetiniai respublikiniai choreografų kvalifikacijos kėlimo kursai yra bene vienintelė galimybė jų dalyviams profesionaliai tobulėti: įgyti naujų profesinių žinių, lavinti ir kelti profesinį meistriškumą, tobulinti bendrąsias ir bendrakultūrines kompetencijas, skleisti ir dalintis gerąja patirtimi.
