Lietuvos nacionalinis kultūros centras - Aukso vainikas 2016

Baltica
Aukso vainikas 2016

 

Nuostatai

Katalogas 


Trijų karalių dieną talentingiausiems liaudies menininkams
 įteikti „Aukso vainikai“
 

Sausio 6-ąją, per Tris karalius, Jonavos kultūros centre vyko respublikinės konkursinės liaudies meno parodos Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekė net 29 senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai.

Išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti – tokį ypatingą uždavinį iškėlė nuo 2005 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro rengiamas konkursinių parodų ciklas. Šis sumanymas davė gražių vaisių – Lietuvoje netrūksta talentingų meistrų, regioninėse „Aukso vainiko“ parodose, kasmet rengiamose visose Lietuvos apskrityse, dalyvauja ir įspūdingas savo kūrinių kolekcijas visuomenei pristato per 500 tautodailininkų.

Šįmet jau dvyliktosios liaudies meno parodos nugalėtojais tapo ir juvelyrės Mildos Gutauskienės sukurtais aukso vainikais buvo karūnuoti po vieną vaizduojamosios, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą: skulptorius Saulius Lampickas iš Alytaus už šventųjų skulptūrėlių iš medžio kolekciją, chorvedė, etnografė, audėja Rimutė Vitaitė iš Zarasų už aukštaičių moterų tautinių kostiumų kolekciją ir kryždirbys Raimundas Blažaitis iš Alvito (Vilkaviškio r.) už įspūdingus medinius kryžius.

Antrą ir trečią vietą vaizduojamosios dailės kategorijoje atitinkamai pelnė Rimantas Zinkevičius iš Juodausių kaimo (Ukmergės r.) už skulptūrų ciklą, skirtą Laptevų jūros tremtiniams atminti, ir medžio drožėjas Vytas Jaugėla iš Gintališkių (Plungės r.), sukūręs meninių skulptūrėlių kolekciją. Taikomosios dailės grupėje antroji vieta už dailių raštuotų lovatiesių kolekciją skirta Adelei Tumėnienei iš Zarasų, trečioji – Linai Živatkauskaitei-Žaliauskienei iš Lazdijų rajono už nuostabius šiaudinius sodus. Kryždirbystės srityje antroji vieta teko žemaičiui mažeikiškiui Antanui Viskantui, trečioji – Vytautui Jackūnui iš  Pasvalio.

Iškilmingoje šventėje Jonavos kultūros centre koncertavo folkloro ansambliai „Laduta“, „Drobulė“, „Letaukėla“ ir vaikų folkloro ansamblis „Ramtatukai“, dalyvius ir žiūrovus sveikino Lietuvos kultūros ministerijos atstovė Irena Kezienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Jonavos rajono savivaldybės laikinasis meras Eugenijus Sabutis.

 

I vietos: 
 
Vaizdinė dailė:
Saulius Lampickas, Alytus
 Šv. Kotryna. 2016, medis

 

Taikomoji dailė: 
Rimutė Vitaitė, Zarasai
Aukštaičių moterų tautiniai kostiumai, 
2016

 

Kryždirbystė:
Raimundas Blažaitis, Vilkaviškio r.
 Kryžius, 2016. Keturvalakiai, 
 Vilkaviškio r. medis, h 500
II vietos:

Vaizdinė dailė:
Rimantas Zinkevičius, Ukmergės r.

Taikomoji dailė:
Adelė Tumėnienė, Zarasai

Kryždirbystė:
Antanas Viskantas, Mažeikiai

III vietos:

Vaizdinė dailė:
Vytas Jaugėla, Plungės r.

Taikomoji dailė:
Lina Živatkauskaitė-Žaliauskienė, Lazdijų r.

Kryždirbystė:
Vytautas Jackūnas, Pasvalys
 

 Akimirkos iš renginio:

 
 

 

Respublikinė konkursinė liaudies meno paroda
 AUKSO VAINIKAS 2016

Regioninės „Aukso vainiko“ parodos, kasmet rengiamos visose Lietuvos apskrityse, atskleidžia gana plačią tradicinių liaudies dailės šakų panoramą. Pastebima, kurie žanrai klesti, kurie plinta, kurie, atvirkščiai, retėja. Išryškėja, kad vienuose rajonuose esama stiprių amato tradicijų, rungiasi visas būrys talentingų meistrų, o kitur galima džiaugtis tik vienišomis iškiliomis figūromis, deja, neturinčiomis sekėjų.

Šie, dvyliktieji, konkurso metai pradžiugino įspūdingomis skulptūros kolekcijomis. Turime labai pajėgių šio žanro autorių, pasižyminčių individualiu braižu, įtaigiu ir nuoširdžiu tradicinių sakralių siužetų perteikimu. Atrodo, religinių siužetų, kuriems nuo seno pirmavaizdžiais tarnavo didelės meninės vertės bažnytinės dailės kūriniai, atgimimas atgaivino ir pasaulietinę liaudiškąją skulptūrą. Pasaulietiniams siužetams taip pat vis dažniau ieškoma įkvėpimo, sėkmingai skolinantis plastines formas iš tradicinių religinės dailės pavyzdžių.

Kuris laikas stebime nemažus tapybos ir grafikos bei karpinių žanrų pokyčius. Atrodo, sparčiai traukiantis senajai iškilių primityvistų kartai, vis daugiau matysime mėgėjų tapybos, kurios autoriai siekia akademiškesnės formos. Gausiai regioninėse parodose savo kūrybą eksponuojantys karpytojai taip pat demonstruoja šio žanro permainas, aiškesnį kūrinių skirstymą į dekoratyvinius dirbinius (užuolaidėlės, ornamento motyvai, atvirukai) ir siužetinius kūrinius, kuriuos galima prilyginti grafikai.

Kryždirbystė šiame konkurse pristatoma fotografijomis. Nors patyrusių ir vainiko vertų kryždirbių esama visuose regionuose, tenka pastebėti, kad daugelis jų neturi įpročio tinkamai užfiksuoti fotografijose bent jau geriausius savo kūrinius. Todėl kasmet – išskyrus pernykštį konkursą – būna apskričių, nepristatančių nė vieno kryždirbio. Tačiau organizatoriai nepraranda vilties, kad padėtis gerės. Šiuo požiūriu daugiausia džiaugsmo lankytojams šiemet teikė Panevėžio apskrities paroda, kurioje savo sukurtus paminklus pristatė net penki puikūs meistrai.

Kaip visada gausiai atstovaujami taikomosios dailės žanrai. Regioninėse parodose eksponuota nemažai vertingų velykinių margučių kolekcijų. Reikėtų pastebėti, kad visoje Lietuvoje įsivyravo skutinėjimo technika, o marginimas vašku gerokai sumenko. Gausu ir šiaudinių sodų – šis žanras vis dar išgyvena pakilimą ir netgi tam tikrą evoliuciją, krypstančią į vis sudėtingesnes formas ir didesnius matmenis. Neatslūgo domėjimasis riešinėmis: šiandien mezgamos raštų sudėtingumu ir įvairove jau gerokai pranoko senąsias, mūvėtas kaime. Galima sakyti, netgi susiformavo vietinio riešinių stiliaus židiniai, pvz., pajūryje, Utenos apskrityje, Kauno apylinkėse. Šiemet greta riešinių buvo pateiktos ir įdomios raštuotų pirštinių kolekcijos, galbūt pranašaujančios taip lauktą jų atgimimą. Tiesa, daugelis šių dailių smulkių dirbinių šiemet turėjo kukliai pasitraukti į regioninių parodų antrąsias ir trečiąsias vietas, o laureatų vardus užleisti tekstilės „sunkiasvoriams“ žanrams: lovatiesėms, prijuostėms, sudėtingu būdu išaustoms daugiaspalvėms rinktinėms juostoms, netgi moteriškų tautinių kostiumų kolekcijai. Tarp regioninių parodų laimėtojų pateko ir keramikos, kalvystės, juvelyrinių dirbinių, taikomosios medžio drožybos meistrai.

Visi šiame kataloge pristatyti autoriai buvo pripažinti geriausiais savo apskrities meistrais 2016- aisiais. Kurie trys iš jų užsidės pirmąjį, o gal ir nebe pirmąjį, „Aukso vainiką“ ir bus paskelbti geriausiais visoje Lietuvoje, sužinosime atėjus Trijų karalių šventei.

Teresė Jurkuvienė, (8-5) 261 3553