Kaip ir visada, praėjus jau šiek tiek pramintais takais, antrasis konkursas vyko gerokai sklandžiau. Nors registravosi, seminaruose bei mokymuose tobulinosi, tradicinių šokių mokė ir juos garsino kiek mažiau dalyvių – 75 Lietuvos mokyklų bendruomenės (pirmajame konkurse dalyvių paraiškas pateikė 108 mokyklos), – konkursą daugiau ar mažiau sėkmingai baigė didesnė dalis dalyvių. Susipažinusios su pirmojo konkurso dalyvių veiklomis, perėmusios jų patirtį ir veiksmingiausius tradicinių šokių populiarinimo būdus, mokyklos, konkurso dalyvės, darbavosi dar sėkmingiau, kryptingiau, išradingiau. Ataskaitose pateikta medžiaga atspindi dar platesnę šokių sklaidą mokyklose, net vietos bendruomenėse – konkurso dalyviai dalyvavo kitų įstaigų, miestų, miestelių renginiuose.

Sėkmingai pakoreguoti ir konkurso nuostatai. Atsižvelgus į pirmojo patirtį, numatyta, jog pagrindinį prizą laimi daugiausiai dalyvių subūrusi savivaldybė. Didžiausiu pirmojo konkurso iššūkiu buvo bandymas palyginti labai skirtingus dalyvius, pavyzdžiui, lopšelio-darželio ir gimnazijos šokėjus, ar didžiųjų miestų ir kaimų, miestelių mokyklas. Šį kartą konkurso dalyviai suskirstyti į keturias grupes pagal mokyklos tipą, tad buvo lengviau palyginti jų rezultatus ir įvardinti geriausius.

Konkurso sklaidos statistika šį kartą tokia: gausiausiai dalyvių susibūrė Vilniaus mieste – paraiškas pateikė ir visos sėkmingai konkursą pabaigė 7 ugdymo įstaigos. Tai šiek tiek netikėta – esame įpratę manyti, kad tradicijos labiau puoselėjamos regionuose, o ne modernumo paieškų, globalizacijos labiausiai veikiamuose didmiesčiuose, ypač – sostinėje. Bet šį kartą yra būtent taip. Beje, Vilniaus miesto mokyklos gana gausiai dalyvavo ir pirmajame konkurse. Nufilmuota visų 7 konkurso dalyvių (nuo lopšelio-darželio iki gimnazijos) renginių medžiaga – tikrai įspūdinga, palaikanti visų mūsų tikėjimą, jog tradicinė kultūra išliks brangi ir aktuali dar daugeliui kartų.

Nedaug atsiliko konkurso „naujokė“ Varėnos rajono savivaldybė – užsiregistravo 6 ugdymo įstaigos, konkursą baigė viena mažiau. Tokio rezultato „naujoko sėkme“ neturėtume vadinti: žinome, jog labai didelį darbą nuveikė Varėnos kultūros centro etninės kultūros specialistės ir šokio entuziastės Lina Būdienė ir Vaida Naruševičiūtė, skatindamos, palaikydamos ir tiesiog pačios pagelbėdamos dalyviams iš savo rajono. Varėnos savivaldybė garsėja ir aktyvia, įtraukiančia tradicinių šokių klubų veikla. Jų vakaronėse konkurse dalyvaujančių mokyklų šokėjai galėjo nugalėti drovumą, abejones, pajusti šokimo smagumą, suprasti esą ne vieninteliai tokie Lietuvoje, ilgam (ne tik konkurso laikui) užsikrėsti šokių virusu. Šokių klubai, veikiausiai, irgi pasipildė naujais tradicinių šokių entuziastais.

Trečioje vietoje liko Kauno miestas: užsiregistravo šešios, konkursą baigė 4 mokyklos. Verta pastebėti, jog daugelis iš labai gausiai (10) praeitais metais dalyvavusių Kauno ugdymo įstaigų šiais metais nusprendė „užleisti vietą“ naujoms dalyvėms. Taip pat apsisprendė ir pirmojo konkurso nugalėtojai – dvylika Šilalės rajone konkurse dalyvavusių mokyklų. Gerbiame jų sprendimą suteikusį galimybę šiais metais laimėti kitiems dalyviams. Tikimės, jog pirmojo konkurso įdirbis minėtose mokyklose niekur nedingo, ir jose, nors ir nesivaržoma, šokama toliau. Kad jaunimas ir be jokių konkursų šoka, šį rudenį jau turėjome progą įsitikinti per akcijos „Visa Lietuva šoka 2018“ renginį Šilalėje.

Aktyviai ir išradingai darbavosi Akmenės, Jonavos, Prienų, Radviliškio, Zarasų rajonuose, Šiaulių mieste po 3 iš savivaldybių užsiregistravusios mokyklos. Visos 3 konkursą baigė tik Akmenės, Jonavos ir Prienų rajonų mokyklos.

Po dvi ugdymo įstaigas konkurso pabaigoje liko Radviliškio rajone ir Šiaulių mieste, tačiau verta ir šiauliečius, ir radviliškėnus išskirti kaip ypač aktyvius, išradingus, kaupusius patirtį įvairiose tradicinių šokių veiklose jau iki konkurso ir dabar kuo sėkmingiausiai tai panaudojusius.

Ataskaitose ir vaizdo medžiagoje matosi, kaip gražiai visų jau paminėtų savivaldybių mokyklos bendradarbiauja, o taip pat talkina kitų įstaigų, socialinių partnerių – bibliotekų, muziejų, konkurse nedalyvaujančių savivaldybės ugdymo įstaigų – renginiuose, kalendorinėse šventėse, dalyvauja gerumo akcijose, pavyzdžiui, miesto Geriatrijos centre, kur ne tik senoliams šoka, dainuoja, tarmiškai porina, dalina dovanas, bet ir mielai klausosi jų prisiminimų.

Verta paminėti, jog konkurse išsiskiriančių savivaldybių mokyklos ir folkloro šokių konkursui „Patrepsynė“ kiekvienais metais paruošia puikiai stilingai šokančius ir dažnus laureatus vaikus. Turėdami puikų pavyzdį, čia ir kiti moksleiviai šoka ne tik entuziastingai, bet ir gražiai.

Po 2 dalyves užsiregistravo Elektrėnų, Visagino savivaldybėse, Kelmės, Klaipėdos, Švenčionių, Tauragės ir Ukmergės rajonuose. Visos konkursą baigė tik Elektrėnų, Ukmergės ir Visagino mokyklos, 1 mokykla iš Tauragės.

Po 1 ugdymo įstaigą dalyvauti konkurse registravosi Klaipėdos mieste, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Rietavo savivaldybėse, Ignalinos, Kaišiadorių, Kauno, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Telšių rajonuose. Konkursą pabaigė Klaipėdos miesto, Rietavo savivaldybės, Ignalinos, Kaišiadorių, Kauno, Mažeikių, Panevėžio, Skuodo, Šilutės rajonų mokyklos.

Prasmingos šokių populiarinimo veiklos aprašais, mokymų ir gražių renginių vaizdo medžiaga su mumis pasidalino 50 mokyklų (pirmajame konkurse – bemaž 70). Didžiausia konkurencija buvo pagrindinių mokyklų ir progimnazijų (III) grupėje: iš 21 užsiregistravusios – 15 konkursą pabaigusių mokyklų. Neatsiliko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (I grupė): 18 paraiškas teikė, 15 konkursą baigė. Keista, tačiau gimnazijų (IV) grupėje konkurso pabaigoje konkurencijos beveik neliko – iš didžiausio, 23 užsiregistravusių dalyvių skaičiaus, beliko tik 7. Mažiausiai – 11 – registravosi, bet daugėliau – 10 – pabaigė konkursą pradinių mokyklų (II) grupės atstovų. Tiesa, dalyvavo dar dvi mokyklos, apimančios ir ikimokyklinį, ir pradinį ugdymą.

Džiaugiamės, jog dalyvių ataskaitose vyrauja viena idėja – „labai patiko, šoksime ir toliau!“. Mokyklų paskirti koordinatoriai dažniau dalijasi ne sunkumais (nors jų, žinoma, būta), o džiaugsmu, patirtu vykdant šokių populiarinimo veiklas. Beveik visi konkurso dalyviai išsako apsisprendimą nesustoti bei toliau organizuoti su tradiciniais šokiais susijusius renginius savosiose mokyklose, vėl dalyvauti konkurse „Visa mokykla šoka“. Įdomesniais dalyvių pastebėjimais, originaliais, kūrybiškais šokių populiarinimo būdais, patirtų emocijų, realizuotų lūkesčių aprašais dalinsimės.

Dvidešimt penkiose Lietuvos savivaldybėse nė viena mokykla neatsišaukė į kvietimą dalyvauti konkurse – tačiau tikimės, kad teigiama jau įvykusių konkursų patirtis, plačiai pasklidusi žinia – kaip gera, nors nelengva, bet smagu ir prasminga jame dalyvauti, paskatins tradicinių šokių entuziastus įsitraukti į veiklas, savo aplinkoje populiarinti tradicijas, užkrėsti ir įtraukti į tradicinių šokių sūkurį kuo daugiau vaikų.

Dėkojame visiems, net ir nebaigusiems konkurso, už entuziazmą, išradingumą, kūrybiškumą, tikėjimą, prasmingas, teikiančias visiems dalyviams daug džiaugsmo veiklas. Ir tikimės, kad kitais metais konkurse ir akcijoje „Visa Lietuva šoka“ dalyvaus dar daugiau Lietuvos mokyklų.