Nominacija
GERIAUSIAS KRAŠTO FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS 

Laureatas

Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelē“
Vadovas Aivaras Alminas

Ansamblis susibūrė 1994 m. Pirmoji vadovė – Regina Miežetienė. Nuo1998 m. kolektyvui vadovauja Aivaras Alminas, jam talkina Aliona Alminienė. Vadovai puikiai rikiuoja dainuojančių, grojančių ir šokančių žemaičių būrį. Ši veikla ansambliečiams tapo vidiniu poreikiu ir neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Be šio kolektyvo neįsivaizduojamos pagrindinės miestelio, kalendorinės, šeimos šventės.

Kaip ir pridera, ansamblis tęsia Platelių krašto folkloro tradicijas – mokosi senųjų dainininkų – plateliškės Stanislavos Šoblinskaitės, medsėdiškės Magdalenos Kaniavienės, iš Kentų k. kilusios Stanislavos Laivienės ir kitų pateikėjų – dainų. Tradicinius šokius perėmė iš Žemaičių Kalvarijos muzikanto Vladislovo Budreckio. Kai kurių senovinių šokių į ansamblį atsinešė jo nariai Irena Aleškevičienė, Danguolė ir Paulinas Šatkauskai.

Per savo kūrybinės veiklos gyvavimo metus „Platelē“ parengė savitų koncertinių programų: „Žemaitiškos vestuvės“, „Karinės istorinės dainos“, „Užgavėnių papročiai ir dainos“, „Partizanų dainos“, „Žemaitiškos juokų dainos“, „Platelių krašto folkloras“, skirtą Žemaitijos nacionalinio parko 25-erių metų jubiliejui paminėti, ir kt.

Kolektyvas aktyviai dalyvauja įvairiuose Plungės rajono renginiuose, kasmet rengia tradicines Platelių miestelio kalendorines šventes – Trijų karalių, Užgavėnių, Joninių, taip pat tradicinio folkloro mokymus, seminarus.2013 m. organizavo folkloro festivalį „Oi platos platos Plateliu valsčelios“ Plateliuose. Nuolat kviečiamas pristatyti Žemaitijos regiono folkloro Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose Vilniuje („Baltica“, „Skamba skamba kankliai“), Plungėje („Saulelė raudona“), Telšiuose („Ėr paauga žali lėipa“), Šiauliuose („Saulės žiedas“). „Platelē” koncertuoja ne tik įvairiuose folkloro renginiuose Lietuvoje, bet ir užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir kt.

Ansambliečiai1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos studijoje įrašė 13 Platelių krašto dainų,1998 m. išleido garsajuostę.2010 m. kolektyvas parengė ir išleido dvigubą kompaktinę plokštelę „Oi platos platos Plateliu valsčelios“, kurioje skamba plateliškės mokytojos Stanislavos Stripinienės (g.1933 m.) užfiksuoti garso įrašai bei folkloro ansamblio „Platelē“ dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika.2013 m. įrašyti Žemaičių kalnai (senieji) – kartu su folkloro ansambliu „Platelē“ juos giedojo Platelių krašto giedoriai, prisidėjo „Kupolės“ ansambliečiai.

Kolektyvas dalyvavo LRT laidose:2007 m. Zitos Kelmickaitės laidoje „Gyvenimo ratu su Zita“,2009 m. ir2017 m. „Duokim garo“,2016 m. laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ filme apie Platelius, projekto EDEN „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ pristatymuose:2008 m. filmuota Europos Sąjungai,2014 m. – Baltijos šalims.  Vadovo kūrybos principai, tikslai: mokyti folkloro ne dėl scenos, o dėl gilesnio savo kilmės šaknų pažinimo; pritaikyti tautosaką ir papročius šiuolaikiniame gyvenime; siekti, kad žiūrovai folkloro renginiuose taptų dalyviais.

Nominacija
GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS

Laureatas

Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“
Vadovė Loreta Sungailienė

Vilniaus m. folkloro ansamblis „Virvytė“ – mišrus folkloro kolektyvas, populiarinantis tradicinės kultūros vertybes tarp jaunų šeimų. Ansamblis aktyviai perima ir puoselėja autentiškąjį įvairių Lietuvos regionų folklorą ir šiuolaikines jo interpretavimo galimybes. Kolektyve dalyvauja 65 nariai (21 šeima) nuo 3 iki45 m. amžiaus.

Prie akademinės žemaičių jaunimo korporacijos „Samogitia“ veikiančiam kolektyvui – 22 metai.1995 m. jį subūrė etnomuzikologijos studijas pradėjusi Loreta Mukaitė-Sungailienė. Folkloro ansamblio „Virvytė“ repertuaro pagrindą sudaro Žemaitijos regiono liaudies kūryba. Kolektyvas įrašė ir išleido kompaktines plokšteles „Par Vėdogrė lauka“ (2000 m.), „Vuoj strazdeli, strazdeli“ (2002 m.), „Aš budavuosiu marga dvareli“ (2009 m.), modernizuoto žemaičių folkloro projekto „A mon sakā?“ garso publikaciją (2005 m.). Savita kolektyvo veikla užfiksuota DVD filme „Augam so daino“ (2010 m.). „Virvytė“ yra parengusi kalendorinių, šeimos švenčių ir apeigų bei kitų programų.2015 m. rudenį 20-ies metų kūrybinės veiklos proga LR Prezidentūroje ansamblis surengė žemaičių tradicinės muzikos popietę „Aš tou suodna skinsio“. Kolektyvas inicijavo ir įgyvendino kultūrinės edukacijos projektus „Lietuvių tradicinės kūrybos sklaida šių dienų jaunos šeimos gyvenime“, „Etnokultūra šeimai su džiaugsmu“.

„Virvytė“ aktyviai koncertuoja Dainų šventės Folkloro dienos renginiuose, tarptautiniuose folkloro festivaliuose Lietuvoje (nuo1997 m. kasmet festivalyje „Skamba skamba kankliai“, nuo2002 m. kas treti metai Lietuvoje rengiamame festivalyje „Baltica“, nuo2016 m. – „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje ir „Aš pasiejau vėina popa“ Telšiuose), pasirodo įvairiuose televizijos projektuose, vasarą organizuoja šeimų etnokultūrinio ugdymo stovyklą (2017 m. įvyko jau dešimtoji). Nuo2017 m. „Virvytė“ rengia ugdomuosius ir meninius mokymus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Visi kolektyvo nariai dėvi asmeninius, pačių ansambliečių ir profesionalių meistrų rankomis pagamintus tautinius kostiumus.2015 m. „Virvytės“ ansambliečiai tapo tautinio kostiumo konkurso „Išausta tapatybė“ nugalėtojais dviejose kategorijose – „Geriausi šeimos tautiniai kostiumai“, „Asmeninis vaikiškas tautinis kostiumas“.2015 m. ir2017 m. ansamblio vaikai – dainininkai ir instrumentinė grupė – Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurse „Tramtatulis“ pelnė laureatų ir diplomantų vardus. Ansamblyje kartu muzikuoja net kelios šeimos, greta suaugusiųjų ir vaikų instrumentinių grupių (vadovės Asta Matuliauskienė ir Vija Vainutienė) yra dar dvi šeimyninės kapelijos.

„Virvytė“ koncertavo Lenkijoje, Latvijoje, jos nariai lietuvių tradicinę muziką yra pristatę Vokietijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Vadovės kūrybos principai, tikslai: burti folklorą mėgstančių ir puoselėjančių šeimų bendruomenę, atsakingai, su meile puoselėti ir skleisti liaudies kūrybą, siekti įtaigaus folkloro pristatymo, rengti įdomias temines, interaktyvias edukacines programas, augti ir auginti su daina...