Dainų diena 2018
Folkloras AP 2016

Nominacija
 
GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS IR JO VADOVAS
 

Laureatas
 
Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Dailingė“
(vadovė Birutė Nemčinskienė)

 

Vos kalbėti pradėję mažyliai, drąsiau į pasaulį žvelgiantys darželinukai, muzikos instrumentus besijaukinantys pradinukai, talentais pražįstantys paaugliai ir su vaikais kartu muzikuojančios mamos bei tėčiai – visa tai telpa Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblyje „Dailingė“.2017 m. vasario mėnesį kolektyvas atšventė savo veiklos dešimtmetį. Nuo ansamblio įkūrimo pradžios jam vadovauja mokytoja metodininkė Birutė Nemčinskienė.

Pradžioje kolektyvas vadinosi Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblio „Ratilėlis“ šeimų grupe, o 2011-ųjų rudenį, surengus gražų „vardynų“ koncertą, persivadino Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansambliu „Dailingė“. Dailingė – daili lingė, toks dailus įtaisas, lanksti kartis lopšiui pakabinti ir supti. O kas, jei ne etninė kultūra, ne etnomuzika yra mūsų visos kultūros lopšys, mūsų pramotė? Pavadinime slypi ir paukščio vardas. Toks „talpus“ ansamblio pavadinimas tarsi įpareigoja ne tik saugoti mūsų tradicinę kultūrą, bet ir ją garsinti.

Folkloro ansamblį „Dailingė“ galima būtų pavadinti šeimų-giminių ansambliu, nes į repeticijas atkeliauja ne tik keli vienos šeimos vaikai, bet ir pusbroliai, pusseserės, jų draugai, o savaitgaliais padainuoti, pasišokti užsuka ir kai kurie tėveliai.

Ansamblio vaikai – daugkartiniai konkursų „Tirlytis“, „Tramtatulis“, „Griežkit, skripkos“, „Patrepsynė“, televizijos projekto „Vunderkindai“ laureatai; aktyvūs dainų švenčių, respublikinių bei tarptautinių folkloro festivalių „Čirpynė“, „Graži mūsų šeimynėlė“,  „Skamba skamba kankliai“, „Atataria lamzdžiai“, „Griežynė“, „Baltų raštai“, „Baltica“, „Pokrovskyje kolokola“ dalyviai. Koncertiniai keliai juos nuvedė ir į Latviją, Lenkiją, Vokietiją.2010 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Džyru džyru, duok pipirų“, garso plokštelėse įamžinti „Dailingės“ dalyviai –„Tramtatulio“ laureatai. Kolektyvo nariai nuolat dalyvauja stovyklose, mokymuose, ekspedicijose. Per dešimtmetį parengta savitų teminių programų: „Dailingo lingo“, „Kur laimės paukščiai lizdą suka“, „Senolės ir vaikaičiai“, „Vaikų Velykėlės“ ir pan. Jose skamba skirtingų Lietuvos regionų dainos, instrumentinė muzika, sutartinės, šokiai, rateliai, tarmiška šnekta, savitai atgaivintos tautos tradicijos bei papročiai. Daug dėmesio skiriama tradiciniam muzikavimui. Ansambliečiai kankliuoja, griežia smuikais, dumpliniais instrumentais, groja skudučiais, ragais, cimbolais, lamzdeliais, Sekminių rageliais, dambreliais, basedle, pūsline ir kitais instrumentais. Kolektyvo pasirodymuose galima išgirsti ne tik solistus-instrumentalistus, vienarūšių instrumentų ansamblius, bet ir skirtingų sudėčių kapelijas, atliekančias įvairių regionų tradicinę muziką.

„Dailingė“ – miesto kolektyvas, į kurį ateina ne tik iš Kauno kilę žmonės. Prieš įsigydamas tautinį kostiumą kiekvienas ansamblietis išsiaiškina tėvų, senelių kilmę ir tik tuomet jį siūdinasi. Tada šis išeiginis drabužis jo savininkui įgauna didesnę vertę bei prasmę. Tai ir yra atsakymas, kodėl šiame Kauno kolektyve tiek daug žemaitiškų ir aukštaitiškų kostiumų. 2016 m. birželį kai kurie „Dailingės“ nariai dalyvavo tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ ir kategorijose „Geriausias moteriškas tautinis kostiumas“ bei „Geriausias šeimos tautinis kostiumas“ pelnė apdovanojimus.

„Daug visko buvo, bet daugiausia – muzikos“, – apie kartu praleistą laiką sako „dailingiečiai“.
 

Vadovės kredo: gyva tradicija – stipri šeima, stipri tauta.
 

Nominacija
 
GERIAUSIAS KRAŠTO FOLKLORO ANSAMBLIS IR JO VADOVAS

Laureatas
 
Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro
 folkloro ansamblis „Alksna“.
(vadovai Dainora Petrikienė, Algirdas Vilkas)

 

Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro  ansamblis „Alksna“ gyvuoja nuo1986 m. Kolektyvą subūrė mažeikiškis kraštotyrininkas, mokytojas Algirdas Vilkas. Per ansamblio 30-ies metų veiklos laikotarpį keitėsi ne tik žmonės, bet ir vadovai. ,,Alksnai“ vadovavo Arnas Arlauskas, Raimonda Ramanauskienė, Ligita Paulauskaitė, Danutė Petrauskienė, Sonata ir Sigitas Šakiai.  Nuo2007 m. „Alksnos“ vadovė – Dainora Petrikienė, o2014 m. į kolektyvą grįžus jo įkūrėjui, ansambliui vadovauja du vadovai – D. Petrikienė ir A. Vilkas.

Kolektyvo repertuare daugiausia dėmesio skiriama žemaičių ir ypač Mažeikių krašto folklorui, tradicinėms tęstinėms dainoms. Siekdami išsaugoti ir perimti savo krašto tradicijas, ansambliečiai vyko į ekspedicijas: Krakių, Žemalės, Pikelių, Židikų ir kitose Mažeikių rajono apylinkėse surinko ir užrašė daug liaudies dainų, ratelių, žaidimų, papročių, pasakojimų ir kt., juos sudėjo į tautosakos rinkinius. Iš šio lobyno ir šiandien skamba „alksniškių“ dainos.

Ekspedicijose surinktos ir perimtos dainos2005 m. įamžintos kompaktinėje plokštelėje „Onkstėi ryta keldama“.2008 m. išleistas tautosakos rinkinys „Nedieliuos rytieli“. Šiame leidinyje pateikiami vertingiausi Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų kūriniai: liaudies dainos, rateliai ir pasakojimai. Jų atliekamų kūrinių galima išgirsti drauge su rinkiniu išleistoje kompaktinėje plokštelėje.2014 m. „Alksna“ išleido kompaktinę plokštelę ,,Oi eisio eisio“, o2016 m. – leidinį ,,Alksna“. 30 metų kartu“.   

Ansambliečiai ne tik perima ir išsaugo šio krašto folklorą, bet ir nuolat stengiasi jį perduoti kitiems – pirmiausia savo artimiesiems. Į repeticijas „alksniškiai“ atsiveda savo vaikus. Šie, būdami kartu, tarsi savaime išmoksta tėvų atliekamų liaudies dainų ir šokių. Taip susibūrė dar vienas Mažeikių kultūros centro kolektyvas, vaikų folkloro ansamblis ,,Alksniokā“.

Mažeikių krašto folklorą ansamblis skleidžia įvairiose šventėse, renginiuose. Kasmet švenčia kalendorines šventes: Užgavėnes, Rasas, lygiadienius, aktyviai dalyvauja tradiciniuose miesto, rajono renginiuose, nuolat kviečiamas dalyvauti Lietuvos dainų šventėse. Tradicinį žemaičių folklorą kolektyvas pristato ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

Perduodami iš kartos į kartą gražiausias savo krašto dainas, pasakojimus, šokius, ansambliečiai siekia išsaugoti jų tęstinumą, nes čia gražiausiai ir prasmingiausiai atsispindi žmogaus tikrasis ryšys su gimtąja žeme, kartu nuo senų senovės perimta patirtis padeda kurti darnų gyvenimą.

Vadovų kredo: mylėti savo kraštą visa širdimi ir siekti didelių svajonių.