Dainų diena 2018
Folkloro kolektyvai

Nominacija

GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS IR JO VADOVAS

Laureatas

Birštono miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Raskila“,
vadovai Roma Ruočkienė ir Algirdas Seniūnas

 

Folkloro ansamblis „Raskila“ susibūrė 1989 m., jam vadovauja profesionalūs muzikos specialistai, folkloro žinovai ir mylėtojai Roma Ruočkienė bei Algirdas Seniūnas. Kolektyve dainuoja, šoka ir groja 32 nariai nuo 10 iki 60 metų: jie dirba įvairiausius darbus, užsiima skirtinga veikla, užtat visiems jiems ansamblis yra gyvenimo būdas, didelė darni šeima, kurioje smagu viskuo dalintis. Akiai ir širdžiai miela, kai į ansamblį suguža šeimos, o vaikai auga su liaudies dainomis ir šokiais.

Kai „Raskila“ prisistato, sako: „Esam dzūkai, ale neciksim, kaptiej, katriej gimį Varėnoj ar prie Lazdzijų. Esame paribio dzūkai, tad mūsų repertuare šalia dzūkiškų dainų suskamba ir viena kita suvalkietiška. “Dainų ansambliečiai mokosi iš autentiškų įrašų, savų archyvų, dainynų, kai kada ir daininga giminė pagelbsti. Nors dainos sudaro didžiąją repertuaro dalį, nemažai dėmesio skiriama ir liaudies šokiams. Ansambliečiai itin vertina irdidžiuojasi puikiais Dzūkijos regiono tautiniais kostiumais.

„Raskila“ parengė savitų ir įdomių teminių programų: „Išlaisk, tėvuli, pavandravotų“, „Laimės replėm nepritrauksi“ ir kt. Ansamblio įrašų galime išgirsti 15 metų kūrybinės veiklos proga išleistoje kompaktinėje plokštelėje „Birštono kultūros centro folkloro ansamblis RASKILA“.

Kolektyvas nuo pat įsikūrimo pradžios aktyviai koncertuoja. Jo iniciatyva jau 5 metus Birštone organizuojamos folkloro šventės, kuriose poilsiautojai ir miesto gyventojai gali susipažinti su įvairių etnografinių regionų liaudies kūryba. 

„Raskila“ dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltica“, „Skamba skamba kankliai“, regioniniuose folkloro festivaliuose „Dzūkų godos“, „Atvažiuoja žolynai“ ir kt. Ansamblis savo krašto liaudies kūrybą reprezentuoja ir pristato užsienyje: 4 kartus jis dalyvavo tarptautiniame Europos šalių festivalyje „Europiada“ (Vokietijoje, Belgijoje, Estijoje), įvairiuose renginiuose Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

Vadovų kredo – „Dainuoti ir šokti gali visi – svarbu, kad būtų begalinis noras ir meilė folklorui“.


Nominacija

GERIAUSIAS KRAŠTO FOLKLORO ANSAMBLIS IR JO VADOVAS

Laureatas

Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“,
vadovas Osvaldas Gerbenis

Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“ įkurtas 1991 m. rudenį. Čia susibūrė įvairių profesijų liaudies kūrybos gerbėjai – iniciatyvūs, siūlantys savo idėjas, visada mielai ir aktyviai dalyvaujantys koncertuose ir kituose renginiuose. Pirmoji kolektyvo vadovė 1991–1996 m. buvo Angelė Jovaišaitė,1994 m. antruoju vadovu pradėjo dirbti Osvaldas Gerbenis, o nuo 1996 m. jis yra pagrindinis vadovas.

Nuo įsikūrimo pradžios svarbiausias kolektyvo siekis yra aktyviai skleisti žemaičių etninę kultūrą. Ansamblis rengia kalendorines šventes (Užgavėnes, Rasas, Vėlinių vakarus), kasmet paruošia savitą ir įdomią teminę programą, kurią pristato tradicinėje Kelmės rajono folkloro ansamblių šventėje „Graži mūsų šeimynėlė“. Dar viena itin svarbi veikla – dalyvavimas Žemaičių etnomuzikavimo kursuose – folklorinių vakaronių dalyviams organizavimas, tradicinių šokių, muzikavimo, dainavimo demonstravimas ir mokymas.

Ansamblis nuolat kviečiamas dalyvauti ir pristatyti Žemaičių liaudies kūrybą įvairiuose folkloro renginiuose: Lietuvos dainų šventėse (1994, 1998, 2003, 2007, 2009, 2014), tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltica“ (1993, 2008, 2014), „Skamba, skamba kankliai“ (2003) ir kt. Per visą savo gyvavimo laikotarpį kolektyvas daug kartų atstovavo Kelmės rajonui užsienio šalių koncertuose ir festivaliuose: Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Italijoje. Ypač glaudžiai ansambliečiai bendradarbiauja su latvių ir vokiečių folkloro kolektyvais.

„Tadujos“ repertuarą nuo pat ansamblio veiklos pradžios daugiausiai sudaro pačių ansambliečių ekspedicijose užrašytos Kelmės krašto dainos, šokiai, instrumentinė muzika ir pasakojimai. Beveik pusė ansamblio narių groja keliais tradiciniais muzikos instrumentais. Kolektyvas yra parengęs ir išleidęs garsajuostę „Taduja“ (1993), kompaktinę plokštelę „Žemaičių dainos ir šokiai“ (2006), keletas Kelmės krašto dainų įrašyta kompaktinėje plokštelėje „Vėjelis pūtė“ (2002).

 

  Vadovo kredo – „Saugoti ir skleisti žemaičių tradicinę kultūrą“. 

     

Nominacija

GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI IR JŲ VADOVAS 

Laureatas

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro
tradicinių styginių instrumentų grupė,
vadovas Raimondas Sinkevičius

Muzikantai Augustinas Rugelis (smuikas), Algis Kuniauskas (smuikas) ir vadovas Antanas Kavaliauskas (basetlė) drauge pradėjo groti 2003 m. ir buvo iš karto pastebėti folkloro specialistų bei žinovų. Ši tradicinių styginių instrumentų grupė atstovauja Kuršėnų krašto instrumentiniam folklorui – jų repertuare skamba daugiau kaip prieš pusę amžiaus (apie 1950–1956 m.) Ramučių kaimo gegužinėse grotos brolių Songailų melodijos. Nuo 2013 m. grupei vadovauja ir basetle groja Raimondas Sinkevičius.

Kolektyvas nuolat kviečiamas pristatyti savitą tradicinių styginių instrumentų muzikavimą: tarptautiniame folkloro konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“ Šiauliuose (2005, 2007), Lietuvos dainų šventėse (2007, 2009, 2014), tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje „Griežynė“ (2006, 2014), tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica 2008“. Jis taip pat aktyviai koncertuoja savo rajono ir regiono įvairaus pobūdžio renginiuose.

Šios grupės įrašai saugomi Lietuvos radijo ir Lietuvos liaudies kultūros centro archyvuose, jų griežiamų melodijų galima išgirsti 2013 m. Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro bei Lietuvos liaudies kultūros centro išleistoje kompaktinėje plokštelėje „Svirnelie siediejau“, garbingame reprezentacinių garso publikacijų serijoje „Lietuvos liaudies instrumentinė muzika“.

 

 

Vadovo R. Sinkevičiaus kūrybos principai, tikslai – „Perimti iš senųjų muzikantų jų griežimo būdus ir perduoti jauniems muzikantams“.