Iš pilnos sėtuvės

Pratartis

Ir vėl apsisuko metų ratas, paženklintas tradiciniais darbais ir naujomis mėgėjų kūrybos atrastimis. 2000-ieji metai susumavo šimtmečio rezultatus, paskelbė įvairias kultūros premijas, atskraidino aštuoniolika Aukso paukščių, subrandino ne vieną chorą, orkestrą, šokių ratelį, kapelą, folkloro ansamblį. Nuo slaptų lietuviškųjų vakarų iki Dainų švenčių, nuo pirmųjų vaidinimų iki Baltijos ir Šiaurės šalių chorų sambūrių, nuo pirmųjų sceninio šokio Aguonėlė, sušokto Kretingoje 1905 m., iki festivalio Baltica – ilgas, sudėtingas ir įvairus mėgėjiškumo sklaidos kelias. Išaugo nauja kultūrininkų, Klaipėdos universiteto auklėtinių, karta, kurios veiklos brėžis yra itin savaimus ir kūrybingumu pasotintas. Akivaizdžiausiai liudija statistika. Keletą lentelių spausdiname šio leidinio pabaigoje. Tai patys iškalbingiausi skaičiai, panoraminė mūsų veiklos laboratorija. Verta prisiminti, palyginti su kaimynais, pasvarstyti bei susimąstyti, ar jau viskas, kas buvo galima, padaryta, ar nepražiūrėti rezervai, ar tinkamai panaudotos biudžetinės lėšos, ar sugebama ieškoti rėmėjų, labdaringų asmenų.

Leidinyje bandyta platėliau praskleisti miestų mėgėjų kūrybos uždangą, o rajonai tradiciškai pasakoja apie tai, kas, jų galva, 2000-aisiais buvo esmingiausia. Tiesa, perdėm apsiribojama renginių aprašymais, pamirštama, kad nuoširdžiai triūsė kraštotyrininkai, kad gyvas ir gyvybingas kaimo giesmininkų aidesys, kad dažnas mėgėjų vienetas laikosi savų laisvalaikio tradicijų, kad visur yra itin kūrybingų kultūrininkų, žinomų ne tiktai gimtajame rajone ar mieste. Jų vardus būtina įrašyti į ateities Lietuvos metraščius. Derėtų nepamiršti ir aktyvaus mėgėjų meno puoselėtojo, kuris negaili valandų repeticijoms, kelionėms, koncertams. Ar nevertėtų nupiešti seniūno, rėmėjo, kunigo, mokytojo, bendrovės vadovo portretą? To žmogaus, kuris iš prigimties yra suaugęs su kultūra, ją vertina ir jai atsiduoda, nes suvokia savikūros prasmę.

Nevardysime tų miestų ir rajonų, kurie nepanoro pateikti išsamesnės informacijos apie paskutiniuosius XX amžiaus metus. Tai regisi iš turinio. Apmaudu, kad dar esama abejingumo ir nepagarbos saviems kūrybingiems žmonėms. Juk ne po aplaidumo ženklu gyvename. Tikrai reikia nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie atskleidė save ir pabandė pailiustruoti savo žemės kultūros spalvą vienu ar kitu veiklos puslapiu, eilute, jubiliejaus šaukiniu, nuoširdžiu žodžiu, iškiliu faktu, statistikos eilute.

Ir vėl raginame – siūlykite ir bendromis pastangomis padėkite rašyti ilgalaikį Lietuvos kultūros metraštį. Tai ne įnoris, o būtinybė palikti savo darbų pėdsaką, atspindėti laiko pulsą, pajausti naujovių svarbą, įvertinti tuos, kurie negaili laisvalaikio šokiui, dainai, žodžiui, muzikai, paveikslui...

Naujasis amžius – naujų darbų pradžia, senųjų sauga ir atgaiva, kūrybinis ieškojimų ir atradimų džiaugsmas. Mokykimės vieni iš kitų, labiau bendraukime ir bendradarbiaukime, susitikime, pasiguoskime ir nusiraminkime, nes mūsų tikslas vienas – ugdyti žmogų, atskleisti jo talentą, sužadinti kūrybinį potroškį.
Sudarytojas

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys