Kretingos rajonas

Ne tik Kretingėškė polka

Laikas verčia nuolat jausti liaudies meno poreikį, pajusti ir įvertinti patirtį, ypač vyresniosios kartos.

2000 m. kovą Grūšlaukėje paminėta liaudies dailininkės Barboros Jankauskaitės 85 metų sukaktis. Barbora gerai žinoma ir kaip liaudies dainų pateikėja. Gimusi 1915 m., kaip ir daugelis to meto vaikų, vasaras praleisdavo piemenaudama ir tik šiaip ne taip baigė keturias pradžios mokyklos klases. Su spalvų pasauliu ją supažindino vyresnioji sesuo, vėliau Barboros gabumus piešimui pastebėjo klierikas Jonas Bičkus ir daug laiko skyrė tapybos meno paslapčių aiškinimui. Meilė kiekvienam gyvam padarėliui skatino ją kurti. Piešė tai, ką mylėjo, kuo būdavo sužavėta. Jos kūryboje atsispindi ir netektys, ir širdgėla. Dominuoja religiniai motyvai. B. Jankauskaitė mirė 2000 m. gegužės 10 d., palaidota Grūšlaukės kaimo kapinėse.

1990 m. rugpjūtį Kūlupėnų kultūros namuose susikūrė folkloro ansamblis, vadovaujamas Stasės Butkevičienės. Po kelių mėnesių įtempto darbo – ir pirmasis pasirodymas Laukžemėje – programa pagal M. Valančiaus Palangos Juzę. Rajone ši programa pripažinta geriausia. Vėliau intensyviai repetavo ir suaugusieji, ir vaikai. Kelerius metus kūlupėniškiai atstovavo Linų fabrikui (vėliau AB Žemaitijos linai) susivienijimo Lino pluoštas Panevėžyje rengiamuose festivaliuose (fabrikas – vienas iš ansamblio rėmėjų). 1994 metais ansamblis pasivadino Levandrėle. Ansamblis apkeliavo visą Žemaitiją, dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje Mosėdyje, festivalyje Ant rubežiaus Šiauliuose. Didelio viso Levandrėlės, tačiau malonaus darbo apvainikavimas – teisė dalyvauti 1998 m. pasaulio lietuvių dainų šventėje. 2000 m. kolektyvas paminėjo kūrybinės veiklos 10-metį.

Gruodį Kretingos kultūros rūmų liaudiškos muzikos kapela Lakštingėlė irgi šventė kūrybinės veiklos 10-metį. Surengta per 200 koncertų, dalyvauta liaudiškos muzikos kapelų šventėse Jurginėse (Klaipėdoje, Raseiniuose, Kelmėje, Kuršėnuose, Telšiuose), renginyje Jurgelio valsas (Telšiuose), Grok, Jurgeli! (Gargžduose, Šilutėje), Pabudinkim žemę iš miego (Mažeikiuose), .... ir gal Agota ištekės (Skuode), Žemaičių smuikelio valse (Akmenėje), grojo Jūros šventėje Klaipėdoje, Palangos sezono atidarymuose, taip pat įvairiuose festivaliuose, vakaronėse... Kartu su tautinių šokių šokėjais kapela dalyvavo konkursuose Pora už poros, Aguonėlė, Joniškio pavasaris, Kadagys (čia ne kartą pelnė šauniausios kapelos diplomą), dalyvavo 1998 m. pasaulio lietuvių dainų šventėje. Kapelos vadovo Prano Razmaus iniciatyva Kretingoje kasmet rengiama respublikinė liaudiškos muzikos šventė Grok, žemaiti!, o kad neliktų nuskriaustos kitos kapelos – ir rajoninė Kretingėškė polka.

1965 m. susibūrusi kultūros rūmų pagyvenusiųjų tautinių šokių grupė 2000-ųjų gegužę šventė 35 metų sukaktį. Iki šių dienų tebešoka vienas iš pirmųjų šokėjų Alfonsas Domarkas. Su metais keitėsi ir šokėjai, ir vadovai. Ilgus metus vadovavo Laima Janulionienė. Nuo 1998-ųjų – jaunas choreografas Andrius Razmus. Šis kolektyvas yra dalyvavęs konkursuose Pora už poros, Kadagys, nepraleido nė vienos Dainų šventės. Su kretingiškių šokėjais ne vienas būsimasis choreografas apgynė diplominius darbus. 1999 m. pabaigoje pagyvenusiejų šokėjai naujų šokių pristatyme parodė tris šokius, sukurtus Kretingos choreografų. Visi jie buvo gerai įvertinti, o Žemaičių šoninis (L. Vaičiulėnienės choreogr., P. Razmaus muz.) pelnė trečiąją premiją.

Netikėtai kilusi mintis šv. Antano atlaidus sujungti su miesto gimtadieniu jau tapo tradicija. 2000 m. birželio 9-11 dienomis Kretingoje antrą kartą vyko šv. Antano atlaidai – Kretingos miesto šventė. Birželio 9 d. šventė prasidėjo sportininkų bėgimu miesto gatvėmis. Po šv. Mišių miestelėnus pakvietė į kultūros rūmus Šiaulių dramos teatras į spektaklį Raudos pagal Jeremiją. Birželio 10 d. – šventės atidarymas prie Nepriklausomybės paminklo, mugė Rotušės aikštėje, Pranciškonų gimnazijos stadione – šlovinimas, konferencijos Sekminių ir šv. Antano tema. Vaikai ir jaunieji dailininkai piešė angelus prie J. Pabrėžos paminklo, moksleiviai koncertavo Lurde. Vakare – jaunimo koncertai, 23 val. vyko šv. Mišios ir adoracija per visą naktį. Birželio 11-oji vėl prasidėjo šv. Mišiomis Pranciškonų gimnazijos stadione. Po jų VRM vyrų choro Sakalas koncertas, vaikų ir suaugusiųjų krepšinio varžybos. Vėl koncertai – griežė Klaipėdos, Skuodo ir Kretingos kapelos, vienuolyno kiemelyje – džiazo muzikos valanda, o stadione – grupių Centralnyj most ir Airija koncertai. Šventės pabaigoje dangų nušvietė fejerverkas. Šventės rengėjai: Kretingos pranciškonų vienuolynas, rajono savivaldybė ir kultūros rūmai.

Kretingos rajono Jokūbavo kaime yra gimę ir užaugę ar šiaip kurį laiką gyvenę gan įdomių ir įžymių žmonių. Todėl Jokūbavo kultūros namų darbuotojai 2000 m. pradėjo renginių ciklą Jokūbavo kaimas ir jo žmonės XX a. – XXI a. santakoje. Pirmas renginys buvo skirtas Jokūbavo ir aplinkinių kaimų folklorui.

Surinkta ir užrašyta žaidimų, dainų, pasakojimų apie amatus, prūsų laidojimo papročius. Pranešėjos – mokytojos F. Stramylaitė ir D. Lūžienė. Dainavo ir žaidimus organizavo kultūros namų vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansambliai. Vienas gražus vakaras buvo skirtas A. Stulginskio 115-osioms gimimo metinėms. Surinkti jokūbaviškių pasakojimai apie Lietuvos prezidento A. Stulginskio gyvenimą Jokūbave. Medžiaga saugoma kaimo bibliotekoje ir mokyklos muziejuje. Susitikta ne tik su rajone garsiais žmonėmis: tai
F. Lukauskas – liaudies meistras, medžio drožėjas, ilgametis Jokūbavo mokyklos direktorius, F. Stramylaitė – grafikė ir literatė, Jokūbavo mokyklos mokytoja; veikė jos grafikos darbų paroda, poeziją skaitė jaunieji literatai, E. Karnauskaitė – poetė, Palangos vidurinės mokyklos mokytoja; rengiama spaudai 2-oji poezijos knygelė, K. Dočkus – kryžių meistras, buvęs politinis kalinys, užrašytus savo prisiminimus padovanojo Jokūbavo kaimo bibliotekai. Reginių ciklą ketinama tęsti.

Nijolė Rimkienė – gerai žinoma rajono literatė. Be jos eilėraščių, nuoširdžių ir lengvai skaitomų, neišsiverčia renginių vedėjai, dainų kūrėjai. Šiemet poetė išleido antrą poezijos knygelę Atmintis – 2. N. Rimkienė gimė 1934 m. advokato M. Markausko ir žmonos Liucijos šeimoje Šiauliuose. Užėjus karui, šeima pasitraukė į Palangą, vėliau į Mosėdį. Kai 1948 m. gegužės 22 d. tėvus išvežė į Sibirą, Nijolė liko viena. Tačiau tuo nelaimės nesibaigė. Vieną dieną prisistatė enkavedistai ir naršė po visus jos popierius, eilėraščius, kol pagaliau rado vieną “tinkamą” apie Lietuvą, už kurį po trijų mėnesių tardymo nuteisė 10 m. laisvės atėmimo. Amnestavus politinė kalinė išvažiavo pas tėvus į Sibirą. Ir tik po keturiolikos metų klajonių ir vargų sugrįžo į Lietuvą. Visus tuos metus ji rašė, bet niekada nemanė savo poezijos spausdinti. Tiesa, jos eilės skambėdavo renginiuose, pasirodydavo periodinėje spaudoje. V. Telksnys sukūrė muziką – taip atsirado Lietuvai, Kryžių kalnas, Kalėdos. 1998 m. N. Rimkienė draugų paskatinta išleido pirmąją eilėraščių knygutę Atmintis. Pirmoji knygelė, kaip pati autorė sako, išnešiota lagerio skriaudose, Tėvynės ilgesio metais. Antroji knygutė Atmintis – 2 gimė netikėtai. Buvo likę keletas nespausdintų eilėraščių, todėl vėl draugų paraginta ir padedama, poetė išleidžia antrąją knygutę. Be tremties kūrybos, joje šių dienų išgyvenimai, pamąstymai, keletas humoristinių eilėraščių. Šiuo metu Nijolė Rimkienė vadovauja tremtinių ansambliui Atmintis, kuria ir dainas.

Konstancija Macienė, 8-258 52082

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys