Klaipėdos rajonas

Rezultatais esame patenkinti

Paminklosauga ir muziejai

Dovilų seniūnijos etnografinėse Kisinių kaimo kapinaitėse palaidoti Lietuvos periodinės spaudos pradininkas J. F. Kelkis (Kelch) ir vienas iš 1831 m. sukilimo vadų A. Gelgaudas. Kapinaitėse matyti kelių tipų antkapiniai paminklai: ornamentuoti, kaltiniai, lietiniai kryžiai. Kapai aptverti ornamentuotom geležinėm tvorelėm, yra išlikę medinių krikštų. Agluonėnų kaimo pakraštyje, senoje sodyboje, įrengta etnografinė ekspozicija – surinkti lietuvininkų krašto senieji buities įrankiai. Etnografinėje sodyboje rengiami klojimo teatro spektakliai (vad. režisierius E. Kupčiūnas). Teatras dalyvavo Punsko miesto klojimo teatrų krivūlėje, taip pat Anykščiuose 13-ojoje tarptautinėje klojimo teatrų krivūlėje su S. Žemaičio Mirta Činčibiraitė vaidinimu. Sodyboje susitinkama su respublikos, apskrities ir rajono rašytojais, literatais. I. Simonaitytės namelyje Priekulėje įrengtoje ekspozicijoje akivaizdi rašytojos kūrybos sąsaja su šio krašto istorija, buitimi, etnografija. 1997 m. paminėtos I. Simonaitytės 100-osios gimimo metinės. Ta proga Priekulės miestelyje atidengtas paminklas Šventvakarių Evė (aut. D. Matulaitytė). Išleista informacinio pažintinio pobūdžio leidinių: Baltijos gidas, Ieva Simonaitytė ir mes. Nuolat rengiamos parodos, organizuojami susitikimai su rašytojais, literatais, kasmet sausio mėnesį paminimas rašytojos gimtadienis, susitinka jos vardu pavadintos premijos laureatai.

Tautodailė

Rajono tautodailininkai aktyvūs apskrities parodose, rajono ir miesto šventėse. Jie buriasi Gargždų kultūros namuose įsteigtame klube Šaltinis. Per metus pristatyta visuomenei 10 tautodailės parodų. “Drožiu vieną skulptūrą, o vaizduotė jau “gimdo” kitą, dar tobulesnę,” – prisipažįsta Petras Balsys. Stūkso ir rymo P. Balsio skulptūros Juknaičiuose, Riešėje, Akapulke, Rio de Žaneire, Gargžduose, rajono gyvenvietėse, kapinaitėse... Mitologiniai dievai – Patrimpas, Žvėrūna, Perkūnas, Vėjopatis ir kiti – prisikelia iš istorijos trūnėsių ir žvelgia į mus.

Aktyviai dalyvauja tapybos, grafikos, tekstilės, keramikos parodose Irena Šarkuvienė (g. 1968 m. Gargžduose baigė Telšių taikomosios dailės technikumą). Su naujaisiais keramikos dirbiniais Žuvys ji supažindino Euroregion Baltic EXPO’ 2000 dalyvius.

Mėgėjų veikla

Kultūros skyrius koordinuoja 23 rajono kultūros namų veiklą. Rajono kultūros įstaigos organizuoja šiuos tradicinius renginius:

Apie rašytoją kalba jau trečia karta (rašytojos I. Simonaitytės gimimo metinėms) – kasmet

Rajono ir apskrities vokalinių ansamblių šventę Dainų pynė – nuo 1999 m. kasmet

Vaikų dramos kolektyvų sambūrį Drevernoje – nuo 1990 m. kasmet

Mažųjų vaidyklą. Respublikinį vaikų renginį Agluonėnų klojimo teatre – nuo 2000 m.

Juoko burbule, paskrajok! – rajono humoro ir satyros grupių koncertą – nuo 1995 m. kasmet

Judrėnjuokį – respublikinę humoro ir satyros šventę Judrėnuose – nuo 2000 m.

13-ąją rajono kaimo mėgėjų dramos kolektyvų šventę – nuo 1987 m. kasmet

12-ąją rajono skaitovų ir literatų popietę – nuo 1986 m. kasmet

Teatralizuotą Žvejo dieną Drevernoje – kasmet

Žemaičių kraštas žalias aidi – rajono folkloro vakaronę nuo 1995 m. kasmet

Gargždų miesto gimtadienį – nuo 1993 m. kasmet

Šokių maratoną Gargždų jaunimui – nuo 1994 m. kasmet

Muzikos, skaitovų ir poezijos valandą – nuo 2000 m.

Tarptautinę šokių ir dainų šventę Šokim trypkim, linksmi būkim! – nuo 1972 m. kas 5-eri metai

Draugų rate – šiuolaikinio šokio vakarą – nuo 2000 m.

Jubiliejai

Judrėnų kultūros namai lapkričio 26 d. minėjo kultūros namų 30-metį. Susirinko dirbusieji, meno saviveikloje dalyvavusieji. Direktorė Vilija Norvilienė vadovauja humoro ir satyros grupei Skardis, kuris antri metai dalyvauja respublikinėje humoro šventėje. Birželį kultūros namai organizavo respublikinę šventę Judrėnjuokis. Jau penkti metai čia vyksta gana šmaikštus ir turiningas renginys – Gatvių peštynės (“pešasi” miestelio gatvių gyventojai).

Balandį Gargždų kultūros namų moterų choras Elegija minėjo veiklos 20-metį. Nuo 1985 m. choras yra visų respublikinių, Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis, koncertavo Lenkijoje, Latvijoje.

Gruodžio mėnesį paminėta vyrų choro 15-os ir pučiamųjų orkestro Gargždupis 20-ties metų įkūrimo ir kūrybinės veiklos sukaktis.

Labai mylimas ir mėgstamas Gargžduose vaikų šokių ansamblis Trepsiukas gruodžio mėnesį surengė 15-os metų sukakčiai skirtą koncertą. Nuo įsikūrimo jam vadovauja Lilija Šepčenko. Š. m. vasario mėnesį šokėjai dalyvavo respublikiniame šiuolaikinių šokių festivalyje Šėlsmas Mažeikiuose, o gegužę – tarptautiniame vaikų šokių festivalyje Rovne (Ukraina).

Kultūrinis bendradarbiavimas

Tradicinių mėgėjų kolektyvų bendradarbiavimo ir finansavimo galimybės nėra paprastos. Tačiau rėmėjų dėka Priekulės kultūros namų liaudies dainų ir šokių ansamblis Gintaras (vad.
G. Pavletenko, J. Petrašiūtė, E. Vaičekauskas) dalyvavo dainų ir šokių šventėje Danijoje.

Gargždų šokių ir dainų ansamblis Minija (vad. Birutė Oželienė) šoko Latvijos Respublikos Tukumo miesto šventėje.

Palaikomi kultūrinio bendradarbiavimo ryšiai su Liepojos lietuvių bendrijos draugija Rūta bei Socialinės ir nacionalinės integracijos centru.

Birželį Dovilų folkloro ansamblis Lažupis vyko į Tilžę ir Ragainę. Vadovės, kultūros namų direktorės Lilijos Kerpienės iniciatyva ansamblis dalyvavo apžiūroje konkurse Tradicija šiandien su programa Rugio kelias.

Palaikomi glaudūs ryšiai su Kretingos, Skuodo, Šilutės, Klaipėdos ir Utenos rajonais.

Laima Damulienė, 8 26 452631

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys