Kėdainių rajonas

Ir darbai, ir šventės

Laisvalaikio centras – prieinamas visoms gyventojų grupėms, skirtas gyventojų kultūriniams, kūrybiniams poreikiams tenkinti, laisvalaikiui praleisti, bendrauti, dvasinei kultūrai, tautinei savimonei ugdyti, pailsėti. Kėdainių laisvalaikio centras gyvuoja beveik keturis dešimtmečius ir sukaupė didelę įvairių renginių ir švenčių organizavimo patirtį. 2000 m. surengta nemažai prasmingų ir turiningų renginių. Didžiausią įspūdį paliko Sekminės Paberžėje, respublikinė liaudiškos muzikos kapelų šventė Čiulba lakštingėlė, muzikuojančių šeimų Neeilinis susiėjimas, geriausių muzikantų, grojančių populiarią muziką, renginys.

Sekminių rytą Labūnavos vaikų folkloro ansamblis Pėdelis apvainikavo Paberžės ūkininkės Marijos Mickienės karves, už tai ūkininkė vaikams atsidėkojo gardžiu naminiu sūriu, pyragu ir margintais kiaušiniais. Po mišių Paberžės bažnyčioje ragų garsai sukvietė į slėnį. Svečiai ir žiūrovai turėjo pereiti per apeiginį tiltelį, išpuoštą berželiais ir simbolizuojantį pavasario ir vasaros virsmą. Dainuodami iš visų pusių į slėnį suėjo ir folkloro ansambliai. Vaikų Pėdelis, pasveikinęs skambiomis dainomis, išsivedė bendraminčius į piemenų balių, jie žaidė, ėjo ratelius, kepė ant laužo kiaušinienę ir ją gardžiai valgė, ridinėjo margučius. Suaugusieji – Seklyčia, Jorija, Šėtos, Devynduonių kultūros namų, Šėtos vidurinės mokyklos folklorininkai traukė Sekminių dainas, ėjo ratelius. Gudžiūnų muzikantai linksmino muzika. Renginio vedėja minė mįsles, uždavinėjo įvairius klausimus iš Sekminių papročių. Teisingai atsakiusieji buvo apdovanoti margučiais, kaip išlikusiu autentišku Sekminių simboliu. Susiėjimas baigėsi sudėtinėm vaišėm, kur pagrindinis patiekalas buvo margučiai. Tęsiant samboriavimo tradicijas, tikrai nenusileista senoliams.

Balandžio 30 d. liaudiškos muzikos kapelos Vilainiai vadovo Antano Mikalausko iniciatyva suorganizuotas respublikinis kapelijų, grojančių savos kūrybos kūrinius, sambūris Čiulba lankštingėlė. Velykų bobutė pasveikino ir padedant žiūrovams išrinko labiausiai patikusią kapelą.

Dalyvavo kapelos iš visos Lietuvos: tai Jurbarko Mituva, Rokiškio muzikantai, Kauno rajono Smilga, Marijampolės rajono Gegužio žiedai, Kauno miesto Šilkas, Raseinių Dubysa, Baisogalos Žvangulis, taip pat dvi mūsiškės Vilainiai ir Dangaučius iš Krakių.

Šventės vedėjai – Onutė ir Antanas Mikalauskai.

Spalio 28 dieną į laisvalaikio centro kalną kopė mažas ir didelis, jaunas ir senas. Muzikuojančių šeimų susiėjime dalyvavo 16 šeimų. Koncertas buvo dviejų dalių – liaudiškos ir pramoginės.

Gegužės 19 dieną į lauko kavinę Vikondos slėnis rinkosi geriausi Kėdainių miesto ir rajono muzikantai, grojantys populiarią, daugiausia savos kūrybos muziką. Žiūrovams staigmena buvo neseniai susibūręs muzikos mokyklos diksilendas. Koncertą vedęs R. Šilanskas juokino žiūrovus šmaikščiais anekdotais ir pasakojimais.

Birželio 26 – liepos 1 dienomis Kunionių, Kampų, Mazgalių kaimuose vyko tautosakinės ekspedicijos. Organizatorė – etnografė Regina Lukminienė. Talkino muziejininkai, kraštotyrininkai. Žymiausi tautosakos pateikėjai dainininkai – Juzė Grigienė, Emilija Paškevičienė, Apolinaras Šmigelskis, pasakų, sakmių sekėjai Stasys Budrys, Apolinaras Šmigelskis, Antanas Ramuckis, papročių žinovai – Elena ir Jonas Ramuckiai, Janina Valkauskaitė, Benediktas Makčinskas. Įrašyta 15 kasečių. Medžiaga saugoma laisvalaikio centro archyve.

Spalio mėnesį Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka paminėjo reikšmingą jubiliejų – įkūrimo 80-metį. Ši biblioteka vos vieneriais metais jaunesnė už Lietuvos nacionalinę M. Mažvydo biblioteką, todėl kėdainiečiai pelnytai vertina jos svarbą gimtajam kraštui. Neveltui savąją biblioteką jie vadina kūrybinės atgaivos oaze. Per 80 metų čia būta svarbių datų (viena jų 1995-ieji, Mikalojaus Daukšos vardo suteikimas), puoselėjamų tradicijų... Sustiprėjo ir meilė liaudies dainai. Bibliotekos etnografinio ansamblio Jorija (vad. O. Auškalnienė) dainų klausosi jau per dvidešimt metų ne tik kėdainiečiai. Jorija dainavo Baltijos kelyje ir keliant Lietuvos vėliavą virš miesto rotušės, koncertavo mokyklose, senelių namuose ir Lietuvos Seime, su savo autentiškomis ir originaliomis programomis dalyvavo abiejose Pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje Vai žiba žiburužiai...

Savo veiklą tęsia prie Mikalojaus Daukšos bibliotekos Liepa filialo esantis rajono literatų klubas Varsna, kuriam vadovauja vyr. bibliotekininkė Genė Sereikienė, jau išleidusi dvi savo poezijos knygeles. 2000-aisiais metais ji parengė sakralinės poezijos knygelę Mano maldos. Klube aptariamos pirmosios knygos, skaitoma kūryba, vyksta tautodailininkų darbų parodos, rengiami pokalbiai apie meną. Šiais metais pristatyta Romualdo Kasmausko poezijos knyga Devintoji banga, Julijono Kęstučio Malinausko poezijos rinktinė Su atgimstančia Lietuva, baigiamas parengti ir Varsnos klubo literatūrinis almanachas. Liepos mėnesį veikė kėdainietės tautodailininkės Vlados Šimokaitienės skiautinių paroda.

Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos darbuotojos, be gausybės įvairių teminių renginių ir susitikimų, dažnai supažindina su savo krašto žmonių kūryba pristatymus. Paminėtini paminklosaugininkės Violetos Berlėtaitės sudarytos knygos Kėdainių rajono kultūros paveldas pristatymas (vasario 17 d.), susitikimas su tautodailininku Algiu Augustaičiu ir jo tėvu tremtiniu Juozu Augustaičiu, kuris pristatė naują savo knygą Kur gimtinė numylėta (iliustruotą sūnaus). Balandžio 7-9 d. Kėdainių evangelikų reformatų organizuotoje jaunimo stovykloje bibliotekininkės, vadovaujamos Birutės Dainauskienės, surengė Just. Marcinkevičiaus poezijos vakarą, kuriame buvo skaitomi poemos Siena fragmentai. Balandį Šėtoje paminėtos kunigo poeto Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio 120-osios gimimo metinės ir įsteigta jo literatūrinė premija, kurios pirmąja laureate tapo Varsnos klubo kūrėja Genė Žukauskaitė.

Tiskūnų J. Urbšio pagrindinėje mokykloje paminėtos Juozo Urbšio 104-osios gimimo metinės. Bibliotekininkė Gražina Juodenienė ir šio kaimo mokyklos dailininkė Audronė Rudienė atnaujino mokyklos muziejaus ekspoziciją.

Birželį Mantviliškio kaimo bibliotekoje Varsnos klubo kūrėja Nijolė Pocienė supažindino su savo pasakų knyga Saulės takas.

Metų pradžioje krašto muziejuje veikusią parodą Ana Frank – istorija šiandienai, parengtą Anos Frank namų muziejaus (Amsterdamas) ir Gaono žydų muziejaus (Vilnius), aplankė per 1000 moksleivių.

Vasarį – gegužę tęstas projektas Kėdainiai – tautų susitikimo vieta. Įvyko seminarai: Škotų bendruomenės Kėdainiuose XVII-XVIII a. (dalyvavo
D. Britanijos ambasadorius Ch. Robbins, Britų Tarybos atstovai), Žinomi, bet nepažįstami (skirtas čigonų bendruomenei), Miestas mieste (skirtas vokiečių bendruomenei, dalyvavo Vokietijos ambasados ir Goethe’s instituto atstovai). Vyko Mugė aukštaičių ir žemaičių mieste, surengta kartu su J. Paukštelio gimnazija. J. Paukštelio memorialiniame muziejuje vyko renginių triptikas Pavasaris J. Paukštelio sodyboje.

Rugsėjo 9 d. Rotušės dailės galerijoje muziejaus surengtoje konferencijoje Kėdainių savivaldai – 410 dalyvavo N. Asadauskienė (VPU), prof. A. Tyla, doc. E. Rimša, doc. J. Kaupienė (Lietuvos istorijos institutas). Tą pačią dieną atidarytos naujos muziejaus patalpos Didžiojoje gatvėje Nr. 19. Muziejaus direktorius R. Žirgulis dalyvavo susitikime su Aberdino universiteto (Škotija) atstovais Torūnėje (Lenkija).

Visus metus muziejuje vyksta pamokos moksleiviams, įrengta edukacinė klasė. Pristatytas mokomasis filmas apie žydus Saulėlydis Lietuvoje. Dalyvavo filmo autoriai J. Morkus ir R. Reivytis, Švietimo kaitos fondo direktorius V. Toleikis.

Muzikos mokykla įkurta 1959 metais. Pirmasis direktorius – Jonas Žadeikis. Pirmieji mokytojai – Vaclovas Šablevičius, Izolina Andriukaitytė, Stasys Chockevičius – 67 moksleivius mokė groti smuiku, fortepijonu ir akordeonu. 1981 metų rugsėjo 1-ąją mokyklos bendruomenė šventė naujose patalpose, savoje 170 vietų salėje. Atsiradus galimybei prasmingiau vykdyti tiek ugdomąją, tiek švietėjiškąją savo misiją, mokykloje pradėti rengti reguliarūs muzikos koncertai. Pradėta dirbti su ikimokyklinio amžiaus (3 – 6 metų) vaikais. 1995 m. įsteigtas ankstyvojo meninio ugdymo skyrius. Užmezgus ryšius su Švedijos Svalovo muzikos mokykla (1995), Kėdainiuose koncertavo Svalovo muzikos mokyklos styginių orkestras, o po poros metų Kėdainių muzikos mokyklos styginių orkestras pirmą kartą grojo užsienyje (Švedijoje). Koncertuose skambėjo jungtinio orkestro atliekami švedų ir lietuvių kompozitorių kūriniai. Pastaraisiais metais bendraujama su Norvegijos Vinje miesto muzikos mokykla. Muzikos mokyklos ugdytiniai ir pedagogai aktyviai dalyvauja rajono, regiono bei respublikos kultūriniuose renginiuose, konkursuose. Jaunųjų atlikėjų B. Dvariono konkurse mokyklos pianistai, stygininkai ne kartą tapo laureatais. Iš konkursų visada su laurais grįžta mokyklos jaunieji akordeonistai, birbynininkai, kanklininkai, gitaristai. Per metus mokykla savo jėgomis surengia apie 60 koncertų ir ne tik rajone. Aktyviausi – tautinių instrumentų ansamblis Jaugila, styginių ir pučiamųjų orkestrai. Mokyklos pedagogai neapsiriboja darbu klasėje. Pedagogų iniciatyva sukurti ir ne kartą rajone atlikti 2 miuziklai, suburti 5 muzikiniai kolektyvai: diksilendas, kamerinės muzikos ansamblis, 2 fortepijoniniai duetai, instrumentinis ansamblis. Per metus vidutiniškai po 2 mokyklos koncertus įrašo Kėdainių televizija. Šiuo metu mokyklą lanko 550 ugdytinių, dirba 47 pedagogai. Sukauptas pagrindinis rajono muzikinis meninis potencialas. Tad moksleiviai turi galimybę išmokti groti beveik visais muzikos instrumentais. Per 40 metų mokyklą baigė 850, su muzika susijusią profesiją pasirinko daugiau kaip 200 jos auklėtinių.

Alina Jonaitienė, 8-257 69625

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys