Kelmės rajonas

Įsukti į kultūros verpetą

2000-ieji Kelmės rajono kultūros įstaigoms buvo reikšmingi renginių gausa. Visose seniūnijose keliami aktualūs kultūros klausimai, vykdomos įvairios programos. Sunki ekonominė padėtis gerokai varžo norus, tad rengiama programa, kuri padės sukurti optimalią kultūros infrastruktūrą ir garantuos racionaliai naudoti esamus materialinius išteklius. Numatoma atnaujinti pagrindinius objektus – muziejus, bibliotekas, kultūros centrus, seniūnijose įkurti bazinius kultūros centrus ir jų filialus, kuriuose būtų geresnės materialinės sąlygos, daugiau specialistų gyventojų kultūriniams poreikiams tenkinti.

Aktyvioje kultūrinėje veikloje dalyvauja 2,2 proc. rajono gyventojų. Kultūros įstaigos, teikiančios įvairias kultūrines paslaugas, per metus organizuoja per 2000 įvairių renginių. Meno mėgėjų veikla, viena iš svarbiausių kultūrinio darbo sričių, pareikalauja iš darbuotojo ne tik meninių, bet ir organizacinių sugebėjimų. Kaimo žmogus, paskendęs buitiniuose rūpesčiuose, vis mažiau randa laiko savišvietai, yra veikiamas televizijos “masinės kultūros”. Todėl džiugina tai, kad tose bendruomenėse, kur buvo ryškios meno mėgėjų veiklos tradicijos, dirbo ne vienas meno kolektyvas, ten ir šiandien neapmirė mėgėjų veikla – Užvenčio kultūros centre (meno vadovai O. Jankauskienė, V.Popovas, J.Juozapavičius, A. Stankus), Tytuvėnų (meno vadovai H.Barkauskienė, R. Zenauskas, A.Šlivinskienė), Pakražančio kaimo seklyčioje (meno vadovas S. Venckus), Paverpenio kaimo seklyčioje (renginių organizatorė G. Penikienė) ir kt. Užvenčio kapela Venta, vadovaujama V.Popovo, 2000 m. rugpjūtį minėjo kultūrinės veiklos 25-metį. Koncerte dalyvavo buvę dainininkai ir muzikantai. Renginį režisavo ir vedė O. Granickienė.

21-oje liaudies meno šventėje gausiai dalyvavo įvairių respublikos regionų tautodailininkai, visi rajono meno mėgėjų kolektyvai, svečiai iš Lenkijos, Vengrijos, Ukrainos. Paprastai ta proga atidaroma tautodailės darbų paroda, vyksta tautodailės mugė, koncertai. Koncertą surengė solistė Judita Leitaitė ir pianistas Andrius Vasiliauskas. Mažiesiems žiūrovams spektaklius rodė Butkiškės kaimo seklyčios mažieji artistai (vad.
J. Sankauskienė) ir Pepinuko vaikų teatras (vad. O. Granickienė).Režisavo V. Krutkevičienė, dailininkas S. Budzinauskis, rėmė rajono savivaldybė ir vietos verslininkai.

Šiaulių krašto V chorų šventė populiari ne tik apskrityje. Šįkart dalyvavo ir Mažeikių mišrus choras, vadovaujamas R. Grušo (beje, buvusio kelmiškių choro vadovo). Koncertas vyko Kelmės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje. Režisierė V. Krutkevičienė, dailininkas S. Budzinauskis, vedėjai Kelmės kultūros centro darbuotoja R. Ščiglinskienė ir Kuršėnų kultūros namų direktorius Z. Gestautas.

Garsi Kelmė mėgėjų teatrų festivaliu Kelmės scena, kapelų ir folkloro ansamblių švente Graži mūsų šeimynėlė, žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursais, tradicine Kaziuko muge ir kt.

Rajono renginiuose noriai dalyvauja ir rajono švietimiečiai. Ryškiausi mėgėjų meno kolektyvai susibūrę tose ugdymo įstaigose, kuriose senos muzikinio auklėjimo tradicijos arba veikia vaikų muzikos mokyklos filialai. Jaunuosius dainininkus ir muzikantus Tytuvėnuose ugdo N.Astašauskienė, R.Čekanauskienė, R.Stasiūtė, R. Levickas; Pakražantyje – V. Miklovas, B. Prelgauskienė, D.Miliauskienė; Kelmės vaikų muzikos mokykloje – D.Miklovienė, A.Lipeika, V.Brazinskienė, D. Bakšienė, R. Vaišnoras ir kiti. Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje veikia muzikos studija, vadovaujama S. Klimo. Užventyje, kur nėra muzikos mokyklos filialo, daug metų jaunuosius šokėjus ugdo O. Jankauskienė, muzikuoti moko Užvenčio kultūros centro meno vadovas A. Stankus. Kražiuose dirbanti jauna ir energinga mokytoja G.Staniulytė subūrė aukštesniųjų klasių moksleivių folkloro ansamblį, kuris dalyvavo rajono vaikų ir moksleivių folkloro ansamblių šventėje Žaliū, žaliū žuolynele (organizavo Jaunimo folkloro centras, režisavo A. Jovaišaitė).

Įdomiai dirba ir Kelmės moksleivių kūrybos centras, vadovaujamas I.Razminienės. Moksleivių fotostudija (vad. V. Lukonas) savo darbus eksponavo Mažeikiuose parodoje 2000-ieji – Jaunimo metai, kur laureatų vardus pelnė T. Pikturna, T. Vasiliauskas ir A.Brazlauskaitė. Dalyvauta ir laikraščio Žaliasis pasaulis konkurse Gamtos fotografija, o paskatinamosios premijos įteiktos G.Martinkui, T.Pikturnai, E.Trukšinui.

Populiarios seniūnijų meno ir sporto šventės, kurios dažniausiai sutampa su kalendorinėmis. Kultūrininkai “randa” tokių režisūros “perliukų”, kad žiūrovai nelieka abejingi. Pagerbiami kraštiečiai, kviečiami koncertuoti įvairūs kolektyvai. Užvenčio seniūnijos popietėje dalyvavo Paverpenio kaimo seklyčios moterų ansamblis, vadovaujamas G. Penikienės, programą vaikams parengė Junkilų teatras Pepinukas (vad. O. Granickienė). Šaukėnų kultūros centras (direktorė
S. Blažienė) surado bendrą kalbą su kraštotyros muziejumi (muziejininkė E. Burdulienė), atrado daug neišnaudotų galimybių – jis per senuosius bei buvusius krašto gyventojus populiarina etninę kultūrą. Taip pat, pakviesdami į renginius kuo daugiau šaukėniškių, gausina muziejaus fondą naujais eksponatais, o miestelio gyventojams praskaidrina gyvenimą. Iš Šaukėnų kilusios dainininkės Valerijos Zalensienės artimieji padovanojo darbų Šaukėnų muziejui.

Atmintina data – Motinos diena, kuri minima visose įstaigose. Kultūros centro rengiamame koncerte dalyvauja miesto moksleiviai (rež. V. Krutkevičienė, dailininkas S. Budzinauskis). Užventiškiai rengia tradicinį koncertą Gražiausi žiedai Motinoms, kuriame savo programas rodo ne tik kultūros centro kolektyvai, bet ir vidurinės mokyklos bei vaikų darželio auklėtiniai. Koncertą režisavo Ona Jankauskienė, vedė O. Granickienė. Į gražią sueigą pakvietė Vaiguvos kaimo seklyčia (renginių organizatorė R. Kvietkuvienė). Sveikino Vaiguvos seniūnas V. Lukošius, dienraščio Šaulių kraštas žurnalistai, koncertavo Vaiguvos vidurinės mokyklos moksleiviai, vadovaujami mokytojos G. Staniulytės. Dramos būrelis parodė spektaklio O. Didžiulienės Paskubėjo premjerą(rež. R. Kvietkuvienė). Vakaronėje grojo šeimos ansamblis iš Vidsodžio (vad. A. Gedvilas). Liolių seniūno V. Mikalausko iniciatyva gegužės 20 d. organizuota parašiutininkų šventė Skrydžio platybė, bet dėl blogų oro sąlygų lėktuvai pakilti negalėjo, tad žiūrovai tą dieną parašiutų Liolių padangėje neišvydo. Nuotaiką pataisė moksleiviai, suburti J. Graičiūno gimnazijos techninių darbų mokytojo V. Paulionio. Visi grožėjosi moksleivių pagamintais aitvarais, rėmėjų įsteigtais prizais apdovanoti įspūdingiausių, geriausių, toliausiai skriejusių, aukščiausiai pakilusių aitvarų autoriai. Vakare Liolių kaimo seklyčioje visus linksmino Šedbarų kaimo seklyčios kapela (vad. S. Butkus). Vis dėlto Liolių padangėje parašiutai pasirodė, nes Liolių seniūnas nenuleido rankų – tai įvyko birželio 6 d. Sulaukti parašiutų padėjo Šedbarų kapelos muzikantai.

Šiais metais surengta jaunimo konferencija Bendraamžis – bendraamžiui. Konferenciją organizavo švietimo skyrius, jaunimo sporto varžybas – sporto skyrius, pramogas – kultūros centras. Kaimo kultūrininkai kartu su seniūnais rinko kandidatus į konferenciją, rengė programas. Kukečių seniūnijoje organizuoti šauniausios porelės rinkimai (rež. L. Ringienė), – šauniausieji vyko į konferenciją. Renginį rėmė seniūnė
M. Masalskienė, verslininkas A. Butkus.

Gegužės mėnesį Kelmės jaunimas buvo pakviestas dalyvauti diskotekų salės sienų marginimo grafiti būdu konkurse. Iš pradžių jaunimas kūrė eskizus, o vėliau, padedant dailės mokytojui
A. Arlauskui, puošė salės sienas. Visus jaunimo piešinius jungia alkoholizmo ir narkomanijos tema. Rugsėjo l d. naujos diskotekų salės atidaryme dalyvavo piešinių autoriai, jų bendraamžiai, rajono meras Z. Mačernius, kultūros skyriaus vedėjas A. Krutkevičius.

Rajono ūkininkai būrėsi Pakražantyje. Pagrindinis organizatorius – žemės ūkio skyrius (vedėjas G. Karklelis). Renginį vedė visuomeninės organizacijos Kelmės krašto informacija narės R. Ščiglinskienė ir J. Skeberdienė, koncertavo Pakražančio kaimo seklyčios liaudiškos muzikos kapela, vadovaujama S. Venckaus.

Viena iš labiausiai laukiamų švenčių – Kalėdos. Kalėdų savaitės renginiai turi susiformavusias tradicijas, tačiau pastaraisiais metais atsiranda ir naujų idėjų. Kaimo kultūrininkai pradėjo organizuoti advento vakarus, kurie gražiai papildo kalėdinių renginių ciklą. Čia aktyviai įsijungia bažnyčios choristai, dvasininkai. Kai dėl tradicijos sumažėja pramoginių renginių, kai kur mokomasi adventinių giesmių: Lupikų (renginių organizatorė A. Vaišvilienė), Paverpenio (G. Penikienė), Liolių (L. Ringienė) kaimo seklyčiose ir kt. Visa tai ilgainiui išauga į gražų giesmių vakarą. Tai pavyzdys, kaip kultūrininkas sugeba prisitaikyti prie vietos bendruomenės poreikių. Kalėdų eglutes ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams organizuoti padeda seniūnai, vietos verslininkai. Daugelyje kaimų šie renginiai, nepaisant sunkių ekonominių sąlygų, nenutrūko (Junkiluose, Užventyje, Tytuvėnuose, Pakražantyje, Pagryžuvyje ir kt.).

Kelmės kultūros centras jau kelintą kartą organizuoja renginių ciklą seniesiems metams palydėti. Jis prasideda giesmių ir poezijos vakaru Skamba Kalėdų varpeliai (sumanytoja ir režisierė V. Krutkevičienė), vakarone, kurią organizuoja liaudies kūrybos klubas Medeinė (vad. Z. Kančauskienė), ir baigiasi tradiciniu klasikinės muzikos koncertu. Šį sykį koncerte dalyvavo Klaipėdos muzikinio teatro solistai.

Nuo 1990 m. veikiantis krašto muziejus yra įsikūręs barokinio stiliaus provincijos dvaro pastatuose. Muziejus turi 4 filialus: Užvenčio kraštotyros muziejus (muziejininkas – žinomas kraštotyrininkas V. Rimkus), Kražių kraštotyros muziejus (muziejininkas V. Dirmeikis), P. Višinskio memorialinis muziejus sodyba (ekspozicijos prižiūrėtoja Žemaitės provaikaitė A. Janavičienė), Šaukėnų kraštotyros muziejus (muziejininkė E. Burdulienė). Muziejuose kaupiamos, saugomos krašto istoriją menančios dvasinės ir materialinės vertybės, tyrinėjama Kelmės krašto visuomenės raida. Muziejuje, vadovaujamame direktorės D. Žalpienės, rengiamos tautodailininkų ir profesionalių dailininkų darbų parodos, kraštotyros konferencijos. 2000 m. organizuota ekspedicija į Liolių ir Vaiguvos apylinkes, nufotografuoti ir įamžinti senųjų kapinių kryžiai, dvarai. Dvaro rūsiuose įkurta tradicinių amatų ir technologijų studija, kurioje mokosi Kelmės miesto moksleiviai. Toliau vykdoma edukacinė programa Pažink savo kraštą su Kelmės J. Graičiūno ir Aukuro mokyklų moksleiviais. Jiems vedamos pamokos etnografijos, istorijos, dailės temomis, moksleiviai piešė barokinio dvaro interjero ir muziejaus eksponatų fondų eskizus. Muziejuje organizuota J. Tamulio paroda iš ciklo Lietuvos bažnyčios, skirta S. Dembovskytės-Rēmerienės 115-osioms gimimo metinėms Č. Jasaičio grafikos darbų paroda, V. Staškevičiūtės pirmoji personalinė, medžioklės trofėjų parodos ir kt.

Aktyvūs Kelmės krašto literatai. Išleista I. ir
E. Stankų knygelė Puoselėti viltį, S. Ramanausko pirmoji knyga Sapnai ir svajonės, pristatyta visuomenei A. Miltenienės knyga apie krašto kultūros puoselėtojus Erdvė dvasiai. Gegužės 12 d. tradiciniame poezijos pavasarėlyje Ignui Viržintui už apsakymų rinkinį Sodžius be ramybės įteikta R. Biržinytės literatūrinė premija, kurią rajono literatams įsteigė kultūros skyrius. Tradicinę Žemaitės literatūrinę premiją šiais metais pelnė Renata Šerelytė už romaną kaimo tematika Ledynmečio žvaigždės (premiją skiria ir teikia rajono savivaldybė). Rajono kraštotyrininkas V. Rimkus yra parengęs spaudai Kelmės krašto enciklopediją, rengiamas spaudai S. Ruko kūrinių kapeloms rinkinys, R. Butkienės knygelė apie Pagryžuvį. Produktyviai dirba rajono literatai V. Kalvaitis, I. Viržintas, V. Alekna, V. Šimkūnas ir kt.

Svarbus bendradarbiavimas su mokyklomis, kad vakarykščiai moksleiviai, išėję iš mokyklos bendruomenės, įsilietų į vietos bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Bendri projektai Tytuvėnuose, Užventyje, Pakražantyje, Mockaičiuose, Junkiluose telkia kūrybingus žmones. Pastaraisiais metais aktyviai buriasi visuomeninės kaimo bendruomenės, su kuriomis glaudžiai bendradarbiaujama. Viena pirmųjų susikūrė Pašiaušės kaimo bendruomenė. Įregistruotos Mockaičių, Žalpių kaimo bendruomenės, rengiamasi įregistruoti Kiaunorių, Šedbarų ir kt. Kultūros skyrius remia šią iniciatyvą (suteikia patalpas veiklai), nes tik aktyvi vietos bendruomenė sudarys palankesnes sąlygas kultūrinei veiklai.

Alma Kuizinienė, tel. 8-297 51553

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys