Kazlų Rūdos savivaldija

Kūrimosi rūpesčiai

Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centras savarankiškai pradėjo funkcionuoti tik liepos 1 dieną, nes tik 2000 metais panaikintas Marijampolės rajonas ir įsteigtos Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės.

Kultūros centrui pradėjo vadovauti Valdas Pečkys. Ši įstaiga teikia metodinę, finansinę paramą septynioms kultūros įstaigoms: Kazlų Rūdos, Plutiškių, Antanavo, Višakio Rūdos, Jūrės, Bagotosios, Būdos kultūros namams.

Nors ir anksčiau dirbo tie patys žmonės, kultūros namuose veikė tie patys kolektyvai, tačiau kultūrinis gyvenimas naujojoje savivaldijoje tapo aktyvesnis, gyvesnis. Norisi paminėti kūrybingai dirbančius – Redą Kneizevičienę ir Romą Liutkų (Antanavo kultūros namai), Laimą Vilčinskienę (Plutiškių kultūros namai), Žibutę Večerskaitę-Šilingienę, Austrą Jaseliūnienę, Liną Valutkevičienę (Kazlų Rūdos kultūros namai).

Apie Kazlų Rūdos kultūrinį gyvenimą, vieną iš intensyviausių Suvalkijoje, dažnai parašo apskrities (Suvalkietis) ir savivaldybės (Kazlų Rūdos kronika) spauda. Čia gyvuoja garsūs chorai (mišrus choras Viltis, moterų choras ir ansamblis), mėgėjų teatras (studija Kazlų vaidilos), garsus ir veiklus literatų bei menininkų klubas Girių versmė.

Tačiau kultūros entuziastai turi ir didelę svajonę – įsikurti savuose namuose, nes ir Girių versmė, ir Kazlų vaidilos, ir rankdarbių klubas Kraitė, net ir pats kultūros centras neturi patalpų, glaudžiasi dviejuose mažuose kultūros namų kambarėliuose.

Bepigu vasarą ar ankstyvą rudenį, kai į renginį galima pakviesti parke, sporto aikštėje, stadione, miško aikštelėje. Tokios šventės vyko Bagotojoje, Višakio Rūdoje, Plutiškėse, Kazlų Rūdoje. Višakio Rūdoje vyko tradicinis poezijos sambūris Pirmasis žiedas, balandžio pabaigoje – tautodailininkų mugė Po atviru dangumi (neturi parodų salės!), prie neveikiančio fontano vyko lyriniai Nakties pokalbiai saulei leidžiantis, o Prano Dovydaičio tėviškėje kartu su jo giminėmis, žemės paveldėtojais – Ar gyva Runkių kaimo dvasia?

Religinės poezijos vakaras Tyrų širdžių šviesi kalba vyko advento metu.

Kazlų Rūdos kultūros namai kartu su rankdarbių klubu Kraitė ruošė parodas Velykų ir advento proga. Dalyvavo Kraitės klubai iš visos Lietuvos.

Smagu ir išvykose. Plutiškių etnografinis ansamblis Vabalkšnė, Antanavo kapela Dvaras, vaikų pramoginių šokių grupė, jaunimo dainavimo studija, ansamblis Čir-vir-bam ir A. Ališausko, E. Dabašinsko, A. Motiejausko vokalinis trio 2000 metų birželio 17 dieną dalyvavo Vilniaus mokytojų namų renginyje Suvalkijos regiono dienos. Pagyvenusieji šokėjai šoko Šakiuose, teatro studija Kazlų vaidilos vaidino mėgėjų teatrų apžiūroje Raseiniuose, jaunimo dainavimo studija dalyvavo Rožinio drambliuko festivalyje Alytuje, Navasaičių muzikalioji šeima – Gražioj mūsų šeimynėlėj Prienuose.

Rugsėjį miesto stadione vyko sporto ir meno šventė Kazlų Rūda 2000, skirta savivaldybės įkūrimo proga. Miestelio žmonės dar ilgai ją prisimins, nes dalyvavo itin daug žiūrovų, net į tėviškę sugrįžę po Lietuvos didmiesčius išsibarsčiusieji kraštiečiai.

Grojo karinis orkestras, programą rodė Marijampolės žirgyno raiteliai su žirgais. Mažus ir didelius linksmino Danė ir Asta Jurkšaitytės, Monika ir mažasis rokeris Lukas bei popchoras Malūnėlis (vad. S. Subatkienė). Akrobatinį lėktuvų šou demonstravo lakūnai, oras buvo palankus ir Jurgio Kairio autorinei programai. Žiūrovai buvo sužavėti Trimis tigrais, vakare jaunimas klausėsi grupių Omega, Tarantino, Elektra, Flex koncerto.

Neapsiribojama vien masiniais renginiais. Paminimi kolektyvų jubiliejai, nepamirštami ir pavieniai kultūros entuziastai. Višakio Rūdoje pagerbti folkloro ansamblio dainininkė Danutė Širvinskienė 70-mečio proga, o Antanave labai gerbiamas liaudiškos muzikos kapelos Dvaras smuikininkas ir akordeonistas Vincas Adomaitis.

Antanavo kultūros namai neseniai paminėjo 50 metų sukaktį. Nors įvairių kultūrinės veiklos apraiškų šiose apylinkėse būta ir anksčiau (vykdavo jaunimo šokių vakarai, javapjūtės pabaigtuvės), tačiau pradžia laikomi 1950-ieji, kai Varkalynės skaitykla buvo perorganizuota į Plioplių kaimo biblioteką, kuriai vadovavo Teofilė Čižauskienė, o Antanavo dvaro rūmuose įkurta skaitykla. Tose pačiose patalpose tilpo mokykla. Joje, be kitų pedagogų, dirbo ir Romutė Mauručaitė, kuri ir subūrė pirmuosius meno saviveiklos būrelius: jaunimo tautinių šokių ir dramos. Už tai mokytoja negaudavo jokio atlyginimo. (“Argi galima mokėti už linksmumą?” – sakė ji.) Per 11 darbo metų ji repetavo su kolūkio ir spirito gamyklos šokėjais, rengė juos dainų šventėms, kartu su Broniumi Cigana režisavo spektaklius.

Daug meno vadovų siekė, kad kultūrinė veikla nenutrūktų. Tai I. Laimutavičienė, G. Kudžmienė, P. Samuolis, A. Žilionis, R. Grybauskienė.

Reda Kneizevičienė kultūros namams vadovauja nuo 1989-ųjų, jau ketveri metai meno vadovu dirba Romas Liutkus.

Dabar kultūros namuose daugiau nei 80 įvairiausio amžiaus žmonių yra susibūrę į liaudiškos muzikos kapelą Dvaras, jaunučių šokių kolektyvą, jaunimo dainavimo studiją, moterų ir etnografinius ansamblius, dramos ir pagyvenusių žmonių šokių grupę.

Dar ir šiandien Antanave naujametiniame karnavale gausiai dalyvauja suaugusieji ir pasidaro tokias kaukes, kad negali atpažinti.

Plutiškėse (vedėja Laima Vilčinskienė) veikia skaitovų būrelis, vaikų etnografinis ansamblis, bene 15 metų – suaugusiųjų folkloro ansamblis Vabalkšnė (apie 40 žmonių). Darbas vyksta sklandžiai, reguliariai, grupėmis (šokėjai, dainininkai, muzikantai) tris kartus per savaitę. Iš anksto pasirengiama valstybinėms, kalendorinėms, masinėms šventėms. Folkloro ansamblis koncertuoja ne tik savam žiūrovui – jis nuvažiuoja į kitus kaimus ir miestelius, į regioninius renginius, folkloro festivalius, atstovauja Suvalkijos kraštui.

Plutiškėse mėgstama Oninių šventė, su persirengėlių važinėjimais po kaimus švenčiamos Užgavėnės,vyksta žemdirbių šventės, paminima Motinos diena, organizuojamos Kalėdų ir Velykų vakaronės.

Jau 3-eji metai saviveiklininkai kartu su mokyklos darbuotojais vasarą nuvažiuoja poilsiauti į Palangą. 2000 m. plutiškiečiai keliavo į Kryžių kalną, Šiluvą, Burbiškių dvarą Radviliškio rajone, Kleboniškio kaimo etnografinį muziejų, Kauno muzikinį, dramos teatrus. Kultūros namai su vidurine mokykla ir bažnyčia organizuoja bendrus renginius, drauge švenčia. Ansamblis Vabalkšnė gieda bažnyčios chore didelių religinių švenčių metu.

Po truputį kruta ir kiti kultūros namai, kviečiantys pabūti kartu. Tačiau yra kaimų, kur kultūra apmirusi visą dešimtmetį – tai Jūrė, Ąžuolų Būda, nors ten dar ne visai sugriautos ir salės.

Reikėjo pradėti nuo nulio. Kultūros namai labai apleisti, neremontuoti, susidėvėję rūbai, instrumentai, dekoracijos... Tačiau turime viltį.

Vitalija Filipova, tel. 8-243 9 51 17

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys