Kauno rajonas

Gyventi laiko dvasia

2000-ieji – krikščionybės jubiliejaus ir tarptautiniai jaunimo metai, todėl Kauno rajono kultūrininkai savo veiklos programoje buvo dėmesingi krikščioniškoms tradicijoms, jaunimo kultūriniams poreikiams bei meno mėgėjų kolektyvų profesinio lygio kėlimui, akcentavo Lietuvos istorinį bei kultūrinį palikimą.

Sausio 21 d. Babtų kultūros namuose vyko atestacijos apibendrinimas. 63 darbuotojams buvo įteikti kvalifikacijos pažymėjimai. Renginyje dalyvavo kultūros ministras A. Bėkšta, viceministrė I. Marčiulionytė, rajono vadovai, seniūnai, rajono kultūrininkai. Pagerbti kūrybiškiausi: Garliavos, Vilkijos, Babtų, Samylų kultūros centrų meno vadovės R. Stočkuvienė ir N. Grivačiauskienė, I. Štilpaitė, Z. Duchovskienė, L. Dzedaravičienė ir R. Rasimavičienė. Po iškilmių vykusioje vakaronėje grojo Palavinskų pučiamųjų orkestras, vyko atrakcionai, varžytuvės.

Metų pradžioje suorganizuota Kauno rajono moksleivių piešinių paroda XX amžiaus žmogus. Per atidarymą Lapių bažnyčioje kun. klebonas R. Skrinskas papasakojo Lapių gyvenvietės istoriją. Giedojo Domeikavos seniūnijos sakralinės muzikos vaikų choras (vad. R. Endriukaitienė). Vaikai piešė save, kėlė ekologijos, tarpusavio bendravimo, dvasines problemas, demonstravo meninį skonį, kūrybinę fantaziją.

Kad ne visos mergaitės ir merginos skuba įtikti madai, kad turi originalų skonį, įrodė sausį Garliavos kultūros centre vykęs gražiausių kasų konkursas, kuriame dalyvavo 25 mergaitės. Dalyvės buvo suskirstytos į dvi amžiaus grupes: I-VI klasių ir VII-XII klasių. Mergaitės išsiskyrė drąsa ir komunikabilumu. Dauguma pasirodė pasipuošusios tautiniais drabužiais arba jų elementais – tai buvo vienas iš konkurso reikalavimų. Nemažai konkursančių pelnė gražiausių kasų laimėtojos vardą.

Vasarį surengtos tautodailininkų V. Vilkienės,
L. Vyliaudienės, R. Juodžbalienės, V. Margienės, H. Savičiauskienės, A. Budrio, V. Steponavičienės, D. Čižeikienės, D. Kazakevičienės personalinės parodos Lietuvos peizažas Nepriklausomybės aktūrimo – 10-mečiui.

Gegužį Raudondvario mišrus choras paminėjo savo kūrybinės veiklos 40-metį. Nuo pirmųjų dienų jam vadovauja chorvedys Rimgaudas Juzikėnas.

Pavasarį Čekiškės miestelis šventė 400 metų sukaktį. Čekiškės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1600 m. Vos sutalpino senoji Čekiškės bažnyčia į iškilmingas mišias susirinkusius parapijiečius ir svečius. Garbė nešti pašventinimui vėliavą ir herbą atiteko mokytojams D. ir R. Janauskams. Jubiliejuje dalyvavo daug garbių svečių. Kai kalbos ir prisiminimai išseko, mokyklos pramoginių šokių poros pradėjo koncertą. Skambėjo Čekiškės vidurinės mokyklos merginų ansamblio dainos, grojo Čekiškės ir Žarėnų (Telšių rajonas) liaudiškos muzikos kapelos. Koncertavo Babtų, Liučiūnų bei Raseinių rajono saviveiklininkai, šoko Čekiškės kultūros namų sinjorai. Prie kultūros namų daužė puodynes, traukė virves, mėtė kelmus, lakstė su kojokais ir kt. Nugalėtojai gavo prizų, o krepšinio turnyro Trys prieš tris laimėtojai – medalius, diplomus ir gėlių. Pačią gražiausią dovaną čekiškiečiai gavo iš miestelyje vykusio dailininkų plenero dalyvių: paveikslų padovanojo dailininkai M. Mildažytė-Kulikauskienė, O. Karovajevas, V. Lagunavičius ir kiti. Nuo seno Čekiškėje gyveno ir prekiavo daug žydų (jie sudarė apie 77 proc. miestelio gyventojų), todėl vakare į linksmą koncertą visus kvietė linksmas “žydelis” – vargonininkas, dainų kūrėjas ir muzikantas A. Zakarauskas. Jubiliejui išleistas leidinys Čekiškė 1600-2000 (redaktorius Antanas Vaičius). Nuo šiol miestelio jubiliejaus datą žymės paminklinis akmuo, ant kurio pritvirtintas herbas ir data 1600-2000 m.

Čekiškės seniūnijos Prienų kaime įamžinta Neprikausomybės akto signataro, Ministro Pirmininko (1919 m.), filosofijos mokslų daktaro, teisininko, profesoriaus, mokslininko, pedagogo, daugelio laikraščių ir žurnalų redaktoriaus bei leidėjo, ateitininkų sąjūdžio steigėjo ir globėjo Prano Dovydaičio buvusi sodyba. Atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo. Čekiškės bažnyčioje už P. Dovydaitį aukotos šv. Mišios. Į buvusią profesoriaus sodybą suvažiavo daug svečių, Čekiškės miestelio ir apylinkės gyventojų, P. Dovydaičio giminaičių. Iškilmėse dainavo Domeikavos choras (vadovė R. Endriukaitienė). Eiles skaitė Čekiškės vid. mokyklos moksleiviai, atsiminimus – kraštotyrininkai. Apie signatarą įtaigiai pasakojo Čekiškės vid. mokyklos istorijos mokytoja Genovaitė Vaičekauskaitė.

Į Garliavos miesto šventę, skirtą jaunimo metams, susirinko daug svečių ir žiūrovų. Maloniai nuteikė Astos, Danės ir Juozo Jurkšaičių koncertas. Koncertavo ansamblis Rondo, vaikai ir suaugusieji, Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono pučiamųjų orkestras. Vaikučiai suposi karuselėse, prekiavo tautodailininkai ir verslininkai. Visi norintys į Garliavą galėjo pažvelgti iš skrydžio oro balionu.

Tą pačią dieną Samylų kultūros centre į popietę būrėsi viso rajono globėjai ir jų globotiniai bei vietos vaikai.

Į Girionis šventiškai pasipuošę traukė mažieji – apie 300 vaikų dalyvavo originalioje teatralizuotoje kelionėje po Vaikų žemės linksmąsias salas: Mažylių, Dainų, Pasakų, Folkloro, Skautų. Džiugiai nusiteikusiųjų kelionei vadovavo kapitono Flinto kauke prisidengęs aktorius Saulius Bartaška. Vaikų laukė atrakcionai, pajodinėjimas Kauno zoologijos sodo žirgais. Smalsiausiems Kauno marių regioninio parko direkcija pasiūlė ekskursiją po parką.

Vienas iš spalvingiausių mūsų krašto XIX a. pab. – XX a. pradžios kūrybinės saviraiškos pavyzdžių – instrumentinių orkestrų kūrimasis. Babtų seniūnijos Palavinskų dūdų orkestras birželio 10-ąją minėjo savo kūrybinės veiklos 30-metį. Nuo 1985 m. Palavinskų orkestrui vadovauja muzikantas Jonas Girnius.

Vasarą Ežerėlyje vyko Gedulo ir vilties dienai skirtas renginys Ešelonų broliai, ešelonų sesės. Bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už tremtinius, kultūros namuose vyko koncertas ir atsiminimų vakaras.

Rokų kultūros namuose poezijos ir muzikos valandoje Paukštis į dangų, žodis į širdį (Justinas Marcinkevičius) dalyvavo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, apskrities literatai.

Liepą, tęsiant kultūrinio bendradarbiavimo tradicijas, Vandžiogalos kultūros centre vyko čekų muziko, vargonininko Rudolfo Lymano 145-ųjų gimimo metinių minėjimas. Susirinko 60 garsaus čekų muziko palikuonių. Atvyko R. Lymano draugijos globėjas Čekijos ambasadorius Lietuvoje Štefanas Fiulė su žmona, R. Lymano draugijos įkūrėjas K. Gluoksnis. Draugijos narė
G. Stulpinienė išsamiai apžvelgė muziko gyvenimą ir kūrybą. Atvyko ir Rokiškio muzikos mokyklos mokiniai, Kauno ansamblis Ainiai, buvusi operos solistė D. Chmieliauskaitė. Čekų ambasadorius buvo nustebintas lietuvių siekio prisiminti čekų muzikos pėdsakus Lietuvoje.

Prieš Valstybės dieną Raudondvaryje suorganizuotoji rajono vaikų dramos kolektyvų kūrybinė stovykla Palikimas – 1999 m. vykusio respublikinio istorinės dramos festivalio Aukuras tąsa. Dalyvavo 3 rajono trupės: Batniavos kultūros centro (rež. K. Gvildienė), Vilkijos vaikų Vizija (rež. I. Štilpaitė), Raudondvario vaikų ir jaunimo teatras Aitvaras (rež. A. Remeikienė). Programoje – susitikimai, išvykos, pratybos pagal istorinę muziką bei literatūrinę medžiagą, spektakliai, jų aptarimas, diskusijos ant Nevėžio kranto prie laužo. Stovyklautojai gyveno buv. Raudondvario dvaro pilyje.

Kaip ir kiekvienais metais, Domeikavos seniūnijoje, Salių kaime, pogrindinės spaustuvės ir iškiliosios spaudos spaustuvės muziejuje, įrengtame V. Amdziulio sodyboje, vyko tradicinis rezistencinės poezijos pavasario renginys Lietuviškų katakombų šviesa – rezistencinės spaudos dalyvių ir visuomenės susitikimas Ištvermės ramsčiai. Šiais metais jis buvo skirtas kunigui J. K. Matulioniui. Atminties leidyklos vadovas D. Akstinas pasakojo apie kunigo gyvenimą, poeziją, komentavo eksponuojamą jo parodą. Dalyvavęs kunigas R. Grigas pristatė savo naują poezijos knygą, skaitė eiles. Koncertavo Domeikavos seniūnijos mišrus choras (vad. R. Endriukaitienė).

Europos paveldo dienos 2000 vyko rugsėjo mėnesį. Iš pradžių – pažintinės ekskursijos autobusais po Kauno miestą ir rajoną. Susipažinta su Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės kariliono (1937 m.) ir bokšto laikrodžio mechanizmu (1935 m.). Vad. varpininkas J. Valančiūnas. Apžiūrėta Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija, klausytasi varpų muzikos koncerto (karilionu skambino J. Vilnonis). Aplankytas Kauno geležinkelio stoties depas (vad. paminklosaugos ekspertas inžinierius K. Linkus), rotušėje – senų (XX a. I pusė) automobilių ekspozicija, kurią pagyvino Kauno miesto pučiamųjų instrumentų orkestro Ąžuolynas koncertas (vad. V. Ramančiūnas ir S. Kazlauskienė). Susipažinta su Aleksoto funikulieriumi (1935 m.), pašto, telekomunikacijų ir informatikos muziejaus ekspozicija (vad. muziejaus vedėja A. Lekavičienė). Aplankytos aviacijos muziejaus, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno, aerodromo, energetikos muziejaus ekspozicijos, taip pat Domeikavos seniūnijos parodų salėje esanti senos žemės ūkio technikos paroda, pogrindinė spaustuvė (1979 m.) ir iškiliosios spaudos spaustuvė muziejus, Domeikavos seniūnijoje, Salių kaime, V. Andziulio sodyboje.

Spalį Raudondvario dvaro pilyje Kauno rajono tautodailininkų parodoje konkurse Lietuvos bažnyčios ir vienuolynai, skirtoje Lietuvos vardo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo tūkstantmečiui ir jubiliejiniams krikščionybės metams, dalyvavo 30 tapytojų. Jie pateikė apie 200 drobių, kuriose pavaizduoti gražiausi Lietuvos krikščioniškosios architektūros paminklai. Tapytojai susitiko su parodos vertinimo komisijos nariais Raudondvario pilies menėje. Tautodailininkų vertinimo komisijos ekskursija po parodos sales buvo naudinga pamoka. Tai ir aptarimas, ir konsultacija, kartais perauganti į diskusiją. Liaudies meistrus konsultavo Tautodailininkų sąjungos pirmininkas, grafikas ir tapytojas Jonas Rudzinskas, dailininkai Vytautas Valius, Vytautas Ciplijauskas, Valentinas Jezerskas, menotyrininkė Alė Počiulpaitė. Atlaiduose šv. Mišias kartu su šios bažnyčios klebonu dekanu Vyteniu Vaškeliu aukojo Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. prof. Arvydas Žygas, giedojo Kauno valstybinis choras (vad. prof. Petras Bingelis). Tautodailininkus sveikino kultūros ministras Arūnas Bėkšta, vyskupas Rimantas Norvila, Kauno rajono meras Petras Mikelionis, kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Valerijus Makūnas ir kt. Raudondvario dvaro kiemelyje šoko LŽŪU šokių ansamblis Sėja (vad. I. Matušaitienė), grojo Kauno varinių pučiamųjų kvintetas (vad. V. Ramančiūnas), dainavo Kauno valstybinis choras (vad. prof. P. Bingelis). Tautodailininkams buvo įteikti prizai, diplomai, padėkos raštai. Vyko pažintinės sakralinio meno ekskursijos po Raudondvario pilį ir bažnyčią. Nemažas būrys rajono bei respublikos žmonių džiaugėsi galėdami bent kiek prisiliesti prie sakralinio meno.

Parodų ciklą vainikavo proginė konferencija Pasaulietinės ir bažnytinės kultūros sąveika per dailę, kuri vyko Pažaislio Švč. M. Marijos apsilankymo pas Elzbietą ir kamaldulių vienuolyno architektūriniame ansamblyje.

Įžanginį žodį tarė vyskupas R. Norvila. Sakralinę muziką grojo styginių kvartetas Collegium (vad. J. Klusaitė). Kun. dr. Vytautas Brilius kalbėjo apie vienuolijos ir bažnyčios misiją, kunigų seminarijos dvasios tėvas A. Žygas – apie meno ir religijos sąveiką. Apie bažnyčios meną pranešimą padarė VDU menų fakulteto docentė dr. Laima Šimkūnaitė, kuri ir vedė pažintinę ekskursiją Pažaislio vienuolyne.

Spalį Zapyškio seniūnijos Jadagonių kaime pastatytas atminimo kryžius (autorius tautodailininkas J. Martinaitis), skirtas dailininko, pedagogo Jono Šileikos atminimui įamžinti. Kryžiaus šventinimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos liaudies kultūros centro specialistai, Kauno rajono bei miesto profesionalūs tapytojai, tautodailininkai, kurie praeitą vasarą plenero metu atgaivino dailininko J. Šileikos tėviškę – atstatė šulinį, įrengė paminklinę lentą, pasodino gėlių. Prie kryžiaus giedojo Ežerėlio bažnyčios choras (vad. A. Juška), prisiminimais apie J. Šileiką dalijosi Jadagonių kaimo senoliai.

2000 metais buvo organizuotos visų įvairaus amžiaus rajono meno mėgėjų kolektyvų (chorų, vokalinių ansamblių, liaudiškos muzikos kapelų, choreografijos, dramos ir folkloro) peržiūros. Dalyvavo 138 kolektyvai, 2200 dalyvių. Visa tai vyko Rokų, Vandžiogalos, Liučiūnų, Ramučių, Piliuonos ir Užliedžių kultūros centruose. Geriausieji atstovavo Kauno rajonui respublikiniuose konkursuose ir tapo nugalėtojais.

Jonas Daraškevičius, Garliavos jaunimo dramos studijos Vaidyba režisierius, respublikiniame mėgėjų teatrų konkurse Atspindžiai 2000 už geriausią spektaklio režisūrą apdovanotas specialia premija, o tarptautinė mėgėjų teatrų žiuri šį kolektyvą pakvietė atstovauti Lietuvai pasauliniame mėgėjų teatrų festivalyje, kuris kas ketveri metai vyksta Monako kunigaikštystėje.

Liaudies muzikantui Feliksui Baltrušaičiui paskirta premija už vertingų tradicinės kultūros lobių – papročių, dainų, šokių, instrumentinės muzikos, tautosakos ir kitų liaudies kūrybos bei dvasinio paveldo sričių – išsaugojimą ir pateikimą archyvams ir visuomenei.

Vidimanta Poškaitienė, 8 27 313415

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys