Kaunas

Rūmams – 60 metų

Kauno kultūros rūmai – vieni didžiausių Lietuvoje ir vieninteliai Kaune. Rūmų priešistorė siekia 1935 m. Lapkričio 1 d. Prezidentas A. Smetona ir ministras Pirmininkas J. Tūbelis pasirašė Darbo rūmų įstatymą. Darbo rūmų veiklą reglamentavo vidaus reikalų ministro patvirtintas Statutas. Rūmų darbuotojai buvo prilyginami valstybės tarnautojų kategorijai. Pirmininką skirdavo vidaus reikalų ministras, o 30-ies narių taryba ir tiek pat kandidatų buvo renkama iš visos Lietuvos piliečių, sulaukusių 24-erių metų amžiaus ir mokančių lietuvių kalbą. Darbo rūmų narius ir kandidatus rinkdavo visuotiniu balsavimu rinkimų apylinkėse ir apygardose, o galutinius rezultatus susumuodavo centrinė rinkimų komisija.

1936 m. vasario 16 dieną buvo atidarytas Darbo rūmų centrinis darbininkų kultūros klubas (Kaune, Mickevičiaus g. Nr. 15). Jau veikė vaidybos studija, tautiškų šokių grupė, biblioteka, šviečiamojo pobūdžio rateliai. 1936-1940 metų laikotarpiu Darbo rūmai įsteigė 14 kultūros klubų, liaudies universitetų, suaugusių darbininkų progimnaziją, 18 bibliotekų, meno saviveiklos kolektyvų, sporto būrelių, leido Darbo rūmų kalendorius ir kitus spaudinius. Darbo rūmai buvo išlaikomi iš centralizuotai surenkamų mokesčių, taip pat iš valstybės iždo skiriamų lėšų (pavyzdžiui, 1940 metais buvo skirta 1 650 000 litų).

Dabartinis pastatas (Vytauto pr. 79, Kęstučio g. 1) iškilmingai atidarytas 1940 metų gegužės 18 dieną. Šių rūmų projekto autoriai – inžinierius architektas A. Lukošaitis ir inžinierius D. Novickis. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Prezidentas A. Smetona, Ministras pirmininkas A. Merkys, Seimo pirmininkas K. Šakenis, vidaus reikalų, švietimo, krašto apsaugos ministrai ir kitų institucijų atstovai, svečiai ir pareigūnai iš Latvijos, Estijos, spaudos atstovai. 850 ceremonijoje dalyvavusių žmonių liudijo nepaprastą įvykį Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tą pačią dieną opera Birutė buvo iškilmingai atidarytas Darbo rūmų teatras.

Vienas po kito kūrėsi kolektyvai, plėtėsi jų veikla. Tačiau kūrybiniam pakilimui nebuvo lemta suvešėti. Pasikeitė santvarka, ir 1941-aisiais metais rūmai buvo uždaryti. Iki pat 1944 metų pastatas buvo užimtas vokiečių saugumo policijos. Tik 1944-ųjų lapkritį buvę Darbo rūmai pradeda veikti. Jie perduodami Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų Centro Tarybai ir pavadinami Kauno kultūros klubu. Beveik per visą sovietinį laikotarpį iki 1993 m. liepos 16 d. prie rūmų fasado kabojo pavadinimas Kauno profsąjungų kultūros rūmai. Nors dažnai keitėsi priklausomybė ir statusas, rūmai buvo vieni iš didžiausių respublikoje su tokiu gausiu kolektyvų skaičiumi ir ženklia jų veikla visoje šalies kultūros istorijoje. Jie tapo centriniu Kauno miesto kultūros židiniu, garsinusiu Lietuvos vardą, tautines tradicijas.

Rūmuose susikūrė daugelis šiandien gerai žinomų meno kolektyvų: mišrus choras Gintaras, berniukų ir jaunuolių choras Varpelis, tautinių šokių ansambliai Suktinis, Šėltinis. Iš pramoginių šokių kolektyvo į sportinių šokių klubą išaugo Sūkurys. Rūmų kolektyvai su koncertinėmis išvykomis pabuvojo beveik visose Europos šalyse, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje. Jie yra daugelio tarptautinių festivalių bei konkursų dalyviai, laureatai. Dauguma vadovų dirba per 20 metų. Savo kūrybinius sugebėjimus ir žinias perdavę ne vienai saviveiklininkų kartai, jie išugdė didelį būrį ne tik meninės veiklos gerbėjų, bet ir profesionalių kultūros veikėjų. Pagarbą ir prisiminimą pelnė rūmuose dirbusieji – A. Zauka, L. Senginienė, N. Sniečkienė,
A. Sniečkus, K. Vašeikis, R. Urnikaitė, K. Daujotaitė, V. Kasiulevičius, J. Kasiulevičienė, A. Vaivada. R. Kolosovienė, M. Kiškionienė, I. Kasiulevičienė, P. Žutautas, S. Zalanavičiūtė, J. Litvinienė ir kt. Didžiulė padėka dirbusiems, šviesus prisiminimas, deja, jau Anapilin išėjusiems. Rūmų istorijon įrašyti ir buvusieji: Sonata, estradinis ansamblis Bočiai, liaudiškos muzikos kapela, solinio dainavimo studija, fotostudija ir esperantininkai.

Daugelis žanrų, tradicinių renginių ir švenčių iškeroja kaip vešlios atžalos, bet būna, kaip ir medžio kai kurios šakos – rambėja ir sensta. Tai natūralu. Ilgainiui keičiasi žmonių interesai. Kadaise buvo gerai žinomos šventės – Pasakorių dienos, Muzikinė savaitė, Pegasas, Linksmavakaris, Oi, užkit, gauskit, klevo staklelės, Abiturientų išleistuvės. Iki šių dienų Kauno kultūros rūmai garsūs tarptautiniu sportinių šokių konkursu Gintarinė pora, varžytuvėmis Grok, Jurgeli, tarptautine tradicine mėgėjiškų teatrų Kauno rampa, tarptautine tradicine tautinių šokių švente Šoki, trypki. Gimsta naujos tradicijos. Nauja yra chorinės muzikos šventė Susitikime dainoj.

Kęstutis Jackevičius, 8-27 320661

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys