Ignalinos rajonas

Keleiviai mes esam...

Jau nebe pirmi metai Ignalinos miesto kultūros namų estrados studija ir jos vadovas Algimantas Jeleniauskas vykdo programą, įrašydami ir skleisdami krašto kūrėjų ir atlikėjų kūrybą. Vietos garso įrašų studijoje įrašyti Ignalinos krašto grupių ir atlikėjų autoriniai kūriniai išleisti rajono savivaldybės lėšomis muzikiniais albumais (garsajuostėmis ir kompaktinėmis plokštelėmis): Ignalina – daina, Ignalina – daina 2. Paskutinis projektas pristatytas kovo 10 d. Ignalinos miesto kultūros namuose – tai Ignalina – daina. Pėdos... Albumo viršelyje projekto autoriai, kreipdamiesi į būsimus klausytojus, lyg ir paaiškina pavadinimo prasmę: “... tikimės, kad Ignalinos krašto muzikiniame gyvenime atsiras dar vienos pėdos...”.

Tačiau, studijos vadovo nuomone, plėtojant įvairius žanrus ir sritis, nepakankamai dėmesio skiriama krašto laidojimo giesmių atlikimo tradicijoms. Juk šiandien dar gyva giedojimo laidotuvėse tradicija, dar likę giedotojų grupių. Tačiau jų kaskart mažėja arba visai išnyksta. Todėl nuo seniai puoselėjama mintis išsiaiškinti, kiekgi yra giedotojų rajone, ir įrašyti bei išleisti jų atliekamas giesmes. Parapijų kunigų ir kultūros vadybininkų paraginti giesmininkai atsiliepė. Prasidėjo ilgas, kiek neįprastas darbas estrados studijoje. Grikiapelės, Linkmenų, Šiūlėnų, Kazitiškio, Mielagėnų, Ignalinos muzikos mokyklos giedotojai irgi jautėsi kiek neįprastai. Nuvilnijo giesmės – graudžios ir liūdnos, sužavėjusios studijos vadovą mažorinėmis dermėmis ir pavydėtinu sinchronu. Repertuarą giedotojai rinkosi patys ir giedojo tai, kas, jų nuomone, “gražiausiai skamba”. Įrašyta 5 valandos giesmių. Tačiau daug kas kartojasi, o ir tikslas buvo parengti medžiagą garsajuostei išleisti. Nueitas nelengvas kelias ir redaguojant, kankintasi parenkant pavadinimą. Apsistota prie Keleiviai mes esam (taip vadinasi pirmoji garsajuostės giesmė). Ir iš tiesų argi ne keleiviai mes esame šioje žemėje?

Po ilgo kūrybinio darbo sulaukta 500 egz. tiražu Ignalinos krašto laidojimo giesmių garsajuostės Keleiviai mes esam... (Įrašas perkeltas į kompaktines plokšteles ir perduotas saugoti.) Ji su spalvotais lankstinukais ir giesmininkų biografijomis, su nuotraukomis. Garsajuostės pristatymas 2000 03 11 Ignalinos bažnyčioje sulaukė bendruomenės dėmesio. Projekto vadovas A. Jeleniauskas padėkojo giesmininkams už kantrybę repeticijose ir įrašo metu.

Renginyje dalyvavęs rajono meras Bronis Ropė džiaugėsi krašto žmonėmis, kurie puoselėja senąsias tradicijas, linkėjo sėkmės ir sveikatos. Klausiami, kodėl gieda šermenyse, giedotojai mano: jeigu Dievas davė dovaną – balsą, kodėl nors giedant nepadėjus žmogui nelaimėje? Bažnyčioje buvo galima įsigyti garsajuostę, po to ji buvo platinama laidojimo namuose, tautodailės galerijoje Kuparėlis, seniūnijose.

Šiuo metu estrados studijoje planuojama tęsti projektą – įrašyti kitų kaimų ir miestelių grupes, senovinių psalmių, įtraukti į projektą vaikus. Parengtas projektas dėl būsimos laidojimo giesmių garsajuostės leidybos ir kreiptasi į rajono vadovus dėl lėšų programai vykdyti.

Pasibaigus užsitęsusio rudens darbams ir prailgus vakarams, atgijo kaimo seklyčios ir kultūros centrai. Čia iki vėlumos vyksta įvairūs renginiai, repeticijos, kuriamos naujos programos. Kad kultūrininkai ir jų pagalbininkai neleidžia veltui laiko, akivaizdžiai galėjai įsitikinti dainininkų, muzikantų ir pasakorių popietėje Lakštavo lakštutė, kurią organizavo etninės kultūros specialistai. Maloniai nustebino, kad šį kartą į savotišką meno mėgėjų kūrybos apžiūrą be didesnių raginimų susirinko beveik visų seniūnijų žinomiausi kolektyvai.

Šventę pradėjo Lakštavo lakštutė organizatoriai – Čiulbutės folkloro ansamblis. Jis atliko kelias Ignalinos krašto senovines dainas. Pastaraisiais metais šis ansamblis tapo populiarus. Jo pasirodymai buvo įvertinti Vilniuje per Aukštaitijos meno dieną, 2000-aisiais sėkmingai dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje Čekijoje. Ansamblio vadovė Sigutė Mudinienė ne tik pati daug žino ir moka mūsų krašto dainų, bet ir sugeba papasakoti įdomių istorijų.

Šį ansamblį pakeitė Vidiškių kultūros centro saviveiklininkai. Bronės Krasienės vadovaujami dainininkai yra parengę ne vieną savo krašto dainų programą. Vidiškiečių programą pagyvino Monika Steponėnienė, pasekusi gražių pasakų.

Beje, apie pasakorius. Jų buvo keletas. Ir kiekvienas išsiskyrė jei ne šmaikščiu pasakojimu, tai atlikimo maniera. Jeigu vyktų konkursas, tai būtų sunkoka kam nors teikti pirmenybę. Esame įpratę prie Dūkšto vidurinės mokyklos direktorės Birutės Smalienės originalių pokštavimų, kurie pagyvina dainą ir liaudiškos muzikos ansamblio pasirodymą. Daugėliškio kaimo seklyčios laisvalaikio organizatorė Aldona Dokšienė pati užrašo seniūnijoje išgirstus anekdotus ar šmaikštesnius kaimiečių pasakojimus ir po to sukuria intermedijas. Ir šį kartą ji pati kartu su Malvina Baušyte jas suvaidino meistriškai, ne vienas juoko ašarą nubraukė. Neliko skolingas žiūrovams gerai pažįstamas juokų karalius Mečys Mačiulis iš Rimšės seniūnijos. Visai neseniai jis su žmona, dukra ir sūnumi kartu koncertuodavo. Ši šeimos kapela išpopuliarėjo per Spaudos šventes Vilniuje. Trejus metus iš eilės jie pelnydavo populiariausios kapelos vardą. Dabar retai besusirenka, M. Mačiulis susirado kitus partnerius – smuikininką Petrą Boguševičių ir akordeonistą Česlovą Kardimovičių.

Muzika ir dainomis žiūrovus linksmino Ginučių muzikantai – ansamblio vadovas ir dainų kūrėjas Fortūnatas Ivanauskas su žmona Janina ir smuikininku Kaziu Šuminu, seniai aplinkiniuose kaimuose žinomu gabiu smuikų gamintoju. O pats juo čirpina meistriškai. Beje, iš Linkmenų seniūnijos koncertavo ne tik F. Ivanausko ansamblis, bet ir gerai šio krašto žmonėms pažįstamas armonikininkas Gediminas Giriūnas.

Piemenėlių dainas traukė Kazitiškio jaunimo folkloro ansamblis, vadovaujamas mokytojos Aldonos Puišienės ir kaimo seklyčios laisvalaikio organizatorės Danutės Klimaitės. Šiltai nuteikė Šiūlėnų moterų etnografinis ansamblis ir jo dainininkė Paulina Cicėnienė, Daugėliškio moterų folkloro ansamblis. Patiko Užgavėnių giesmės. Jos retai aptinkamos, todėl jomis susidomėjo etnografai. Tarp mažiau pažįstamų pagyrimo sulaukė Grybėnų ir Mažėnų kaimo seklyčių jaunosios dainininkės.

Renginio organizatoriai buvo laimingi, kad nepasididžiavo ir atvyko tarptautinio festivalio dalyvis – Dūkšto miesto dainų ir liaudiškos muzikos ansamblis, vadovaujamas Dangutės Urbonienės, bei armonikininkų armonikininkė Zosė Musteikienė iš Strigailiškio kaimo.

Kultūros skyriaus viršininkės Aldonos Jeleniauskienės nuomone, ir ateityje reikėtų tęsti šią tradiciją, nes per tokius renginius išryškėja nauji talentai, o patys meno puoselėtojai gali tarpusavy susipažinti ir pabendrauti. Tikimės, kad Lakštutė lakštuos Ignalinoje ir ateinančiais metais.

Ignalinietis tautodailininkas Jonas Grunda rajone gerai pažįstamas kaip originalių medžio dirbinių drožėjas ir sumanus organizatorius. Jo iniciatyva Ignalinoje įrengta Skaptuko galerija. Šiais metais joje veikė miesto meno mėgėjų darbų parodos, kuriose savo kūrybos darbus eksponavo Nijolė Trinkūnienė, Juozas Kavaliauskas, seserys Jadvyga Gotovskaja ir Vera Smirnova, Aldona Jakubovskienė, Raimundas Skorka, Jonas Baltakis ir galerijos savininkas Jonas Grunda.

Ne tik parodomis garsėja Skaptukas – čia vyksta koncertai, menininkų disputai aktualiais klausimais.

Lina Bukauskienė, 8-229 53147

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys