Biržų rajonas

Visų pirma – ieškoti kelių į kaimą

Skamba armonikos

Armonika, tik ji viena viską žino ir supranta: šeimininko džiaugsmą nujaučia, nerimą ir liūdesį įspėja, širdies skausmą pagydo. “Čaikos”, “tulskos” ir “peterburgskos” – vienintelės armonikininkų mylimosios – kiekvieną pavasarį sušaukia griežėjus iš Molėtų ir Šiaulių, Panevėžio ir Rokiškio, Biržų ir Kupiškio, Pasvalio, Utenos, Radviliškio į Aukštaitijos armonikos varžytuves. Skuba garbūs senukai ir rimtus darbus palikę jaunikaičiai, namų rūpesčius trumpam pamiršta moterys.

Galbūt šventės ir neturėtume, jei daugiau kaip prieš trisdešimt metų Obelaukių kaimo griežėjas Jonas Macys nebūtų armonikos nusipirkęs ir parsivežęs iš Rygos.

Ilgesingą valso melodiją “išgirdusi” obelaukiečio Rimanto Džiūvės bičiulė, “vesnaja” vadinama. Taip 1971 metų pavasarį buvusi suorganizuota kaimo muzikantų šventė. Ji ilgainiui tapo varžytuvėmis, o 1995 metais iš mažo kaimelio “išsikėlė” į Biržų miestą ir buvo pakrikštyta Aukštaitijos armonika. Bene 8 valandas tada varžėsi 60 muzikantų dėl geriausio muzikanto vardo.

Sėkmė lydėjo Gintautą Bernadicką iš Kupiškio, kuriam “armonika – “dūšios” dalis. 1996 metais nugalėtoju tapo molėtiškis Algimantas Mieliauskas. “Grojimas – sunkus darbas”, – sakė griežėjas, bet, anot muzikanto, “nieko nėr lengvesnio už armoniką”.

1997 m. pirmąkart paskutinių trejų metų konkurso nugalėtojai nesivaržė su laurų nepelniusiais. Aukštaitijos armonikos 97 nugalėtoju pripažintas Jonas Sadauskas iš Biržų. Ne veltui lūpinę armonikėlę giminaičiai jam Kanadoje pirkę, ne veltui muzikantas muzikėlę nuo šešerių metų pamėgęs. Laureatų laureatu tapo G. Bernadickas iš Kupiškio.

1998 metais pirmojoje grupėje laimėjo Bronius Žvirblis iš Rokiškio rajono, Klišių kaimo. Groti jis išmokęs “iš savo vidurių”. “Kai pakviečia groti, lekiu kaip pasiutęs. Muzika, daina, linksmybė žmogų palaiko ir jaunina”. Antroje grupėje laureatu pavadintas Kriaunų kaimo (Rokiškio r.) muzikantas Algis Vaitonis, kuriam “su armonika groti – tai ne bim bam su dabartinėm muzikom”. Gal todėl ir 1999 m. armonikininkas pripažintas muzikantų muzikantu.

2000 m. gegužę laurus ir dovanas išsivežė pirmąsyk į varžytuves atvykęs rokiškėnas Mindaugas Matiukas.

Šešti metai renginį organizuojanti Biržų kultūros namų etnografė Eugenija Plepienė ne tik visus griežėjus varžytuvėsna suvadina, bet kartu su geriausių geriausiais į kaimiškos muzikos klubą Juonė pastuogė, Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalį Ant rubežiaus skuba. Smagu, kad daugėja ir griežiančių šeimų. Biržiečiai labai pamėgo Valdą Striužą iš Švenčionėlių, M. V. Petrauskus iš Pasvalio, Z. J. Cimnalomskius iš Panevėžio ir kt.

Tiesa, seniai nebėra varžytuvių sumanytojo Jono Macio. Anapilin iškeliavo daug garsių armonikininkų. Jų “svajonių kalneliais” jauni ateina, net patys gerai nežinodami, “kodėl armoniką myli”. Galbūt į pavienius liaudies griežėjus žiūrint, jų klausantis, kyla Biržų krašto muzikantams noras sukurti naują kapelą. Dabar jų rajone net penketas. Griežia Biržėnai, Ramongalių k. Susiedai, pasvaliečių Sumestinė, Kaziuko kapelija bei Šukionių kaimo kapela. Šįmet Biržuose “muzikėlių” melodijos skambės trisdešimtąjį kartą. Dešimtys muzikantų iš visos Lietuvos ruošiasi kelionei į varžytuves.

Sukaktis

Biržų rajono Vabalninko parapijos Šukionių kaimas 2000 metų rugpjūčio paskutinįjį šeštadienį šventė 445 metų sukaktį.

Daugiau nei penki šimtai vietinių gyventojų bei garbingų svečių lankė artimųjų kapus, dalyvavo šv. Mišiose kaimo koplyčioje, susitiko su ilgai nematytais pažįstamais, dalijosi prisiminimais prie vaišių stalų.

Ta proga kultūros namų kieme vyriausi Šukionių gyventojai, žymūs krašto veikėjai pasodino ąžuoliuką. Apie kaimo istoriją minėjime kalbėjusi Vabalninko krašto muziejaus vadovė Ona Šoblinskienė sakė, jog Vabalninkas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1555 m., Šukionys – truputį vėliau. Vabalninkas priklausęs Trakų vaivadai ir buvo tituluojamas kaip “karališkos malonės sodžius”. Vienai iš keturių vaitijų priklausė ir Šukionys. 1593 m. Vabalninko kraštas atiteko Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto III žmonai Onai Austrijietei. 1795 m. Vabalninko kraštas pateko Rusijos valdžion. Valstiečiai gyveno sunkiai. Labai slėgė baudžiava, todėl 1830 m., vadovaujant bajorui Antanui Mackevičiui, jie pasirašė raštą, jog sieks baudžiavos panaikinimo. Nuo 1782 m. Šukionys priklausė grafui Tiškevičiui. Yra žinoma, kad 1923 m. Šukionių k. buvo net 52 ūkiai.

Dabar Šukionyse gyvena apie 100 šeimų. Kaimas garsėja ūkininkais, ypač ūkininkėmis. 1997 m. įsikūrusiame LŪD Šukionių skyriuje aktyviai dirba 55 moterys iš dešimties kaimų. Joms vadovauja LŪD Panevėžio apskrities koordinatorė, Šukionių salės administratorė Nijolė Šatienė.

“Kaimelis paprastas, bet žmonės labai geri”, – gyrė saviškius šventės organizatorė N. Šatienė. Deja, “nebesilanko šeimynose gandras”. Jau metai, kaip nėra krikštynų gražiame kaime. Tad didžiausią dovaną suteiktų tas, kas sugebėtų gandrelį į Šukionis privilioti.

Vyriausiam gyventojui Alfonsui Korsakui – 90 metelių, jauniausioji Ema Gailiūnaitė sulaukė vienerių. Šukioniškiai didžiuojasi iš savo krašto kilusiais žymiais žmonėmis – habilituotu daktaru Matu Tamoniu, gydytojais A. Gumbelavičiumi, P. Kupriu, A. Gailiūnu. M. Tamonis sakė, kad jam didžiausią įspūdį padaręs žemės reformos planas: “Tai pagrindinis dokumentas, kaip kraštas atrodė šio amžiaus pradžioje”.

Apie penketą valandų susirinkusius linksmino saviveiklininkai iš Biržų ir Pasvalio rajonų. Vakaronė tęsėsi iki paryčių.

Gražina Dagytė, 8-220 32607

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys