Anykščių rajonas

Ypatingi metai

2000-ieji Anykščių krašto kultūriniame gyvenime išties neeiliniai. Tai Anykščių miesto 560-osios metinės ir III pasaulio anykštėnų suvažiavimo metai.

Apie viską iš eilės.

Tradicinės suaugusiųjų folkloro šventės I dalyje Viešintose dalyvavo 12 ansamblių (167 dalyviai), II dalyje Burbiškyje – 10 ansamblių (141 dalyvis). Viešintose gražiai pasirodė jaunas Troškūnų folkloro ansamblis Malmaža (vad. D. Gašpuitytė), kuris praeitų metų rudenį dalyvavo tarptautiniame Vidurio Europos susigiminiavusių miestų festivalyje Buchvalde (Čekija). Darniai skambėjo kultūros rūmų ansamblio Valaukis (vad. V. Juciuvienė) sutartinės, šmaikščiomis istorijomis žiūrovus linksmino pasakorių pasakorė iš Traupio Elena Juzėnienė. Burbiškyje klausytojus ir žiūrovus geru dainavimu ir puikia menine išvaizda žavėjo Leliūnų vyresnio amžiaus moterų ir mišrus jaunimo ansambliai (vad.
I. Veršelienė). Neįgaliųjų draugijos ansamblis Diemedis (vad. A. Augulienė) ne vien dainavo, bet ir parodė savo meistrų darbelius.

Per Užgavėnes į tradicinį savo sambūrį suvažiavo liaudiškos muzikos kapelos. Šįmet varžėsi 10 (128 dalyviai). Gerai skambėjo Kavarsko (vad. St. Svirskas), Svėdasų (vad. R. Lapienienė), kultūros rūmų (vad. K. Grigaliūnas), AB “Anykščių vynas” muzikantų melodijos. Jakovo Pustelnikovo vadovaujama AB “Anykščių vynas” kapela pelnė Aukštaitijos kapelų šventėje Rokiškyje ne tik vertinimo komisijos, bet ir žiūrovų simpatijų prizą.

Anykščių muzikos mokyklos mokytojo Broniaus Petroko autoriniame vakare (kovo 5 d.) Atrask mane pristatytos dvi šio autoriaus kasetės, išleistos garso įrašų studijos Tembras Vilniuje. Skambėjo 18 autoriaus dainų ir 3 pjesės. Žiūrovai atrado šio talentingo Anykščių krašto žmogaus per ilgus metus sukurtą dainų ir muzikinių pjesių lobį.

Rajono kultūros įstaigose, mokyklose, parapijų bažnyčiose vyko Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio jubiliejiniai renginiai. Į kultūros rūmus suvažiavo Anykščių bendruomenės kaimo atstovai, A. Baranausko mokykloje vyko Žemės ūkio universiteto dienos, A. Vienuolio gimnazijos stadione aitvarų šventė, koncertas kultūros rūmuose.

Kultūros rūmų sportinių šokių grupės Verpetas (vadovai ir treneriai S. Bilevičienė ir J. Pratkelis) dvidešimt porų varžėsi tradiciniuose Baltijos gintarėliuose 2000 Kaune. 12 metų grupėje visus savo konkurentus (49 poras) aplenkė anykštėnai Donatas Meškauskas ir Dovilė Jasiukonytė ir laimėjo nugalėtojų taurę. Ypač sėkmingai pasirodė 8-mečiai Lukas Grigaravičius ir Enrika Bauraitė. Jie nurungė savo varžovus (54 poras) ir gavo aukso diplomą.

Atvelykio proga kultūros rūmuose rinkosi vaikai į tradicinę vaikų folkloro šventę Pumpurėlis. Dalyvavo 3 miesto darželiai, 9 rajono mokyklų ir kultūros įstaigų kolektyvai (apie 160 dalyvių).

Įdomią programėlę, skirtą Jurginėms, parodė kultūros rūmų ansamblis Puntukis (vad. R. Budreikienė), neatsiliko Ažuožerių globos namų (vad. D. Kastečkienė), Traupio kultūros namų (vad. J. Savickienė) ansambliai, Debeikių vidurinės mokyklos (vad. D. Kuliešienė), Kavarsko kultūros namų birbynių sekstetas (vad. St. Svirskas). Beje, prieš 20 metų Kavarsko birbynininkai buvo respublikinių konkursų laureatai. Dabar groja jau buvusių birbynininkų sūnūs (vadovas tas pats St. Svirskas), o jų tėvai griežia Kavarsko kultūros namų kapeloje. Gražus kartų pereinamumas.

Vaikučiai rideno margučius, visi buvo apdovanoti vaisiais, saldainiais, tautodailininkių Veronikos Limbienės ir Danutės Zamarienės iš šiaudelių nupintais paukšteliais. Šventę rėmė kultūros rūmai ir švietimo tarnyba.

Balandžio pabaigoje pučiamųjų orkestras paminėjo savo kūrybinės veiklos 25-metį. Dešimt metų jam vadovavo Jakovas Pustelnikovas, 1985-1998 m. – Vytautas Žiukas, vėliau Kęstutis Grigaliūnas. Šiuo metu orkestre groja 25 muzikantai. Prie orkestro yra susikūrusi choreografinė grupė (vad. J. Šimkienė). Muzikantai palaiko ryšius su Panevėžio pučiamųjų orkestru Garsas. Yra koncertavę Vokietijoje, Prancūzijoje, Latvijoje ir kt. šalyse.

Rengiantis minėti Anykščių kultūros rūmų teatro 40-metį, režisierė Audronė Pajarskienė ėmėsi realizuoti savo programą: atkurti jos pačios režisuotus prieš 10-metį P. Vaičiūno Patriotus su beveik tais pačiais aktoriais. Gegužės 10 dieną buvo suvaidinta savo aktualumo nepraradusi komedija. Prisiminta teatro istorija, jo įkūrėjo, šviesaus atminimo Br. Zabielos, kuris čia režisieriumi dirbo 20 metų (1948-1968), asmenybė. Po B. Zabielos 1960 metais pastatytos pjesės A. Vienuolio Prieblandoje anykštėnai pelnė liaudies teatro vardą. Per 40 metų rūmų teatro scenoje įvyko apie 60 premjerų, aplankyta daugelis Lietuvos rajonų centrų, kaimų ir miestelių. Iš spektaklių galima išskirti įsimintiniausius – F. Šilerio Klastą ir meilę (rež. Br. Zabiela, 1966 m.), Pr. Treinio Saulėlydžio vieversį (rež. L. Kubiliūtė, 1971 m.), J. Evald Baladę apie mergaitę ir milžiną (rež. G. Sederavičius, 1973 m.), G. Kanovičiaus Ugnį užantyje (rež. A. Gogelis, 1975 m.), J. Grušo Smalkes (rež. A. Navalinskas, 1983 m.), S. Kymantaitės-Čiurlionienės Kuprotą oželį (rež. R. Šilanskas, 1984 m.), H. Karo Donaldą ir tris mažus ančiukus – 1984 m., A. Vienuolio Prieblandoje – 1985 m. (abiejų rež. A. Navalinskas), S. Mrožeko Tango (rež. V. Paulauskaitė, 1989 m.) ir kt. Dabartinis teatro vadovas Almantas Masiliūnas 1999 m. pastatė M. Bulgakovo Šuns širdį. Ilgus metus teatrui talkino dailininkai K. Tutkus, J. Surkevičius, vėliau L. Liaudanskaitė, A. Latėnas ir kt. Jubiliejiniame vakare grupei artistų veteranų (dar tebevaidinančių) – Jonui Kajackui, Arvydui Navalinskui, Audronei Pajarskienei, Jonui Gvazdauskui, Virginijai Padūmienei, Gintautui Eimanavičiui, Esmeraldai Juodelienei ir kt. – buvo įteikti Utenos apskrities savivaldybės bei Anykščių mero padėkos raštai. Padėta gėlių ant režisieriaus Br. Zabielos bei Anapilin išėjusių Domicėlės Kunčinienės, Povilo Gindrėno kapų.

Gegužės 28 d. kultūros rūmuose suskambo geriausių rajono dainininkų balsai – vyko vokalinių ansamblių ir solistų vokalistų šventė Pavasario versmė. Dalyvavo 6 ansambliai iš Debeikių, Kavarsko, Raguvėlės, Leliūnų, Svėdasų (vyrų ir moterų), 5 duetai, solistė Inga Daškevičiūtė iš Mačionių. Šiltai žiūrovų sutikti dainininkai buvo apdovanoti mūsų tautodailininkių Danutės Zamarienės ir Renatos Savickaitės darbeliais: pintais krepšeliais, molinukais ąsotėliais. Šventę rėmė AB Anykščių vynas ir kultūros rūmai.

Kultūros rūmų moksleivių teatras Kaukės tarptautinę Vaikų gynimo dieną (birželio 1 d.) pakvietė vaikučius į labdaros premjerą Palėpės istorijos. Scenarijų pagal lietuvių liaudies pasakas parašė kolektyvo vadovė ir režisierė A. Pajarskienė. Tą dieną vaidino visi teatro artistai – nuo pirmoko iki abituriento.

Birželio 3 d. Niūronyse, Arklio muziejuje, vyko tradicinė šventė Bėk, bėk, žirgeli. Aidint kultūros rūmų pučiamųjų orkestro maršui, į hipodromą su senovine bričkele įriedėjo rajono meras Leonas Alesionka ir pristatė garbius svečius iš Čekijos Nepomuko miesto bei mūsų Seimo narius Rasą Juknevičienę ir Kazį Bobelį. Žiūrovai stebėjo žirginio sporto varžybas hipodrome, linksminosi aukštaitiškos sodybos kieme kartu su Andrioniškio, Kurklių, Debeikių, Ažuožerių, Burbiškio žmonėmis arba klojime stebėjo Kupiškio, Anykščių, Troškūnų, Svėdasų mėgėjų teatrų (vaikų ir suaugusių) spektaklius, gėrėjosi mūsų svečių iš Vilniaus, Rokiškio, Utenos, Kupiškio pasirodymais lauko estradoje, dalyvavo sporto rungtyse ir arklių kaustymo bei kinkymo varžybose. Kas norėjo, žaidė su vaikais, lankė tautodailės mugę arba linksminosi subatvakaryje su Kavarsko, Skiemonių, Svėdasų, Leliūnų, kultūros rūmų ir AB Anykščių vynas kapelomis. Laimingiausias žiūrovas išvyko su šventėje išloštu pagrindiniu prizu – kumeliuku. Generalinis rėmėjas AB Anykščių vynas. Rėmėjai: Anykščių rajono savivaldybė, Žemės ūkio banko Anykščių skyrius, žemės ūkio mokykla, kultūros rūmai, Arklio muziejus ir kt.

Liepos 8-9 dienomis vyko 13-oji tarptautinė klojimo teatrų krivūlė (vėl Niūronyse), pasirodė klojimo teatrai – Punsko (Lenkija), Ukmergės, Agluonėnų, Vilko Kampo, Marcinkonių, Kalvarijos, Kretingos, Jurbarko ir Anykščių mėgėjų teatrai. Anykštėnai laimėjo Tėvynės Sąjungos (LK) piniginį prizą už K. Sajos komediją Paršo gaudynės.

Vasarą (rugpjūčio 1-7 dienomis) Viešintų vaikų folkloro teatras Žaginys dalyvavo šeštajame pasauliniame vaikų teatrų festivalyje Tojamos mieste Japonijoje. Prieš tai iš penkių kontinentų, 126 pasaulio vaikų teatrų tarptautinė ekspertų komisija atrinko 22. Baltijos ir Skandinavijos šalims festivalyje atstovavo tik Lietuva. Tad viešintiškiai jautėsi lyg Lietuvos ambasadoriai. Jie nuvežė pačios vadovės ir režisierės Galinos Germanavičienės lietuviškų pasakų motyvais sukurtą spektaklį Vėjo botagas. Tai žaisminga pjesė tinginystės ir darbo tema. Sėkmingai pasirodę ir pakliuvę, neoficialiais duomenimis, į geriausiųjų penketuką, kupini kuo gražiausių įspūdžių ir naujų pažinčių, parsivežė iš tekančios saulės šalies, anot jų, brangiausią dovaną – japonų padovanotą spalvingą kimono. Kadangi tokiai išvykai reikėjo labai daug lėšų, rėmėjų teko ieškoti ištisą pusmetį, ir jų, vaikų džiaugsmui, atsirado. Tai AB Anykščių vynas, Lietuvos JAV firma Klaipėdos nafta, Kultūros ministerija, AB Nijolė, AB Tele-2, Lietuvos kino studija, Radiocentras, Seimo narė Rasa Juknevičienė, Almos Adamkienės ir Rolando Pakso fondai ir kt.

Debeikių seniūnijos dainų šventė Sveiki, kaimynėliai prasidėjo miestelio centre prie paminklo žuvusiems partizanams, vėliau persikėlė į Mickūnus prie Šventosios. Dalyvavo meno mėgėjai iš Užpalių ir Vyžuonų (Utenos r.), Kurklių, Svėdasų, Debeikių (Anykščių r.). Organizatoriai – Debeikių seniūnija ir Leliūnų kaimo klubo darbuotojos V. Grabinskienė ir I. Veršelienė.

Įspūdingiausias 2000-ųjų renginys truko net keturias dienas (liepos 27-30 d.) – Anykščiai šventė 560 metų jubiliejų ir Pasaulio anykštėnų trečiajį suvažiavimą. Renginio projektą rengė mero patarėja Br. Lukaitienė, vykdė Anykščių kultūros rūmų kūrybiniai ir techniniai darbuotojai, kurie po gabalėlį sulipdė, kaip bičių korį, keturių dienų įspūdingiausią metų renginį. Už tai liko jiems dėkingi šimtai viso pasaulio anykštėnų, vietinių gyventojų, svečių.

Kultūros rūmų ir scenos papuošimu gėrėjosi net iš centro atvažiavę žinomi dailininkai. Rūmus puošė ir gražino grupė kūrybinių darbuotojų bei tautodailininkė S. Račkaitytė, įgyvendindami režisierės Vilmos Paulauskaitės idėją: rankomis buvo pagaminta iš sausos žolės daug didelių paukščių, kurie simbolizavo į gimtinę sugrįžtančius anykštėnus. Labai skoningai atrodė išdėstytos gyvos gėlės, vaikų dailės mokyklos mokinių ir mokytojų darbų paroda.

Pasaulio anykštėnai liepos 27 d. užsiregistravę kultūros rūmuose, ekskursavo po apylinkes, susitiko gimtinėse, o vakare Arklio muziejuje stebėjo Skiemonių kultūros klubo spektaklį L. Didžiulienės–žmonos Lietuvaitės.

Liepos 28 d. Pasaulio anykštėnų draugijos pirmininkas, istorikas, habilituotas mokslų daktaras profesorius Antanas Tyla prie kultūros rūmų pakėlė šventės vėliavą. Vėliau vyko pasaulio anykštėnų ir miesto bendruomenės posėdis. Prasidėjo krepšinio rungtynių paros maratonas.

Pavakariais kultūros rūmų meno mėgėjai pakvietė į koncertą Sugrįžtam neišėję.... Koncertavo tautinių šokių kolektyvai Gojus (vad. J. Uselienė), Gojelis (vad. I. Baukytė), Vijurkas (vad. J. Šimkienė), lyrines dainas dainavo Diana Petrokaitė, Regina Stumburienė ir Bronius Petrokas, sportinius šokius temperamentingai suko Verpetas (vadovai S. Bilevičienė ir J. Pratkelis), ramiai žiūrovams sėdėti neleido AB Anykščių vynas kapela (vad. J. Pustelnikovas). Labai poetiškai koncertą vedė režisierė A. Pajarskienė. Tą vakarą antro aukšto fojė visus žavėjo gausi ir spalvinga 80-mečio Juozo Polio fotografijų paroda. O Anykščių koplyčioje buvo atidaryta profesionalaus meno Širdim į tėviškę paroda, kurioje dalyvavo 15 dailininkų, kilusių iš Anykščių. Parodą atidarė Vilniaus dailės akademijos rektorius Arvydas Šaltenis. Jis pristatė savo kolegas – tekstilininkę Jadvygą Gervytę, skulptorių Vladą Vildžiūną, Romualdą Inčirauską, kurio darbai puošia Britų muziejaus ir daugelio kitų pasaulio šalių privačių kolekcijų fondus, ir kitus parodos dalyvius. Paskutinis antros šventės dienos akordas – koncertas Mėnesienos nakties svajos. Dalyvavo Judita Leitaitė ir Gintarė Skėrytė, pianistai Gediminas Kviklys ir Arūnas Šlaustas, aktorius Ferdinandas Jakšys. Liudviko van Bethoveno Mėnesienos sonatą skambino profesorius Vytautas Landsbergis, atvykęs į šventę su anykštėne žmona Gražina Ručyte.

Jau liepos 29 d. A. Baranausko aikštėje šurmuliavo mugė. Mergytės puošėsi riestainių karoliais, molio bei medžio dirbiniai, audiniai, loterijos, kepiniai, medus ir putojantis alus laukė užsukančių miestelėnų ir svečių. Ąžuolo lapų vainikais pasipuošusios “vaidilutės” siūlė čiobrelių arbatos, blynų, Rubikių ežero salose rinktų vaistažolių. Šiaudinėmis kepurėmis pasipuošę pradinukai iš pintų krepšių traukė savo darbo atvirukus, karpinius. Prie žibinto įsitaisęs 93 metų kavarskietis Jurgis Bakanauskas, panašus į kaimo dievdirbį, nedrąsiai siūlė savo drožtus šaukštus, pjaustymo lenteles, pjūklų rankenas... Priešais kultūros rūmus mugėje ir visuose Anykščių mikrorajonuose visą dieną grojo ir svečius linksmino liaudiškos muzikos kapelos, folkloro ansambliai iš Ažuožerių, Svėdasų, Leliūnų, Kurklių, Burbiškio, Kavarsko, Janušavos, AB Anykščių vynas. Prie muzikos mokyklos koncertavo Anykštėnų ir Užpalių (Utenos r.) kultūros namų Pasagėlė – kanklininkai su aktoriumi Tomu Vaisieta. Per poezijos valandą Žodžiai apie gimtinę prie A. Baranausko paminklo savo eiles skaitė anykštėnai rašytojai Kęstutis Arlauskas, Algimantas Baltakis, Antanas Drilinga, Vidmantas Kiaušas, Vytautas Račickas, Vygandas Račkaitis, Rimantas Vanagas. Atsiminimų ir muzikos valandoje Grįžkime su paukščiais į tėvų namus koplyčioje dalyvavo anykštėnas kompozitorius ir poetas, daugelio knygų autorius Antanas Paulavičius kartu su savo partizanų dainos ansambliu Girių aidas, dainininkas Vincentas Kuprys, aktorius Petras Venslovas.

Tuo metu priešais kultūros rūmus traktorius atvežė Panevėžyje pagamintą jubiliejinį net 96 kg. miesto tortą su užrašu “560”. Skambant specialiai tai progai sukurtai Storulių dainai, storuliai uždegė ant pakylos torto žvakutes, o joms sudegus, prasidėjo jubiliejinio torto dalybos. Tortą vaikučiams padovanojo Anykščių miškų savininkų kooperatyvas Miško žemė.

Vėlų šeštadienio vakarą iš Anykščių į Vorutos piliakalnį, į miesto jubiliejaus iškilmes, suplūdo apie 5 tūkstančius anykštėnų ir svečių. Virš archeologo ir istoriko Gintaro Zabielos kasinėjamos piliavietės tą vakarą dangus buvo giedras. Juodi kipšiukai iš teatralizuotos eisenos atkakliai tempė į kalną Puntuką, pakilo karalius Mindaugas (aktorius R. Adomaitis) ir krivių krivis (aktorius T. Vaisieta). Ugnies šokyje sukosi basos vaidilutės, iš gūdžių girių atkeliavę su fakelais pasiuntiniai uždegė ant Vorutos signalinius laužus... Sakmė apie tragiškąjį Anykščių protėvį bajorą Nykštį (eilės B. Gaigalienės), užauginusį devynis sūnus ir juos praradusį kovoje su kryžiuočiais, buvo puiki įžanga kitam fragmentui, atkūrusiam šio krašto žmonių gyvenseną ir nuotaikas nuo pagonybės iki pat lietuvių krikšto... Šis poezijos, choreografijos ir ugnies reginys paliko žiūrovams neišdildomą įspūdį. Be abejo, tai visų pirma renginio režisierių Vilmos Paulauskaitės, Audronės Pajarskienės ir Jolantos Pupkienės (su savo kolektyvu iš Troškūnų) nuopelnas, labai kukliomis techninėmis priemonėmis dirbusių garso operatoriaus Stasio Šniaukšto ir apšvietėjo Vytauto Augustino bei pagalbinio personalo pastangų rezultatas.

Liepos 30 d., šv. Onos atlaidų rytą, Šv. Mato bažnyčioje prasidėjo vargonų ir chorinės muzikos valanda. Vargonavo Gediminas Kviklys, Rimvydas Griauzdė ir Stasys Aglinskas, dainavo Judita Leitaitė ir Bronius Gražys, giedojo Anykščių bažnyčios mišrus ir moterų chorai. Šv. Mišias aukojo vyskupai kraštiečiai Juozas Preikšas, Paulius Baltakis ir svečias – Apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims Ervin Jozef Ender, kuriam rajono meras įteikė apdovanojimą – jubiliejinį miesto sidabro medalį.

A. Baranausko aikštėje orkestrų parade dalyvavo valstybinis pučiamųjų orkestras Trimitas (vad. A. Budrius, R. Balčiūnas) ir Anykščių kultūros rūmų orkestras (vad. K. Grigaliūnas) su šokėjų grupe (vad. J. Šimkienė). Buvo apdovanoti gražiausių miesto sodybų šeimininkai. Šventė baigėsi Dainuvos slėnyje. Čia prie Utenos alaus dainavo Ovidijus Vyšniauskas ir Gytis Paškevičius, grupės Mango ir Drems.

Renginio generalinis rėmėjas – AB Anykščių vynas, pagrindiniai rėmėjai: AB Vilniaus bankas Anykščių filialas, ADB Preventa Utenos filialas, VĮ Anykščių šilelis, Anykščių rajono vartotojų kooperatyvas ir kt. Rėmėjai: UAB Antetra, UAB Anykštos redakcija, Lietuvos žemės ūkio banko Anykščių skyrius, UAB Žiburys ir kt.

Liepos mėnesį Skiemonių parapija paminėjo 500 metų sukaktį. Dalyvavo Skiemonių seniūnijos mėgėjų meno kolektyvai, svečiai iš aplinkinių seniūnijų, Anykščių kultūros rūmų pučiamųjų orkestras.

Rudenį Kurkliuose ir Staškūniškyje, Kavarske, vėliau ir Anykščiuose gėrybėmis džiugino vykusi tradicinė meno, mokslo, verslo ir derliaus šventė. Kultūros rūmuose rudens gėrybių parodoje Rinkis prekę anykštietišką savo gaminius demonstravo 12 UAB ir pavienių verslininkų. Vakare vyko kultūros rūmų sezono atidarymo koncertas Senų gerų draugų būry, kuriame dalyvavo visi kultūros rūmų meno mėgėjų kolektyvai. Koncertą originaliai ir šmaikščiai vedė net keturi personažai iš spektaklio Patriotai (rež. Vilma Paulauskaitė ir Audronė Pajarskienė, aktoriai Gintas Eimanavičius ir Valdas Gindrėnas).

Šįmet Anykščių turizmo informacijos centras už Europos sąjungos Phare programos pinigus išleido knygelę Anykščiai (tiražas 10 000 egz.). Gausiai iliustruotame leidinyje lietuvių, anglų ir rusų kalbomis pateikiama informacija apie lankytinus objektus, viešbučius ir kt. A. Vienuolio-Žukausko muziejus miesto 560 metų jubiliejui išleido stambios apimties (447 psl.) knygą Anykščiai XX amžiuje (tiražas 1000 egz., sudarė Antanas Verbickas). Plačiai nušviečiama krašto prieškario istorija, anykštėnų kultūrinis gyvenimas prieš Antrąjį pasaulinį karą ir okupacijos metais, pokario ginkluotas pasipriešinimas, okupantų teroras, trėmimai, Anykščių sąjūdžio istorija. Net 22 autorių knyga iliustruota nuotraukomis iš muziejaus fondų ir privačių kolekcijų. Knygą redagavo Rasa Bražėnaitė, Vygandas Račkaitis, Milda Telksnytė, Algimantas Zukas. Recenzavo A. Tyla. Leidimą rėmė rajono savivaldybė ir AB Anykščių vynas.

Algirdas Gogelis, 8-251 52096

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys