Jubiliejus Radviliškyje

Lietuvos liaudies kultūros centro inicijuota Lietuvos miestų ir rajonų centrų suaugusiųjų mėgėjų teatrų šventė Atspindžiai paminėjo dešimtmetį. Kasmet buvo surengiamos 3-4 regioninės šventės, o geriausi teatrai pasirodydavo Vilniuje. Pirmą kartą Atspindžių finalas vyko ne sostinėje, o jaukiuose ir svetinguose Radviliškio kultūros rūmuose, į kuriuos gruodžio 1-3 d. suvažiavo įdomiausius spektaklius sukūrę teatrai. Radviliškiečiai turėjo progą pamatyti 10 ryškiausių šalies mėgėjų trupių spektaklių, susipažino su svečiais iš Latvijos – Limbaži mėgėjų teatru, suvaidinusiu S. Mrožeko Atviroje jūroje. Šis kolektyvas dalyvavo 2000-ųjų metų pradžioje Latvijos mėgėjų teatrų šventėje Metų paradas Rygoje, spektaklis buvo pripažintas vienu įdomiausiu 1999-ųjų metų spektakliu. Režisierė Inta Kalninia yra Latvijos mėgėjų teatrų asociacijos prezidentė, todėl Radviliškyje ne tik jaudinosi dėl savo spektaklio, bet ir rinko geriausią šventės spektaklį užsienio stebėtojų akimis. Jai talkino NEATA prezidentas Villy Dall iš Danijos, ne pirmą kartą atvažiuojantis į baigiamąjį Atspindžių renginį. Spektaklius stebėjo ir nedidelė (deja!) grupė Lietuvos režisierių, kurių darbus matėme regioninėse šventėse, Klaipėdos universiteto teatro pedagogai, Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio specialistai. Jeigu teatras – gyvenimo atspindys, tai Atspindžiai atspindi tai, koks yra šiandien mėgėjų teatras, kuo jis įdomus, kuo vertingas. Per 10 metų vien tik Atspindžiuse suvaidinta per 300 spektaklių. Šiemet regioniniuose renginiuose Plungėje, Raseiniuose, Kupiškyje buvo parodyti 32 spektakliai. Džiugina ne tik gausa, bet ir teatro krypčių, stilių įvairovė, savitos teatrinės kalbos ieškojimai. Į Radviliškį pakvietėme 11, tačiau pasirodė 10. Dėl aktoriaus ligos neatvyko Anykščių kultūros rūmų artistai, regioninėje šventėje Kupiškyje suvaidinę P. Vaičiūno komediją “Patriotai” (režisierė A. Pajarskienė). Tris dienas vykęs renginys virto gražia teatro švente, kuriai puikiai pasirengė tiek dalyviai, tiek šeimininkai – Radviliškio kultūrininkai (vedėjas A. Jurgauskas, direktorė J. Dabulskienė). Išradingai šventę vedė trys mūzos.

Pirmąją dieną pasirodė Šiaulių teatrinė studija Helijas (režisierė V. Staševičiūtė), Lietuvos žemės ūkio universiteto studentų teatras Jovaras (režisierė R. Sadzevičienė), Jonavos savivaldybės teatras (režisierė Ž. Martinaitienė), sukūrę spektaklius pagal tą pačią J. Erlicko pjesę Kolumbo gimtadienis. Žiūrovams buvo įdomu palyginti įvairias vienos pjesės interpretacijas, stebėtojams – diskutuoti seminare Dramaturgija ir jos interpretacijos galimybės. Trys režisierės, netikėtai pasirinkusios tą pačią medžiagą, pateikė savo režisūrinius sumanymus, kiekviename spektaklyje pamatėme daug ryškių vaidmenų, o Atspindžius papuošė savotiškas Kolumbo gimtadienio mini festivalis. Šiauliečiai pateikė žaismingą muzikinę pjesę, kurią sąlygiškai galima būtų įvardyti šou, Kauno studentai akcentavo labai žemiškas ir žmogiškas problemas, o jonaviečių spektaklis išaugo iki filosofinių apibendrinimų su netikėtu klausimu finale: “Kam skambina varpai?” Pirmajame spektaklyje gimęs Kolumbas (beje, labai panašus į savo tėvą Gaidį) – jaunosios kartos simbolis, su kuriuo kiemo gyventojai sieja savo viltis. Kauniečių Kolumbas – neapsiplunksnavęs geltonas viščiukas, kuris galbūt ir įves tvarką, nes gali viską “paimti į skliaustus ir pakelti kvadratu”. Labai netikėtas jonaviečių Kolumbas – kitatautis, nesuprantantis gimtosios kalbos, tačiau uždegančiu šokiu sutaikantis visus veikėjus. Kolumbą šiame spektaklyje suvaidino tikras afganistanietis, jau kurį laiką gyvenantis Lietuvoje. Šį spektaklį užsienio svečiai įvardijo ryškiausiu šventės spektakliu. Jonavos savivaldybės teatrui Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė D. Vaigauskaitė įteikė vieną iš dviejų šios sąjungos įsteigtų prizų.

Antrą dieną suvaidinti 5 spektakliai: Panevėžio judesio teatro Akimirka spektaklis Šviesos vaikai (režisierė J. Mažeikienė) iš kitų išsiskyrė puikia artistų plastika (o juk scenoje buvo kurtieji), originaliu dailininkės V. Matuzevičiūtės darbu. Raseinių mėgėjų teatras suvaidino Žemaitės Mūsų gerąjį (režisierė J. Šimaitienė). Labiausiai įsiminė Edgaro Juškos sukurtas Zenono vaidmuo, ryškios ir išradingos mizanscenos. Žiūrovai nuoširdžiai plojo teatrui talkinusiai pagyvenusių žmonių šokių grupei, liaudiškos muzikos kapelai. Nijolė Kavaliauskienė sukūrė žodžius ATSPINDŽIŲ dainai, skambėjusiai ne tik regioninėje šventėje Raseiniuose, bet ir Radviliškyje. Jurbarko K. Glinskio teatras atvežė režisieriaus
R. Kulikausko spektaklį – A. Žari Karalius Juoba. Teatro režisierė D. Budrytė-Samienė nuoširdžiai priėmė jaunąjį kolegą ir džiaugiasi jo kūryba. Patys jauniausieji – Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos dramos studija Vaidyba – į suaugusiųjų šventę buvo pakviesti neatsitiktinai. Jie sukūrė spektaklį pagal šiuolaikinės rusų dramaturgės L. Razumovskajos pjesę Namo (režisierius J. Daraškevičius). Šį jaudinantį vaidinimą apie niekam nereikalingus, “išmestus iš gyvenimo” paauglius garliaviškiai skyrė jaunimui nuo 14 metų, tačiau jo giliaprasmiškumą labiau suvokė suaugę žiūrovai. Nepriekaištinga režisūra, natūrali vaidyba sulaukė įvertinimo – studijai įteiktas antrasis LMTS prizas už režisūrą. Kelmės mažasis teatras (režisierius A. Armonas) vaidino Mirusią šokėją pagal R. Kaškausko baladę vaiduoklinių pasakų motyvais. Scenografiją sukūrė režisieriaus brolis L. Armonas. Dramaturgas R. Kaškauskas su kelmiškiais bendradarbiauja ne pirmus metus, “Mirusią šokėją” jis rašė specialiai šiam teatrui ir pjesės “įgyvendinimu scenoje” liko patenkintas. Režisieriui A. Armonui už kūrybišką bendradarbiavimą su šiuolaikiniu autoriumi įteiktas specialus prizas už nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą.

Atspindžius 2000 vainikavo trečiosios dienos spektakliai – labai originaliai interpretuotos dvi S. Mrožeko pjesės – Limbaži mėgėjų teatro Atviroje jūroje (režisierė I. Kalninia) ir Šilutės teatro Subnuomininkas (režisierius S. Paciukas). Abi trupės žavėjo puikiais artistais ir šiurpino postmodernistinėmis apraiškomis – situacijų, į kurias patenka veikėjai, absurdiškumu. Nepaprastai jaudinantį spektaklį Pakylėjimas parodė Pasvalio krašto muziejaus teatras (režisierius G. Kutkauskas). Spektaklis, arba 2-jų dalių sugrįžimai (taip rašoma programėlėje), skiriamas Lietuvos inžinieriaus ir visuomenės veikėjo Petro Vileišio gimimo 150-osioms metinėms. Režisieriui pavyko tvirtai sustyguoti publicistinę medžiagą (talkino A. Kazlauskas) ir kartu su gausiu artistų būriu jautriai pristatyti P. Vileišio asmenybę, jo visuomeninę veiklą ir kūrybą. Pagyrimo nusipelnė ne tik V. Stragys, puikiai suvaidinęs P. Vileišį, bet ir patys mažiausi artistai, vaidinę vaikus, giedoję chore. Jeigu pirmoje spektaklio dalyje pasakojama apie P. Vileišį, antrojoje atgyja jo apysakos Jons ir Aniuta personažai. Nepaprastai įtaigi spektaklio atmosfera, tiksli vaidyba, jaudinantis nuoširdumas privertė išgyventi savotišką pakylėjimą, sugrąžino prie tikrųjų vertybių – meilės savo kraštui ir gimtajai kalbai, pagarbos žmogui. Pasvaliečių Pakylėjimas apdovanotas specialiu prizu, kurį įsteigė Radviliškio rajono savivaldybė.

Per Atspindžių uždarymą scenoje prie puikaus jų gimtadienio torto su žvakutėmis stovėjo režisieriai, svečiai, rengėjai. Kai vakaro vedėjos pasiūlė visiems sugalvoti po vieną norą, o paskui kartu užpūsti žvakutes, kad norai išsipildytų, mintyse palinkėjau sau ir kitiems: kad Atspindžiai dar ne kartą draugėn sukviestų teatrą mylinčius ir teatru gyvenančius žmones. Tąkartvisus subūrė Atspindžių daina:

Atspindžiai įkurs mums gėrio ugnį –
Apsaugos sielą nuo žvarbaus lietaus,
Atneš daug džiaugsmo, ramybės ir paguodos –
Atspindį pasaulio ir dangaus.

Dainavome kartu su jos autoriais, specialiai atvykusiais į šventės uždarymą, – Raseinių vokaliniu kvartetu. Užgesus fejerverko blyksniui, 10-ieji Atspindžiai pasibaigė. Liko įsimintinos, nepaprastos spektaklių akimirkos.

Irena Maciulevičienė, 8-22 61 21 00

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys