Liaudies instrumentinės muzikos aktualijos

Vėl diskutuojama apie patobulintų liaudies instrumentų reikšmę Lietuvos muzikiniame gyvenime. Instrumentai ir jais grojama muzika tarsi ir pati save liudija, tačiau daugelis žymių muzikų vis kelia klausimą, ar tai ne sovietinių laikų palikimas. Tačiau ir nebuvusios sovietinės tautos turi akademinę liaudies muziką (pvz., suomiai). Taigi gal nereikėtų dairytis į sovietinį modelį - viską sugriauti, kas buvo iki šiol, juolab kad liaudies instrumentai tikrai yra pasiteisinę ne vien Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Liaudies instrumentų skyriai beveik visose Lietuvos vaikų muzikos mokyklose, visose konservatorijose, Liaudies instrumentų katedra – Lietuvos muzikos akademijoje ir Liaudies muzikos katedra Klaipėdos universitete. Visos šios grandys, rengiančios atlikėjus groti lietuvių liaudies muzikos instrumentais, yra nemažai pasiekusios, bet turi ir problemų. Tuo tikslu 2000 rugpjūčio pirmąją savaitę Lietuvos liaudies kultūros centras (ats. G. Juknevičienė0 kartu su Lietuvos muzikos akademijos Liaudies instrumentų katedra (ved. prof. L. Naikelienė) į Palangos St. Vainiūno muzikos mokyklą sukvietė liaudies instrumentų pedagogus. Dalyvavo apie šimtą pedagogų, mokančių vaikus muzikuoti lietuvių liaudies instrumentais: kanklėmis, birbynėmis, lamzdeliais bei vadovaujančių liaudies instrumentų orkestrėliams. Vyko liaudies instrumentų orkestro ir kanklių ansamblio repeticijos, koncertai, perskaityta metodinių pranešimų.

Profesoriai L. Naikelienė ir A. Smolskus klausytojus supažindino su kanklininkių ir birbynininkų ugdymo problemomis Lietuvoje. Prelegentai itin akcentavo liaudies instrumentų svarbą tautos mentaliteto išsaugojimui.

Apie liaudies instrumentų orkestrų ir ansamblių festivalių organizavimą, šių renginių prasmę, aktualijas bei perspektyvas kalbėjo B. Sakalienė, A. Merkelienė, Z. Rudzevičienė, Z. Labutienė. Pedagogai susidomėję klausėsi Vilniaus Sietuvos vidurinės mokyklos moksleivių dainų ir šokių ansamblio Siaudelė meno vadovės B. Sakalienės pranešimo “Dainų ir šokių liaudies ansamblių darbo metodika ir praktika”. Vadovė pasidalijo ilgamete darbo patirtimi, pateikė konkrečių darbo su vaikų kolektyvu pavyzdžių.

Pamokas vedė Klaipėdos J. Karoso vaikų muzikos mokyklos mokytoja R. Liubinienė ir Klaipėdos St. Šimkaus konservatorijos dėstytoja J. Turauskienė. Apie štrichų kanklėms žymėti aiškino Vilniaus B. Dvariono meno mokyklos mokytoja E. Raudonienė. Naują kompozitoriaus A. Bružo kūrinį Vandens malūnas pristatė Šiaulių konservatorijos dėstytoja R. Vaišnorienė. Atskirai veikusioje birbynininkų sekcijoje mokytojai R. Vilys, A. Puodžiukas, profesoriai A. Smolskus, V. Tetenskas pasidalijo pedagoginio darbo patirtimi, kalbėjo apie mokymo groti pučiamaisiais liaudies instrumentais metodiką ir jos taikymą.

Viena seminaro dienų buvo skirta liaudies instrumentinės muzikos puoselėtojams J. Švedui, P. Stepuliui, P. Samuičiui, P. Servai, A. ir O. Mikulskiams. Šių Lietuvos kultūrai žymių žmonių gyvenimą, jų nuveiktus darbus priminė P. Juodelė, L. Naikelienė, A. Smolskus, E. Virbašius. Liaudies instrumentų meistras E. Virbašius, prisiminęs senuosius liaudies instumentų meistrus, seminaro dalyvius supažindino su naujai pagamintais kanklių pavyzdžiais, kalbėjo apie liaudies instrumentų gamybos tobulinimo bei restauravimo būdus, jų įvairovę.

Seminaro metu įvyko ir neeilinis lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugijos Kanklės suvažiavimas. Pirmininkaujantis prof. V. Tetenskas susirinkusius supažindino su liaudies muzikos specialistų rengimu Klaipėdos universiteto Liaudies muzikos katedroje ir iškėlė šios katedros vaidmenį Lietuvos muzikiniame gyvenime. Vyko aktyvios diskusijos apie liaudies instrumentinės muzikos ateitį, naujų projektų galimybes. Diskusijose dalyvavo L. Povilaitis, G. Juknevičienė, V. Alenskas, P. Juodelė ir kt. Kadangi taryba atsistatydino, pirmininkaujančiam pasiūlius, buvo išrinkta nauja Kanklių draugijos taryba. Pirmininke tapo Kauno J. Gruodžio konservatorijos dėstytoja Z. Rudzevičienė.

Koncertai pademonstravo aukštą atlikėjų, grojančių liaudies instrumentais, meistriškumą ir didžiules instrumentų technines galimybes. Dalyvavo kanklininkės J. Senkutė, R. Vaišnoras,
J. Babaliauskienė, Šiaulių konservatorijos kanklininkės (dėst. R. Vaišnorienė), birbynininkas K. Mikiška ir prof. A. Smolskaus birbynių klasės studentai.

Seminare pedagogai su liaudies instrumentų orkestru ir kanklių ansambliu parengė atskiras programas ir seminaro pabaigoje pademonstravo. Orkestras (vad. S. Prusevičius ir E. Ališauskas) pagrojo V. Bagdono, A. Bražinsko ir D. Prusevičiaus kūrinius. Kanklininkių ansamblis (vad.
L. Naikelienė, R. Vaišnorienė, B. Sakalienė) atliko lietuvių liaudies dainas, taip pat kompozitorių J. Tallat-Kelpšos, J. Švedo, M. K. Čiurlionio, A. Mikulskio kūrinius.

Apibendrinant norėtųsi pažymėti, kad Palangoje buvo kalbėta apie daugelį klausimų, aktualių tolesnei lietuvių liaudies instrumentinės muzikos plėtrai ir šių instrumentų įsitvirtinimui Lietuvos muzikiniame gyvenime. Pasisakyta dėl repertuaro (čia galėtų padėti ir kompozitoriai), pareikšta nuomonių dėl naujų instrumentų gamybos.

Seminaro rengėjams norėtųsi palinkėti stiprybės ir gerų sumanymų. Lieka laukti, kad praktinis visų liaudies instrumentinės muzikos propaguotojų darbas, kuris aktyviai vyksta ne vien klasėse ir auditorijose, bet ir koncertuose, festivaliuose, stovyklose, vėl būtų teoriškai apibendrintas 2001-ųjų vasarą Palangos seminare praktikume.

Algytė Merkelienė, 8-22 41 02 13

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys