Darni AINIŲ SUTARTINĖ

Birutė Sakalienė 1998 metais Lietuvos vaikų ir jaunimo centre surengė pirmąjį liaudies instrumentų ir ansamblių festivalį Ralio, norėdama įrodyti, kad mūsų instrumentai gali skambėti ne tik Dainų šventėje kas ketveri metai, bet sudominti ir jaunimą gražiais koncertais, festivaliais. Ralio suskambėjo. Dalyvavo 18 ansamblių ir orkestrų. Antrąjį festivalį B. Sakalienei buvo lemta surengti su Lietuvos liaudies kultūros centru. Ir Birutė – šio sumanymo tikroji krikštamotė – pavadino festivalį Ainių sutartinė. Geriau ir nesugalvosi! Garbė jai už didelį triūsą ir meilę savo darbui. Gera dirbti su tokiais žmonėmis! Prisimindama festivalį, remsiuosi Birutės ir prof. Algirdo Vyžinto mintimis. Profesoriaus žodžiai – tarsi festivalio moto:

“Gerieji žmonės, vyresnioji ir jaunesnioji karta, įsiklausykime į tokius puikius žodžius, didelės prasmės žodžius – Ainių sutartinė!!! Iš tikrųjų mes esame didelės kultūros, originaliausios Europoje kultūros palikuonys... Mes girdėjome ragus, skudučius – ten daug stiprybės, daug išmonės ir peno ateičiai. Sutartinė... koks prasmingas žodis. Sutartinė! Tačiau tai nereiškia, kad mes turime groti vien sutartines. Šis žodis šiandien turi labiau simbolinę prasmę. Mums visiems svarbu sutarti, kad savo ainiams perduotume tas vertybes, kurias gavome iš savo protėvių. Ar nebus šiandien svarbiausia ši misija? Aš vyresnės kartos žmonių vardu linkiu geriausios sėkmės kiekvienam muzikantui, linkiu darnių akordų, juk šiandien orkestrų šventė. Mes išklausėme nepaprasto grožio V J. Švedo konkurso jaunųjų atlikėjų ir I tarptautinio Baltijos šalių konkurso kanklių, kuoklių, kantelių ir kanelių bei visų giminingų šio instrumento atlikėjų varžytuves. Šios šventės tąsa – Ainių sutartinė – turi gilią prasmę. Todėl norisi palinkėti, kad mūsų širdys būtų pripildytos meilės savo kraštui ir savo tautiniam instrumentui.”

Ainių sutartinė – abiejų konkursų tęsinys.

Pakvietus dalyvauti festivalyje, paraiškas atsiuntė 28 Lietuvos ansambliai, tačiau atvyko 25 (pinigų stoka!). Vienas iš jų – Maskvos chorinės muzikos mokyklos Radostj. Tai rusų liaudies instrumentų orkestras, paįvairinęs koncertus ir, beje, itin šiltai sutiktas mūsų atlikėjų ir žiūrovų.

Du pagrindiniai koncertai surengti B. Dvariono muzikos mokykloje: pirmajame, balandžio 29 d., grojo 17 vaikų muzikos ir meno mokyklų ansamblių ir orkestrų: tai Kėdainių Jaugila, Kaišiadorių, Kretingos, Garliavos Jiesia (Kauno r.), Gargždų MM Veiviržėnų filialo, Ventos (Akmenės r.), Molėtų, Švenčionėlių, Užpalių Pasagėlė, Klaipėdos J. Kačinsko MM, Panevėžio MM, Vilniaus dainų ir šokių ansamblis Siaudelė, Lyros MM, Karoliniškių MM, B. Dvariono dešimtmetės MM ir Maskvos Radostj orkestras. Dalis muzikantų abi dienas koncertavo Vilniaus 3-iojoje specialiojoje internatinėje mokykloje, Naujosios Vilnios 3-iojoje internatinėje mokykloje, Vaikų globos namuose, Antavilių senelių globos namuose, Fabijoniškių senelių pensionate. Žiūrovams liaudies instrumentų muzika teikė džiaugsmo, o vaikų muzikavimas jaudino iki ašarų. B. Sakalienė džiaugėsi, kad lyginant su Ralio, išaugo ansamblių meistriškumas, jautėsi atliktas didelis ir nuoširdus vadovų darbas. Antai Kėdainių Jaugilos orkestras grojo be vadovų pagalbos – vadinasi, buvo gerai pasirengęs, instrumentai skambėjo darniai. Ypač puikiu grojimu išsiskyrė Kaišiadorių MM kanklininkės bei didelis ir spalvingas B. Dvariono dešimtmetės MM orkestras. Kaip skaidriai ir šviežiai skambėjo Užpalių Pasagėlės atliekamos Aukštaitijos dainos! Šis švelnus ir darnus kanklių ir vokalo skambesys ypač puošė programą.

Balandžio 30 dieną Vilniaus profesionalai – Lietuvos muzikos akademijos orkestras, Lietuvos dailės muziejaus Kanklės, birbynių duetas bei kvintetas, Valstybinio dainų ir šokių ansamblio Lietuva bei Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių konservatorijų orkestrai – parodė Lietuvos vaikams, kaip galima pagroti tautiniais instrumentais. Meistriškumas, meninė branda džiugino klausytoją.

Anot prof. A. Vyžinto, išvydome, kas nueina ir kas ateina, pamatėme vieni kitų pastangas, gėrėjomės ir... kiek abejojome, nes šalia gražių dalykų krito į akis ir neigiamų. Būtent apie tai vadovai kalbėjo konferencijoje Tautinis vaikų ir jaunimo ugdymas lietuvių liaudies muzikos instrumentais, kurioje pranešimus skaitė Alvyda Česienė, Zita Rudzevičienė, profesoriai Lina Naikelienė, Antanas Smolskus ir Algirdas Vyžintas. Diskutuota apie liaudies tradicijų tęstinumą ir ryšį su šeima, mokykla, apie tautinio meno svarbą vaikų ir jaunimo ugdymui, naujo repertuaro būtinumą, apie J. Švedo konkursą bei B. Sakalienės Siaudelės orkestrą, puikiai atlikusį V. A. Mocarto Sonatos A-dur III dalį Turkų maršą, kurį žiūrovai bisavo. Beje, tai tapo ir diskusijų objektu: ar tikslinga groti klasiką lietuviškais instrumentais? Nors Sietuvos m-klos mokinio Jono Lūžio atlikimo meistriškumu niekas neabejojo, tačiau ginčų būta. Kuo daugiau įvairovės, tuo daugiau nuomonių... Įdomų, ką pamatysime 2003 metais Ainių sutartinėje? Birutė įsitikinusi: “Dar daugiau ansamblių, o jie didesnio meistriškumo!”

Tad džiaugiamės, kad tautiniai ansambliai populiarėja ir jų gausėja.

P. S. Gegužės 11 d. Vilniaus Sietuvos vidurinės mokyklos dainų ir šokių ansamblis Siaudelė, kurį įkūrė ir jam vadovavo B. Sakalienė, surengė penkmečio koncertą. Tai buvo siurprizas! Apie tai 2000 liepos-rugpjūčio Muzikos baruose parašė prof. Algirdas Vyžintas. Susiradę paskaitykite!

Genovaitė Juknevičienė, 8-22 61 45 09

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys