Giesmių šventė „Kristui gieda Lietuva“

Lietuva pelnytai vadinama dainų ir chorų šalimi, nes masiškai paplitęs chorinis dainavimas yra viena populiariausių muzikavimo formų, tautos muzikinio gyvenimo ir bendrosios kultūros dalis.

Pirmieji lietuvių chorai susikūrė bažnyčiose ir buvo pagrindiniai tautinės savimonės ir muzikinės kultūros žadintojai. Nepriklausomoje Lietuvoje subrandinta chorų kultūros tradicija neleido užgesti tautiniam sąmoningumui sovietinės okupacijos metais. Tačiau kelis dešimtmečius nuolatos drausta, tik slaptai kurta religinė muzika kentėjo ir neturėjo visavertės kompozitorių ir chorvedžių paramos. Buvo persekiojami vargonininkai, stengtasi išbraukti religinę muziką iš pasaulietinių chorų repertuaro. Tik Sąjūdžio laikais ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl buvo susirūpinta bažnytinės muzikos likimu.

Siekiant sumažinti sovietmečiu susidariusį atotrūkį tarp profesionalios pasaulietinės ir religinės muzikos, prof. L. Abariaus ir kitų chorvedžių iniciatyva buvo pradėti rengti J. Naujalio religinės muzikos konkursai. Šie konkursai (jau trys įvyko) paskatino kompozitorius vėl aktyviau domėtis bažnytine chorine muzika, o bažnyčių ir pasaulietinių chorų repertuarą papildyti profesionaliais kūriniais.

Norėdami tęsti pradėtą darbą, prof. Lionginas Abarius, Lietuvos vargonininkų draugijos pirmininkas Antanas Tavoras, Vilniaus vyskupijos vargoninikų draugijos pirmininkas Petras Bagdonavičius, Arkikatedros vyriausiasis vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, Arkikatedros didžiojo choro vadovas Leonas Pranulis įsteigė iniciatyvinę grupę Giesmių šventei surengti. Idėja sulaukė didelio pritarimo, ir buvo nuspręsta 2000 m. liepos 2 d. pakviesti į giesmių šventę Kristui gieda Lietuva Kalnų parke Vilniuje. Lietuvos vyskupų konferencija pritarė Giesmių šventei kaip vienam iš pagrindinių Kristaus metų jubiliejinių renginių. Vadovauti organizaciniam komitetui buvo pasiūlyta Liturginės muzikos komisijos pirmininkui, Jo eminencijai vyskupui Juozui Preikšui. Meno vadovu išrinktas prof. L. Abarius, jo pavaduotoju – Leonas Pranulis. Kiekviena vyskupija paskyrė savo atstovus koordinatorius: Kaišiadorių – Antaną Bagdoną, Kauno – Salviniją Jautakaitę, Panevėžio – Emiliją Kriščiūnaitę, Šiaulių – Sigitą Vaičiulionį, Telšių – Alvidą Remesą ir Liną Pudžiuvelytę, Vilkaviškio – Leoną Kiseliauską, Vilniaus – Petrą Bagdonavičių, Violetą Savickaitę ir Bernardą Vasiliauską.

Muzikos komisija atrinko 32 kūrinius. Programos pagrindą sudarė įvairias premijas J.Naujalio religinės muzikos konkursuose laimėję ir naujai sukurti lietuvių kompozitorių kūriniai: A.Remesos “Mišios švč.M.Marijos nekalto prasidėjimo garbei”, L.Abariaus kantata “Kristui gieda Lietuva” (B.Brazdžionio žodž.), K.Vasiliauskaitės, A.Klovos, L.Abario, V.Miškinio, P.Sližio ir kitų kompozitorių motetai bei religinės giesmės. Taip pat buvo įtraukti ir seniau rašyti, dažnai bažnyčiose skambantys J.Naujalio, S.Šimkaus, J.Dambrausko, Č.Sasnausko kūriniai. Pajėgesni chorai nutarė parengti V.A.Mocarto “Magnificat” ir F.Hendelio “Aleliuja”.

Didelis Lietuvos bažnyčių chorų sujudimas ir susidomėjimas švente pateisino organizacinio komiteto viltis. Dalyvauti norą pareiškė daug bažnytinių ir pasaulietinių chorų. Gegužės – birželio mėnesiais įvyko giesmių šventės Molėtuose, Panevėžyje, jungtiniai chorų pasirodymai Kaune, Kretingoje.

Liepos 2 d. į sostinės Kalnų parką suvažiavo visų Lietuvos vyskupijų chorai. Gausiausiai giesmininkų atvažiavo iš Panevėžio vyskupijos – 41 choras, iš Telšių vykupijos – 28 chorai, iš Kauno – 20 chorų. Po 19 chorų atstovavo Vilniaus ir Šiaulių vyskupijoms. Kiek mažiau dalyvavo iš Kaišiadorių vyskupijos – 10 chorų ir Vilkaviškio – 6 chorai. Repeticija liudijo, kad chorai gerai pasirengę.

Iškilminga ceremonija Arkikatedroje bazilikoje prasidėjo 16 val. Dalyvavo visi Lietuvos vyskupai, buvo pašventinta Giesmių šventės vėliava ir įsegtos regalijos dirigentams. Vedant vyskupams ir kunigams, lydint pučiamųjų orkestrui, chorų kolona pajudėjo į Kalnų parką.

17 val. Trijų Kryžių kalno papėdėje, Kalnų parke, prasidėjo šv.Mišios. Jas aukojo vyskupas Juozas Preikšas, jam talkino Lietuvos vyskupai ir kunigai. Giedojo jungtinis choras, vargonininkavo Vida Prekerytė ir Bernardas Vasiliauskas.

18 val. prasidėjo koncertas. Jungtinį vaikų ir suaugusiųjų chorą sudarė apie 5000 giesmininkų. Chorui akompanavo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Algirdo Radzevičiaus. Šventės vedėjai Bernadeta Lukošiūtė ir Juozas Šalkauskas koncerto programą papildė Zitos Kirsnauskaitės poezija. Pabaigoje padėkos žodį tarė šventės Kristui gieda Lietuva organizacinio komiteto pirmininkas vyskupas Juozas Preikšas.

Renginys parodė, kaip per dešimtmetį išaugo ir sustiprėjo Lietuvos bažnytiniai chorai. Didžiuosiuose miestuose, vyskupijų centrų bažnyčiose gieda stiprūs chorai: Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo (vad. V.Savickaitė), didysis (vad. L.Pranulis), vaikų ( vad. E.Čigriejūtė ir R.Nenėnaitė) chorai, Šv.Pranciškaus ir šv.Bernardino bažnyčios giedojimo mokyklos vaikų choras ir choras Langas (vad. R.Kraucevičiūtė), Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios mišrus jaunimo choras (vad. R.Daugėla), Kauno šv.Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios mišrus choras (vad. A.Mišeikis), Kauno šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčios mišrus choras (vad. P.Jurkonis), Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kamerinis jaunimo choras ( vad. A.Petrauskas), Kauno sakralinės muzikos mokyklos ir Katedros bazilikos chorai Giesmė (vad. S.Jautakaitė) ir Pastoralė (vad.N.Jautakienė), Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios mišrus choras (vad. G.Purlys), Kretingos Viešpaties Apreiškimo švč. M.Marijos bažnyčios (pranciškonų vienuolyno) vaikų ir mišrus chorai (vad. L.Pudžiuvelytė), Panevėžio sakralinės muzikos choras (vad. E.Kriščiūnaitė), Panevėžio švč. Trejybės bažnyčios mišrus ir vaikų chorai (vad. J.Grubliauskas), Anykščių šv. apašt. evang. Mato bažnyčios kamerinis mišrus choras (vad. R.Griauzdė), Zarasų švč. M.Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kamerinis choras Canticum ( vad. K.Biveinis) ir daugelis kitų.

Per pastarąjį dešimtmetį sustiprėjo ir ėmė garsėti religinės muzikos centrai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Kretingoje, Marijampolėje. Jau daug metų Šiauliuose vyksta religinės muzikos festivalis, gerai žinomas ne tik Lietuvoje. Taip pat savo tradicijas pradėjo sakralinės muzikos festivaliai – Cantate Domino Kaune, Marija, skaisčiausia Marija Šiauliuose, jaunimo – Panevėžyje ir Kretingoje. Bažnyčiose ir koncertų salėse suskambo ne tik liturginės, kamerinės giesmės, bet ir stambūs, modernūs choriniai lietuvių autorių kūriniai.

Giesmių šventei norėtųsi palinkėti tarp kitų Lietuvoje vykstančių dainų švenčių atrasti savitą spalvą ir tapti tradicine, kuri skleistų bažnytinę muziką ir chorinį judėjimą.

Saulius Liausa, 8-22 61 09 96

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys