Tautinių šokių šventė Toronte

Vienuoliktą kartą anapus Atlanto išeivija surengė Lietuvių tautinių šokių šventę tema “Mano protėvių žemė”. Antrą kartą ji buvo patikėta Kanados lietuviams. Po pirmosios šokių šventės Čikagoje (1957 m.) sukurtas Lietuvių tautinių šokių institutas (LTŠI) rūpinasi tautinėmis šokių grupėmis, repertuaru ir kviečia būsimų šokių švenčių vyriausiuosius meno vadovus. Kadangi 2000-aisiais Šokių šventė vyko Toronte – Mississaugoje, 1998 m. instituto valdyba pasiūlė jau nemažą patirtį turintiems Ritai ir Juozui Karasiejams vadovauti šventei. (Beje, jie 1988 m. drauge su G. Breichmaniene ir šviesios atminties L. Sagiu vadovavo ir šokių šventei Hamiltone. Ritai buvo patikėtos išeivijos šokėjų meno vadovės pareigos Pasaulio lietuvių dainų šventėje Lietuvoje 1994 m.)

XI tautinių šokių šventei pradėta rengtis 1998 m. Jau kitais metais LTŠI valdyba, paskyrusi vyriausiuosius meno vadovus, Dainavos stovyklavietėje surengė kursus, kuriuose dalyvavo apie 80 vadovų iš Argentinos, Brazilijos, JAV ir Kanados. Šventė birželio 30 – liepos 2 dienomis Toronte ir Mississaugoje sukvietė apie 7000 dalyvių, iš kurių apie 1800 šokėjų.

Birželio 30 d. dalyviai rinkosi į “Regal Constellation” viešbutį atidarymui. Iškilmėms vadovavo KLB Toronto apylinkės pirmininkė Danutė Garbaliauskienė. Buvo įneštos tų valstybių vėliavos, iš kurių atvažiavo šokėjai. Kunigas Algimantas Žilinskas perskaitė invokaciją, PLB valdybos pimininkas Vytautas Kamantas tarė sveikinimo žodį. Šventės rengimo pirmininkai Ramunė Sakalaitė-Jonaitienė ir Vincas Piečaitis palinkėjo gražaus ir prasmingo bendravimo ir padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šventės rengimo. Atidarymo ceremonija buvo baigta Lietuvos himnu ir vėliavų išnešimu.

Erdvioje salėje veikė tautodailės paroda (rengė Lietuvių tautodailės instituto Toronto skyrius): įvairūs medžio drožiniai, tautiniai drabužiais, įvairiaspalviai audiniai, mezginiai. Ženkliukus, marškinėlius, gražų proginį leidinį galėjai įsigyti salės prieigose. Tą patį vakarą vyko Kanados lietuvių jaunimo sąjungos, vadovaujamos Mato Stanevičiaus, vakarėlis, jungęs 800 dalyvių.

Liepos 1 d. vakare, po generalinės repeticijos, labai jaukioje aplinkoje buvo pagerbti šokių mokytojai bei šventės rengėjai. Labai gyvai, išradingai vakarą vedė Rasa Kurienė, buvo pristatyti svečiai, pagerbti vadovai, jiems įteiktos atminimo dovanos. Lietuvos atstovai meninės dalies vadovus Ritą ir Juozą Karasiejus ir šventės rengimo pirmininkus R. Jonaitienę, V. Piečaitį bei Kanados bendruomenės pirmininką A. Vaičiūną apdovanojo juostomis, lietuviška duona ir kt.

Liepos 2 dienos programa prasidėjo pamaldomis Lietuvos kankinių, Prisikėlimo, ev. liuteronų Išganytojo parapijų šventovėse ir specialiomis Mišiomis šventės dalyviams “Regal Constellation” viešbutyje. Mišias aukojo vyskupas Paulius Baltakis. Dalyvavo 1300 žmonių. Netilpę salėje, meldėsi už durų.

Gerokai anksčiau, nei turėjo prasidėti programa, žiūrovai rinkosi į naujutėlaitį gražų pastatą “Hershey Centre”. Iki koncerto pradžios buvo užpildytos kone visos 5500 sėdimos vietos. Prieš koncertą pastato balkonuose vyko svečių priėmimas su vaišėmis. Dalyvavo Lietuvos ambasadorius Kanadoje R. Šidlauskas, ambasadorius St. Sakalauskas iš Vašingtono, Lietuvos generalinis garbės konsulas H. Lapas, garbės konsulas iš Čikagos V. Kleiza, garbės konsulė I. Bublienė, vyskupas P. Baltakis OFM, PLB valdybos pirmininkas V. Kamantas, KLB valdybos pirmininkas A. Vaičiūnas, KLB Toronto apylinkės pirmininkė D. Garbaliauskienė, kiti bendruomenės veikėjai bei vadovai, svečiai, šventės rėmėjai, spaudos atstovai.

Grojant Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ansamblio orkestrui Žilvitis ir aidint plojimams, į aikštę suėjo šventės dalyviai – 42 šokėjų grupės iš Argentinos, Brazilijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Lietuvos, Lenkijos. Daugiau nei 1800 šokėjų. Iš Lietuvos atvyko dvi Panevėžio vaikų grupės – tai šokių ansamblis Grandinėlė (vad. Zita Rimkuvienė) ir Kanapėlė (vad. Kristina Nainienė), Utenos pagyvenusiųjų grupė Levindra (vad. Lina Kulakauskienė), jaunimo ansamblis Žilvitis iš Kauno (meno vadovė Danutė Petrauskaitė). Pastarasis buvo bene pagrindinis šventės talkininkas ir oficialus Lietuvos atstovas. Aprimus ovacijoms, nuskambėjus Kanados, JAV ir Lietuvos himnams, žodį tarė KLB valdybos pirmininkas A. Vaičiūnas ir ambasadorius R. Šidlauskas. Sveikinant susirinkusius, pasidžiaugta gražia ir prasminga išeivijos lietuvių švente. Po sveikinimų pristatyti šventės rengimo pirmininkai, meno vadovai ir žymūs svečiai.

Porą valandų žiūrovai gėrėjosi tautinių šokių, ratelių pynėmis. Programa buvo sudaryta Lietuvos pavyzdžiu – pasirinkta tema, ji suskirstyta į kelias dalis. Tik viskas mažesnės apimties. Aikštės kompozicijos apgalvotos pasitariant su šokių autoriais. Šventę puošė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ansamblis Žilvitis (su atskira vestuvine programa) bei liaudies instrumentų orkestras (vad. R. Urnižius).

Programą sudarė penkios dalys: Mano protėvių žemė, Kai aš mažas buvau, Jau žiedeliai sumainyti, Šoks šeimyna šokinį, Ant tėvelio dvaro. Mums tai gerai žinomi kūriniai, o čia daugeliui – naujovė. Kadangi didesnė dalis šokių šokta pirmą kartą, rengėjai su nerimu laukė įvertinimo... Ne vieną šokį šoko kelios šokėjų amžiaus grupės. Gyvą muziką keitė įrašai. Publika pritarė nuoširdžiais plojimais. Pabaigoje per aikštę nusidriekė Lietuvos trispalvė – šokėjai mosikavo geltonomis, žaliomis, raudonomis vėliavėlėmis, tartum patvirtindami JAV lietuvių bendruomenės pirmininkės R. Narušienės žodžius: “Mes esame lietuviai”. Žiūrovai neskubėjo namo, dalijosi įspūdžiais.

Vakare dviejose “Regal Constellation” viešbučio salėse (jaunimui ir vyresniems) vyko iškilmingas pokylis. Dalyvavo apie 2000 žmonių. Sumokėjęs 50 dolerių, galėjo linksmintis kiekvienas. Išsakyta gausybė padėkos žodžių, džiaugtasi švente.

Visiems renginiams salės buvo per mažos (žinoma, gerąja prasme). Per tris dienas jaunimas susipažino, bendravo, be abejo, prisiminė kilmę. Visi atgaivino savo sielą, džiaugėsi išeivijos gyvastingumu ir, žinoma, grožėjosi reginiu ir renginiu, kuris kaip brangakmenis papildė tautos kultūros skrynią.

Atsisveikindami vienas kitam kartojo: “Iki pasimatymo dvyliktojoje...”

Mes sakome: “Iki pasimatymo 2002-aisiais pasaulio lietuvių dainų šventėje”. 

Snieguolė Einikytė, 8-22 61 20 11

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys