Zarasų rajonas

Tai, kas atrasta iš naujo

Zarasų kultūros rūmų kolektyvas kasmet siekia sudaryti vis palankesnes sąlygas jaunų bei brandaus amžiaus žmonių kūrybinei saviraiškai, puoselėja krašto tradicijas, ieško naujovių.

Valstybinėms šventėms skirti renginiai 2000-aisiais pasižymėjo meninių programų brandumu (Zarasų kultūros rūmų mišrus choras Gelmė, vad. K. Biveinis, tautinių šokių grupė, vad.
J. Mikutavičienė, liaudiškos muzikos kapela, vad. G. Vitkevičius, etnografiniai kolektyvai Seluona ir Oželis, vad. R. Vitaitė), taip pat įdomia režisūra, originaliomis choreografinėmis kompozicijomis. Vasario 16-ajai skirtame koncerte Dainuok ir šoki, Lietuva laisva matėme įdomesnes nei paprastai tautinių šokių kompozicijas-vinjetes pagal Griežikų melodijas, sukurtas kiekvienai koncerto daliai, – dainų – su tautinėmis juostomis, muzikos – su skudučiais, šokių – su klumpėmis (šokį atliko Ąžuolo gimnazijos tautinių šokių šokėjai, vad. ir šokių choreografė Diana Skusevičienė).

Kovo 11-osios proga tradiciškai pasirodo pajėgiausi kaimų kultūros namų saviveiklininkai. Trijų dalių šventiniame koncerte kultūros rūmų scenoje vyravo vaikų dainų ir šokių kolektyvai, labai populiarūs mūsų krašte suaugusiųjų vokaliniai ansambliai bei didžiausią populiarumą tarp žiūrovų turinčios kapelos (Sadūnų liaudiškos muzikos kapela dalyvavo LTV laidoje Duokim garo ir pateko į kitą turą). Trečiajai koncerto daliai, kurioje griežė kapelos, vadovavo garsūs Zarasų krašte personažai Aneliutė (R. Vitaitė) ir Izidaras (G. Andrijauskas).

Zarasų krašte labai mėgstami kaimo festivaliai. Antazavės kaimo festivalis turi senas tradicijas. Po 27-erių metų pertraukos jis buvo atgaivintas Gintauto Paliūnio, kuris tęsia savo tėvo pradėtą darbą. Festivalis tarsi tapo visų esančių ir buvusių Antazavės kaimo gyventojų sueiga – su sportinėmis varžybomis, saviveiklininkų pasirodymu, vakarone. Ji tęsiasi dvi dienas. Panašūs festivaliai vyksta Salake, Suvieke, Imbrade, Antalieptėje. Naujas kultūros židinys Zarasų krašto kaime – atidaryta Sadūnų kaimo salė; tuo džiaugiasi ir didžiuojasi ne tik šio kaimo gyventojai, bet ir visa krašto visuomenė.

Pirmą kartą surengta humoro šventė (rež. G. Andrijauskas), kurioje pasirodė pirmuosius žingsnius žengianti humoro grupė iš Antazavės (vad. G. Paliūnis). Degučių jaunimo megėjiškas teatras (vad. S. Vanagaitė) suvaidino humoristines intermedijas lietuvių liaudies pasakų motyvais, liaudiškus juokelius porino Aneliutė ir jos draugės, etnografinio ansamblio Seluona programoje skambėjo specialiai šiai šventei sukurtos naujos G. Andrijausko dainos.

Teatro dieną Salako kultūros namų mėgėjų teatras suvaidino R. Narečionio Operacija VAM (rež. A. Kavaliauskas).

Dviejų dalių koncerte, skirtame Motinos dienai, dalyvavo kultūros rūmų vaikai ir suaugusieji, taip pat mokyklos moksleiviai. Neliko nepastebėta originali choreografinė kompozicija Moters likimas, kurioje dalyvavo trijų amžiaus grupių šokėjai (chor. I. Zakarauskienė). Vaikų gynimo dienai skirti renginiai drauge su sportininkais, pasižymi judrumu, išmoningais piešinių konkursais, šokiais, yra gausiai lankomi ir vyksta gamtoje. Pirmą kartą surengtas romantiškas vakaras Įsimylėjėlių dienai vyresniems. Tai garsių poetų eilės apie meilę, ugningi šokiai “avangardinių drabužių kolekcija” (ŽŪM mokykla), saksofono garsai.

Pirmą kartą liepos mėnesį kultūros rūmai Zarasų ežero saloje organizavo dainų vandens tema festivalį, kurio pagrindinis tikslas – skatinti neprofesionalius muzikantus kurti dainas bei populiarinti Zarasų krašto gamtovaizdį (aut. ir rež. D. Šukštulienė). Dalyvavo grupės iš Lenkijos, Latvijos. Žinoma, ir Lietuvos Epocha (Molėtai), Medenyje rovi (Visaginas), Repriza (Visaginas), The Cute (Visaginas), Intro (Zarasai), Zenitas (Zarasai) ir kt. Svarbus festivalio akcentas – debiutuojančių jaunimo muzikinių grupių banga: popgrupė Creaz, roko grupė Diversija, vokalinė merginų grupė Undinėlės. Festivalyje skambėjo 10 naujų autorinių dainų vandens tema, parodytos 6 autorinės šokių kompozicijos; festivalio himną Vasara Zarasuose (J. Erlicko žodžiai) parašė Zarasų krašto muzikantas J. Vainiūnas, festivalio emblemą sukūrė dailininkas D. Rybakovas, Undinėlės (statulėlė) autorius – J. Alšauskas. Festivalio vertinimo komisijoje dalyvavo Juozas Erlickas ir Algis Latėnas. Geriausia daina pripažinta Mirties laše (aut. J. Vainiūnas). Festivalį planuojama rengti kasmet.

Jaunimo roko grupė Diversija išleido reklaminį bukletą Ir aš esu kūrėjas. Dalyvavo festivalyje Undinėlių dainos grojusios jaunimo grupės, Zarasų kultūros rūmų muzikantai, choreografai, režisieriai, diskusijoje nagrinėti kompozicijos, vokalo, sceninio įvaizdžio bei sceninio judesio klausimai.

2000 m. spalio 28 d. kultūros rūmai organizavo (antrą kartą) grožio ir mados konkursą Bobų vasara 2000 ir pateikė 22 gėlių, šukuosenų, makiažo bei drabužių kolekcijas iš Rokiškio, Utenos, Molėtų, Visagino ir Zarasų. Varžytis galėjo ir profesionalių salonų meistrai, ir mėgėjai. Šventės autorė ir režisierė D. Šukštulienė, choreografė D. Skusevičienė, garso operatorius G. Uzdonas, šviesos V. Žiliukas, emblemos autorius R. Pučekas. Demonstruotos parodomosios kolekcijos iš Utenos ir Visagino. Konkursą Bobų vasara 2000 vertino Utenos apskrities profesionalų vertinimo komisija. Nugalėjo Grand prix su šukuosenų kolekcija Vakaro ledi pelnė grožio salonas Giedra (Zarasai).

Kalėdų šventę vaikai ir jų tėveliai pasitiko dviejų valandų koncertu Kalėdų žvaigždei, kurio programoje Zarasų dekano kunigo Vytauto Kapočiaus iniciatyva dalyvavo Ąžuolo gimnazijos, P. Širvio vid. m-klos, Žemės ūkio m-klos ir kultūros rūmų vaikų meno kolektyvai. Skambėjo angelaičių samariečių ansamblio giesmės (vad. N. Ragauskienė), Ąžuolo gimnazijos vaikų choro dainelės (vad. J. Marcinkevičiūtė), matėme mažųjų moksleivių spektaklį Kalėdų žvaigždė (vad. L. Lumbienė, D. Kukonenko), nuotaikingus jaunimo dramos studijos personažus (vad. D. Šukštulienė) bei keturis Kalėdų senelius. Šis tradiciškas ir labai populiarus renginys 2000-aisiais pralenkė lūkesčius – už 400 vietų koncertų salės durų būriavosi nesuskubę tėveliai...

Naujojo tūkstantmečio laukėme su nauja programa Į XXI a. kartu su pasauliu: linksma ironija persmelkta itališkų dainų popuri (G. Vitkevičius), žavios prancūziškos šansonjetės (R. Vitaitė), aistringi ispaniški ritmai (šiuol. šok. gr. Impresija, vad. D. Šukštulienė), amerikiečių liaudiškos muzikos programa (G. Andrijauskas), suomiška polka (J. Mikutavičienė), lietuviškos estrados popuri (vok. gr. Nikaja, vad. J. Nastajienė).

Stiprinami tarptautiniame festivalyje Ežerų sietuva užmegzti kultūrinio bendradarbiavimo ryšiai. Jau antrą kartą Zarasų miesto administracijos ir kultūros delegacija dalyvavo Zdunskos – Volos miesto šventėje. Šį kartą kraštui atstovavo kantri grupė Šulnys (vad. G. Andrijauskas), tautinių šokių šokėjai (vad. J. Mikutavičienė) ir popgrupė Intro (vad. J. Vainiūnas), solistė Vida Nastajienė.

Šokėjai rugpjūtį dalyvavo tautinių šokių festivalyje Vengrijoje, o mišrus choras Gelmė kūrybos 35-mečio proga aplankė Slovakiją.

Rajono kultūros ir meno premiją už ilgametį darbą kultūros paveldo srityje 2000-aisiais gavo garsus kraštotyrininkas Jonas Nemanis.

Vyko nemažai etninės kultūros renginių. Dar per žingsnį priartėjome prie kraštui būdingų tradicijų. Antrą kartą Salake surengta suaugusiųjų folkloro šventė Gieda gaideliai. Dalyvavo 7 folkloro ansambliai, 3 kapelijos, Nalšia (Vilnius). Gieda gaideliai ne tik šventė, tai ir vadovų, ir dalyvių seminaras. Žiemos metą nuo seno vainikuoja respublikinės žirgų lenktynės Dusetose – su spalvinga muge, joje dainuojančiais, šokančiais, griežiančiais folkloro ansambliais, liaudiškomis kapelijomis iš Zarasų, Kauno, Vilniaus, Utenos, Molėtų, Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių miestų bei rajonų. Po koncertų mugėje, kas netingi, susirenka į smagią vakaronę, pabendrauja, pasilinksmina, gal todėl daug metų sulaukiame nuolatinių Sartų šventės draugų.

Aštuntą kartą rinkosi Sėlos muzikantai. Suvažiavimą iš ankstyvo pavasario perkėlėme į gegužę – iš salės į Dusetų miestelio aikštę. Kasmet atvažiuoja vis daugiau armonikininkų iš įvairių Lietuvos vietų, vienaip ar kitaip susijusių su Dusetomis ar Zarasų kraštu.

Per Sekmines sukvietėme (pirmą kartą) vaikų folkloro ansamblius į krivūlę. Į Stelmužę prie aukuro po senuoju ąžuolu būrėsi rajono, Utenos, Visagino vaikų ansambliai. Po apeigų prie ąžuolo – koncertas Zarasuose. Vėliau vaikai vainikavo karves, kepė gamtoje kiaušinienę, dūko vakaronėje. Šią šventę auginsime. Ji gali tapti Aukštaitijos vaikų folkloro ansamblių krivūle. Didžiausias vasaros įvykis – Žolinės festivalis, sutampantis su didžiaisiais Zarasų atlaidais. Festivalis vyksta kasmet nuo 1993 m. Jį pamėgo Zarasų gyventojai, rajono folklorininkai ir svečiai iš Daugpilio rajono. Į Žolinės programą įtraukėme ir kaimo teatrus arba artimus teatro žanrui vaidinimus, kaip Seluonos ir Oželio folkloro ansamblių Aukštaičių vestuves, tautinių šokių grupių programą. Zarasiškiai ilgai nesiskirsto iš smagios gegužinės Sėlių aikštėje.

Penktą kartą vaikų folkloro ansambliai susibūrė Oželio pastogėj. Kiekvienais metais jis kyla laipteliu žanro tikrumo link, ūgterėjo dainavimo ar muzikavimo prasme.

Kalendorinių švenčių cikle ieškosime kraštui būdingų niuansų, nepamirštant nei žiūrovo, nei dalyvio. Per Kalėdas vaikų folkloro ansamblis Oželis virsta folkloro teatru; pernai pastatė dainuojamą pasaką Kaip raganos saulę užbūrė (pagal pačių sukurtą scenarijų), per Velykas kultūros rūmų vestibiulis sumirga nuo margučių ir velykinių kompozicijų; žiūrovams – folkloro ansamblių koncertas, vaikams – margučių ritinėjimas, visiems – sūpuoklės. Rasos (Joninės) Zaraso ežero saloje – taip pat pagal pageidavimą: apeigos – dalyvaujantiems, koncertas – žiūrovams. Ogi Vėlinės – subtili folkloro ansamblių dalyvių sueiga.

Geriausias švenčių bruožas – tęstinumas, kai ugdomas žiūrovas ir dalyvis, kai platus laukas gilintis į tradicijas.

Jovita Mikutavičienė, 8-270 51667

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys