Folkloro festivalis Griežynė 2000

2000 m. rugsėjo 7-10 d. Vilniuje vyko jau 5-asis tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis Griežynė 2000. Nuo 1992 m. kas antri metai rugsėjį į Lietuvos sostinę atvažiuoja muzikantai iš įvairių pasaulio šalių, grojantys tradicinę liaudies muziką. Festivalis suteikia galimybę vilniečiams ir miesto svečiams susipažinti su įvairių tautų liaudies muzikantais, instrumentais, jų muzikavimo tradicijomis.

Svečių sulaukta iš Latvijos – tai jauna muzikantų kapela Maskačkas spelman, grojanti įvairių laikų latvių liaudies instrumentinę muziką, Kreicburgas zikeri – 4 linksmų vyrų grupė, atliekanti liaudyje paplitusias vėlyvojo laikotarpio melodijas, ir vienas žinomiausių Latvijos folklorininkų Andris Kapusts su žmona Aida, kurie puikiai groja įvairių laikotarpių, įvairių savo krašto regionų tradicinę muziką, taip pat, remdamiesi autentika, nevengia ieškoti ir naujų formų; dvi grupės iš Norvegijos – Aurora Borealis (vad. S. Jensen) 4 muzikantų grupė, grojanti tradiciniais styginiais instrumentais, ir jaunų gabių muzikantų duetas Torstein – Asne Sunniva, jungiantis vokalą su senaisiais pučiamaisiais instrumentais – ofihleidu ir serpentu.

Iš kaimyninės Baltarusijos atvyko žymus dūdmaišių specialistas ir meistras Todar Kaškurevič.

Šiame festivalyje Lietuvai atstovavo Vilniaus profsąjungų kultūros rūmų folkloro ansamblis Kodravas (vad. A. Gedmantas). Reikia pripažinti, kad šią Griežynę rengėjai buvo ypač suvedžioti ir nuvilti kolektyvų Roots of Sweden (Švedija) ir dueto Rodopa (Bulgarija), kurie, prisižadėję dalyvauti festivalyje, tiesiog ėmė ir neatvyko.

Pirmąją dieną (rugsėjo 7 d.) festivalio dalyvių šurmulys pasklido po Pilies ir Didžiosios gatves. Čia muzikantai pristatė Griežynę ir save vilniečiams, kurie turėjo puikią galimybę pabendrauti, paklausyti muzikantų, netgi paliesti juos. Po prisistatymo dalyviai patraukė į galeriją Naujieji skliautai – čia vyko parodų Griežiamieji instrumentai, Griežynė Fuji spalvomis atidarymas ir Lietuvos kaimo smuikininkų koncertas. Parodoje Griežiamieji instrumentai buvo eksponuojami strykiniai instrumentai iš privačių E. Vyčino, J. Bugailiškio, V. ir B. Panumių, Vl. Černiausko, V. Liutkutės ir LMA instituto etnoinstrumentologijos skyriaus kolekcijų. Ilgamečio Griežynės rėmėjo Baltexfilm ir UAB Baltekslita fotografijų dėka parodoje Griežynė Fuji spalvomis buvo galima pamatyti ankstesnių keturių festivalių gražiausias akimirkas, užfiksuotas ištikimų Griežynės fotografijos meistrų V. Usinavičiaus, Kl. Driskiaus, V. Daraškevičiaus. Na, o šias parodas apvainikavo kaimo muzikantų koncertas, kuriame dalyvavo išlaikantys tradicinę savo krašto grojimo manierą puikūs “griežikai” F. Baltrušaitis (Bubių k., Kauno r.), J. Danilevičius (Garšnėnų k., Molėtų r.) ir Vl. Tamašauskas (Bijutiškio k., Molėtų r.). Pirmoji festivalio diena, kaip jau įprasta, baigėsi pažinties vakaru Žemaičių smuklėje. Linksminosi festivalio dalyviai, rėmėjai ir rengėjai.

Antroji festivalio diena prasidėjo Skalvijos kino centre Griežynės kino teatro atidarymu. Šių dienų festivalio svečiai ir vilniečiai pamatė LRT videofilmus: Griežynės aidai (1992 m.), Griežynės linksmybės (1994 m.); šių filmų režisierės N. Jačėnienė ir J. Adomonytė, Griežynė 96 (rež. L. Liutikaitė), filmą koncertą Subatos rytą. Kitas dvi dienas buvo demonstruojami videofilmai apie Latvijos, Norvegijos, Airijos, Lenkijos, Naujosios Zelandijos folklorą ir filmai apie Lietuvos kaimo muzikantus iš Lietuvos liaudies kultūros centro archyvo fondų. Be įprastų festivaliui renginių, šiemet Griežynėje buvo keletas naujovių. Viena iš jų – festivalio dalyvių svečiavimasis tautodailininko J. Bugailiškio dirbtuvėse. Čia buvo galima susipažinti su meistro pagamintais tautodailės kūriniais, muzikos instrumentais, net su gamybos procesu. Vilniuje kavinėse, smuklėse dažnai pasigendama kokybiškos, gyvai atliekamos liaudiškos muzikos, todėl Griežynė nevengia rengti pasirodymų ir šiose vietose. Žemaičių smuklės, kavinės Magdė, Ritos smuklės ir Marceliukės klėties lankytojai mėgavosi festivalio svečių atliekamomis melodijomis. Neapsieita be Griežynės muzikantų ir Vingio parke vykusioje šventėje Tris dienas, tris naktis. Penktadienį (rugsėjo 9 d.) Griežynės dalyviai įsikūrė Vilniaus mokytojų namų Mažojoje salėje. Instrumentų meistras ir muzikantas Svere Jensenas su grupe Aurora boreolis (Norvegija) supažindino su įvairiais senoviniais savo darbo ir tradiciniais Skandinavijos šalių muzikos instrumentais, tą patį padarė ir Latvijos, Baltarusijos bei Lietuvos muzikantai.

Antroji festivalio naujovė – skoningai tautinėmis juostomis ir senovinėmis šeimų nuotraukomis papuoštoje Baltojoje svetainėje (idėjos autorė J. Klovienė) tradicinę liaudies muziką muzikuojančių Kirdų, Vyčinų, Laurinavičių, Linkevičių, Mickų, Klovų, Beržanskų, Auškalnių šeimų koncertas, kurio šiluma, nuoširdumas maloniai nuteikė klausytojus. Dieną Didžiojoje salėje užbaigė Didysis Griežynės koncertas.

Jei pirmuosiuose festivaliuose rengėjai ginčijasi tarpusavyje, tikslinga, ar ne išvykti iš Vilniaus, tai 1998 m. Griežynė, pabuvojusi Palangoje, išsprendė visus ginčus. Puikus kurortas, nuostabus metų laikas, profesionalūs kolegų palangiškių organizaciniai darbai paliko festivalio dalyviams šiltus, neišdildomus įspūdžius. Tad šios Griežynės muzikantai paskutinę festivalio dieną UAB Nalšios paskolintu autobusu išvyko į Dzūkijos regiono širdį – Nacionalinį parką. Margionių kaimo klojime buvo puiki proga pabendrauti su “grynuoliais” – žaviomis bobutėmis, dainuojančiomis melodingas dzūkų dainas, pajusti polkos, valso skambumą, taip pat paragauti tradicinių valgių. O vakare Marcinkonių kaimo klojime nuskambėjo paskutiniai festivalio akordai. Tuomet Vilniuje, Mokytojų namų kieme, rinkosi visi norintys muzikuoti.

Festivalio rengėjai dėkoja ištikimiems rėmėjams: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, LRT, Šiaurės šalių ministrų tarybos informacijos biurui, dienraščiui Respublika, oficialus FUJI atstovas Lietuvoje Baltexfilm ir UAB Baltekslita, UAB Saulės vėjas ir Sapnų sala, AB Nalšia, žurnalui Laiko balsas, kino centrui Skalvija, galerijai Naujieji skliautai, Žemaičių smuklei, kavinei Magdė, Ritos smuklei, tautodailės salonams Sauluva ir Kuparėlis, St. Juškaus galerijai Vilnius ir dailė, bendrovėms Nematekas, Rinkuškiai, Vilniaus paukštynas, Pagirių šiltnamiai, Kultūros darbuotojų tobulinimosi centro viešbučiui, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejui, po grūdelį įnešusiems į festivalio aruodą.

Griežynę 2000 rengė Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus mokytojų namai, Dzūkijos nacionalinis parkas ir kompozitorius Algirdas Klova.

Arūnas Lunys, 8-22 62 59 58

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys

LNKC.LT