Telšių rajonas

Žemaičių sostinė 2000-aisiais metais

Be tradicinių kalendorinių, valstybinių švenčių ir įžymių datų paminėjimo, Telšiuose vyko daug naujų renginių. Metų pradžioje, Trijų karalių dieną, kultūros centro darbuotojai seniūnijos aikštėje vaikams suorganizavo atsisveikinimą su eglute. Atėjo šimtai telšiškių pabendrauti su teletabiais bei paklausyti vaikų popchoro Neklaužados (vad. V. Udelcovienė). Beje, šis choras dainavo Vilniuje per 2000-ųjų naujametinės eglutės įžiebimo ceremoniją.

Vasarį Telšiuose vyko rajoninė vaikų ir moksleivių liaudies šokių šventė Aguonėlė (ats. R. Urbonienė), skirta prieš 95-erius metus pirmą kartą Lietuvoje sušoktai Aguonėlei. Dalyvavo apie penkiolika ne tik miesto, bet ir kaimo vaikų ir moksleivių šokių grupių. Buvo įspūdingas šventės atidarymas (scenarijaus autorė ir režisierė B. Juozapavičienė). Visi dalyviai pagerbti ir apdovanoti, o atsisveikinimui patys vadovai sušoko seną Aguonėlę.

Net penkiolika vokalinių ansamblių iš trylikos kaimo kultūros įstaigų susirinko į kultūros centro suorganizuotą sambūrį Susitikime dainoj (04 22). Renginio organizatorių (Alfrido Bulkausko ir Irenos Levickienės) tikslas - populiarinti vokalinių ansamblių žanrą. Kad rajone daug dainą mėgstančių, įrodė paskutinė Lietuva - dainų šalis, kurią dainavo per pusantro šimto dainininkų.

Daugelis moterų skubėjo į tradicinį konkursą Auksarankė 2000 atsigauti po žiemos sąstingio, pasisemti idėjų. Konkursas tapo nelengvu egzaminu 22 neprofesionalioms siuvėjoms ir mezgėjoms, pademonstravusioms 49 naujausius pačių sukurtus drabužius sau, savo vaikams, giminaičiams ir draugams. Organizatoriai dėkojo auksarankėms žemaitėms ir linkėjo, kad tikra Dievo dovana - noras kurti niekada nedingtų, o jų pavyzdžiu pasektų kitos. Renginio sumanytoja ir režisierė I. Levickienė įsitikinusi, jog svarbiausia - geri norai, sugebėjimas pačiomis minimaliausiomis renginiui skirtomis lėšomis kartu su gausiu būriu rėmėjų surengti šventę tiek kursantėms, tiek jų darbais besižavintiems. Tai buvo išties įspūdinga!

Kovo mėnesį Nevarėnų kultūros namuose rajono humoro renginys, Juokis 2000 apskrities laikraščio Kalvotoji Žemaitija prizui laimėti pajuoktos gyvenimo blogybės, kliuvo ir politikams, net televizijos laidai Atleisk. Originaliai šventę vedė Nevarėnų kultūros namų darbuotojai (direktorius A. Šmukšta), dalyvavo 5 humoro grupės. Laikraščio prizą iškovojo Varnių kultūros namų Baltosios varnos (vad. Z. Jasevičienė).

Kovo 18 dieną Nacionalinis dramos teatras suteikė sceną geriausiems mėgėjų teatrams. Buvo pagerbti ir nominuoti trys teatrai (suaugusiųjų, vaikų bei jaunimo ir lėlių). Geriausiu vaikų ir jaunimo teatru įvardytas ir statulėlę Aukso paukštė pelnė Telšių Žemaitės dramos teatro jaunimo studija Aglija ir režisierė Laima Adomaitienė. Aukso paukštėms patiko Telšiai: nepraslinkus ir savaitei, kovo 24 dieną Vilniaus rotušėje nominuotas Telšių folkloro ansamblis Čiučiuruks. Ansambliui neseniai sukako dešimt metų. Visą laiką jam vadovauja Rita Macijauskienė. Vadovę ir vaikus į darnų kolektyvą subūrė meilė gimtajai kalbai, savo krašto dainai, šokiui.

Balandžio mėnesį Telšių kultūros centre, linksmųjų ir išradingųjų klube, varžėsi miesto bendrojo lavinimo mokyklų komandos (org. rajono švietimo skyriaus vyr. specialistė I. Daubarienė ir kultūros centro metodininkė A. Bulkauskienė). Nors toks renginys Telšiuose naujiena, moksleiviai pasirodė labai išradingi ir sumanūs. Kadangi renginio tema - Telšių miesto kultūra, istorija, geografija, moksleiviai turėjo progą pasigilinti į savo gimtojo miesto istoriją, juolab kad 2000-aisiais Telšiai šventė 550 metų jubiliejų. Nugalėjo Džiugo vidurinės mokyklos komanda, apdovanota pagrindiniu prizu - nemokama kelione ir kvietimais į koncertą Jėzus Kristus superžvaigždė Klaipėdoje.

Šauniai atšvęstos tradicinės Jurginės. Telšiškiams griežė Telšių, Kretingos, Klaipėdos, Kelmės, Raseinių, Šiaulių, Akmenės rajonų liaudiškos muzikos kapelos. Kaip visada, šventės siela - maestro Jurgis Gaižauskas ir Telšių kultūros centro meno vadovas R. Tekorius.

2000-ųjų metų tradicinė rajono dainų šventė, skirta Telšių miesto vardo paminėjimo 550-osioms metinėms, prasidėjo teatralizuotu vaidinimu pagal telšiškio dailininko P. Šaulio eiliuotą Sakmę apie Telšių kilmę. Telšių kunigaikštį Džiugą (V. Bartkus) lydėjo įspūdinga miestelėnų palyda (Julija Kneitienė ir artistai, aukštesniųjų klasių moksleiviai). Saulėtą birželio dieną (06 03) pasigrožėti įspūdingais šokiais, skambiomis dainomis, gražia muzika prie Germanto ežero susirinko didelis būrys telšiškių bei svečių. Dalyvavo per 60 rajono mėgėjų meno bei 2 svečių kolektyvai. Rietavo kultūros namų vidutinio amžiaus šokėjai, vadovaujami R. Pleškienės, ir Kauno Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono pučiamųjų orkestras, vadovaujamas leitenanto Ričardo Kukulskio. Renginį vainikavo Roberto Tekoriaus ir Birutės Juozapavičienės elšių himnas, kurią atliko jungtinis choras ir Telšių estrados atlikėjai K. Jablonskis, G. Sabeckis, A. Gaudiešius,
J. Radzys, D. Augulis (režisierė B. Juozapavičienė).

Birželio 23 d. prasidėjusio ir dvi dienas trukusio trečiojo tarptautinio vaikų folkloro festivalio Aš pasiejau vėiną popą idėjos autorė ir sumanytoja - šių metų Lietuvoje geriausio folkloro ansamblio Čiučiuruks vadovė Rita Macijauskienė. Trečioji pupa buvo sodinama naujoje vietoje - Masčio ežero pakrantėje. Besižvalgant į dangų, kad tik lietus neprapliuptų, dygstančiai pupelei buvo linksma augti ir vešėti. Dalyviai keitėsi, žiūrovų vis gausėjo. Dalyvavo 10 kolektyvų.

Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis Čiučiuriuks dažnai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2000 m. gegužės 31 - birželio 4 d. dalyvavo tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje Forkuni Pillar 2000 Estijoje, o spalio 21-28 dienomis - Čekijos Respublikos kvietimu atstovavo Lietuvai tarptautiniame vaikų ir jaunimo folkloro festivalyje Tradicijos 2000 Pardubicės mieste.

Iškart po tarptautinio vaikų folkloro festivalio prie Masčio ežero prasidėjo Joninės, kurias organizavo Žemaitės dramos teatras, folkloro ansamblis Insula (vad. Milda Ričkutė). Pagerbti Jonai ir Janės, ant didžiulio plausto į ežerą išplukdytas Joninių laužas. Visi galėjo pasišokti, klausytis Insulos, ieškoti paparčio žiedo.

Kam teko prieš aštuonerius metus apsilankyti pirmosiose Bliuzo naktyse, vargu ar būtų pagalvoję, jog Varniai turės tokį populiarų festivalį prie Lūksto, liepą sulaukusį daugiau kaip 10 000 gerbėjų. Gal todėl 2000-aisiais generaliniu rėmėju sutiko būti Kalnapilis. Gražią staigmeną bliuzo mėgėjams organizatoriai pateikė, pasikviesdami juodaodį muzikantą Jimmy Larsoną iš JAV, šaunias latvių grupes - Pigly - Wygli ir Latvian blues band draiving south - bei gerai žinomas Lietuvos grupes ir atlikėjus: O. K., Tobasco, R. Čivilytė, D. Biliavičiūtė, Č. Gabalis, Arina ir Veto bank ir kt. Pagrindiniai festivalio organizatoriai - Egidijus Bagdonas, Irena Zimblienė, Dalius Nomicas, Giedrius Jocius ir kt.

Rugpjūčio 11-13 dienomis Telšių kultūros centre vyko antroji apskrities moterų darbų paroda Moteris ir verslas. Renginį organizavo apskrities viršininko administracija ir apskrities verslo ir mokymo centras. Dalyvavo apie aštuoniasdešimt verslininkų iš Telšių, Plungės ir Mažeikių rajonų. Parodoje buvo reklamuojami gaminiai (mezginiai, siuviniai, keramikos darbai ir t.t.). Galėjai ne tik gėrėtis moterų darbais, bet ir nusipirkti, pasivaišinti, stebėti demonstruojamas rūbų kolekcijas, šukuosenas, įsigyti kosmetikos priemonių. Parodos dalyviams ir svečiams dainavo, šoko, grojo, vaidino moterų vadovaujami mėgėjų meno kolektyvai.

Birželio 27-liepos 2 dienomis Norvegijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių mišrių chorų festivalyje dalyvavo 8 šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos) apie 100 chorų. Lietuvą reprezentavo 20 mišrių chorų, tarp jų ir Telšių Žemaičiai (vad. A. Bulkauskas). Festivalis vyko H. Ibseno gimtinėje - Skiene, švenčiančiame įkūrimo 1000-metį. Po festivalio Žemaičių choras keliavo po Norvegijos apylinkes ir sėkmingai koncertavo. Jis kiek anksčiau yra koncertavęs Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje, Švedijoje, Lichtenšteine.

Rugpjūčio 25-27 dienomis ant Zakso kalno vyko tarptautinė oro balionų ir aviacijos šventė, skirta Telšių vardo paminėjimo 550-osioms metinėms bei Žemaitijos didikų taurei laimėti. Tokio įspūdžio Telšiai dar nebuvo patyrę. Šventė prasidėjo anksti ryte, į turgų skubantys žmonės žvelgė į dangų, kur tyliai plaukė didžiuliai įvairių spalvų oro balionai. Danguje pasirodė trys lėktuvai, pilotuojami akrobatinio skraidymo asų - Rolando Pakso, Roberto Noreikos ir Leono Jonio. Skambant Mocarto muzikai, lėktuvų trio braižė padangėje kilpas. Po to kvapą gniaužiančius triukus demonstravo akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys. Po padangių galiūnų pasirodymo ore sublerbė aviamodeliuotojų radijo bangomis valdomi lėktuvai, tyliai ratus suko ilgasparniai sklandytuvai. Paskui iš dangaus pabiro parašiutininkai. Sutemus, lydimas gaisrininkų mašinos, į miestą patraukė Ugnies paradas - automobiliai, traukiantys priekabas su oro balionų degikliais. Artėjant vidurnakčiui, virš kalno viršūnėje įrengtos scenos pakilo platinos spalvos oro balionas, iš kurio į žemę lyg vandens krioklys pažiro baltos liepsnos. Lygiai vidurnaktį, skambant Telšių himnui, į giedrą nakties dangų driokstelėjo fejerverkai. Šventė buvo surengta rėmėjų lėšomis.

Rugsėjo 15 dieną šalia žemaičių Alkos muziejaus įvyko liaudies meistro Vytauto Savickio sukurto paminklo šventinimo iškilmės bei paroda. Ąžuolinė skulptūra simbolizuos miesto 550 metų jubiliejų.

Šiais jubiliejiniais metais Telšių kultūros centro meno kolektyvai - dainų ir šokių ansamblis Mastis (meno vadovė Zina Šimkuvienė), vidutinio amžiaus žmonių šokių grupė Džiugas (vad. Stanislovas Kulikauskas), sportinių šokių grupė Vėlunga (vad. Daina Butkienė), vaikų popchoras Linksmuoliai (vad. Gintaras Sabeckis) - daug koncertavo ne tik rajone, bet ir respublikos miestuose ar miesteliuose. Metų pabaigoje Linksmuoliai išleis trečiąją garso kasetę Visai šeimai.

Telšių vardo paminėjimo 550-ųjų metinių proga vyko daug renginių. Lapkričio pabaigoje į kultūros centro salę, į tradicinį Jurgelio valsą, sugužėjo liaudiškos muzikos kapelos. Šventei vadovavo kapelų subūrimo gaspadorius - Žemaitės dramos teatro aktorius Vaclovas Butkus ir Dobilėlis penkialapis iš Nevarėnų. Tad šventėje netrūko pokštų, humoro ir geros nuotaikos. Kaip visada šventės siela - maestro Jurgis Gaižauskas, jos organizatorius - kultūros centras (meno vadovas R. Tekorius, metodininkė B. Juozapavičienė).

Diena prasidėjo šv. Mišiomis katedroje, kurias aukojo abu vyskupai - J. E. Antanas Vaičius ir J. E. Jonas Kauneckas. Giedojo Žemaičiai. Buvo pašventinta Telšių vėliava. Telšiškiai mėgino sutilpti į Žemaitės dramos teatro salę, kurioje vyko kultūros centro meno kolektyvų bei vaikų muzikos mokyklos mokytojų, moksleivių jungtinis teatralizuotas koncertas (režisierė B. Juozapavičienė, meno vadovas R. Tekorius). Po nuotaikingo koncerto miestelėnai skubėjo tęsti šventę į seniūnijos aikštę. Miesto seniūnas į aikštę atidardėjo karieta, lydimas Metraštininkų. Buvo įnešta Telšių vėliava. Šiaulių grupės Carazy crow koncerto vedėjas - visų pažįstamas Klarkas.

Klasikinės muzikos gerbėjai mėgavosi kamerinės muzikos ansamblio Focolare iš Klaipėdos muzikavimu. Paskutinis akordas - miesto Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija kompozitoriui Jurgiui Gaižauskui ir tautodailininkui Vytautui Savickiui. Po iškilmių visus sužavėjo režisierės Laimos Adomaitienės spektaklis Rhythmos.

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys