Širvintų rajonas

Pastangų ir kūrybiškumo vaisiai

Trečiąjį tūkstantmetį pasitinkame kupini idėjų ir sumanymų. Nors pečius slegia finansiniai sunkumai, kultūra tuo ir ypatinga, kad ji egzistuoja ne tik lėšų, bet ir kultūros žmonių entuziazmo, pasiaukojimo ir kūrybiškumo dėka. Kultūros centro darbuotojai Širvintų krašto žmonėms ir jų svečiams surengė nemažai prasmingų ir įdomių kultūrinių renginių.

Seniūnijų kultūros dienos

Aktyvinant kaimo kultūrinį gyvenimą, mėgėjų meno kolektyvų veiklą, atgaivintos seniūnijų kultūros dienos. Sausio ir vasario mėnesiais jos vyko visose 8 seniūnijose. Kovo 11-ąją baigiamajame koncerte. Širvintų kultūros centre dalyvavo geriausieji.

Pirmoji šventė – vokalinių ansamblių vakaras – įvyko Jauniūnų seniūnijoje. Staigmeną žiūrovams po koncerto pateikė kultūros darbo organizatorė Stefanija Tamošiūnienė, kai pakvietė į kraštotyros muziejų. Visą vasarą Jauniūnų mokyklos mokytojos ir kultūros darbuotoja rinko eksponatus: šimtmečio pradžios namų apyvokos daiktus, audinius, šventės išvakarėse pateikė ekspoziciją.

Zibalų kultūrininkai savo šventę pradėjo bendra seniūnijos saviveiklininkų daina. Anciūnų filialo salėje skambėjo kapelos muzika (vad. G. Makauskas), grojo muzikantų muzikantas Antanas Zaremba, dainavo moterų vokalinis (vad. D. Garnienė) bei folkloro ansambliai (vad. G. Makauskas). Bendra daina jungė krašto žmones.

Motiejūnų kultūros namuose vykęs Širvintų seniūnijos meno mėgėjų kolektyvų koncertas didžiausią įspūdį paliko mažiesiems žiūrovams. Jiems patiko Družų filialo vaikų dramos studijos (vad. V. Morkūnienė) muzikinė pasaka. Šoko ir dainavo Motiejūnų, Kielių ir Družų pradinukai. Akompanuojant jauniesiems Alekniškio kaimo muzikantams, dainavo moterys. Salę puošė Joanos Zinkevičienės tapyti paveikslai. Šventė nebūtų buvusi tokia linksma be vedėjų – Barboros (Rima Lašakevičiūtė) ir Agotos (Loreta Keršytė). Jos šmaikščiai ir išradingai vadovavo koncertui. Toks pačių jauniausių ir vyresnio amžiaus žmonių bendravimas ugdo pilietiškumą ir skatina tradicijų tęstinumą.

Kernavės seniūnija – pati mažiausia. Joje tik vieneri kultūros namai. Po šv. Mišių kernaviškiai rinkosi į kultūros namus, išpuoštus Apolonijos Dimšienės tapytais paveikslais. Smagiai griežė kaimiška kapela (vad. R. Savickas), dainininkai traukė dainą.

Alionių seniūnija rinkosi pagrindinės mokyklos salėje. Kol dalyviai ruošėsi koncertui, žiūrovai galėjo pasigėrėti Alionių ir Juodiškių mokyklų moksleivių ir mokytojų rankdarbiais, piešiniais, nuotraukomis, pasigrožėti tautodailininko Juliaus Gridziuškos drožiniais. Juodiškių kultūros namų vaidintojai parodė K. Sajos vienaveiksmę pjesę Gerasis dėdė (vad. I. Macijauskienė). Armonika smagiai griežė 79 metų armonikininkas A. Bytautas. Dainavo mergaičių ansamblis Plaštakės. Džiugu nuolatos jausti pedagogų paramą ir rūpinimąsi kaimo žmonių kultūra.

Musninkų seniūnijos saviveiklininkai atvėrė Kraičio skrynią. Tokios didelės ir įvairios parodos nė vienoje seniūnijoje neteko matyti. Buvo eksponuojami įvairūs rankdarbiai, I. Blusevičienės siuvinėti paveikslai, tautodailininko J. Binkio drožiniai, V. Brazaitienės floristiniai atvirukai, daugybė kitų seniūnijos audėjų ir mezgėjų kūrinių. Koncertą pradėjo Musninkų pagyvenusieji šokėjai Mudu abudu (vad. M. Vaicekauskienė). Griežė Vileikiškių ir Musninkų kaimo muzikantai. Dainavo šeimyninis kvartetas, 5-8 ir aukštesniųjų klasių mergaitės. Prieš pusmetį paskirtos kultūros darbininkės lyg darbščiosios bitelės sulipdė daug šaunių kolektyvų.

Gelvonų seniūnijos saviveiklininkai žiūrovus nustebino teatralizuotu koncertu Žirgą pabalnosiu, pas mergelę josiu.... Koncertas parengtas pagal Gelvonų miestelio giesmininkės B. Strazdienės jaunystės prisiminimus. Pirmoje koncerto dalyje Kol dar pavakarys pasirodė mažieji: Liukonių pagrindinės mokyklos dainininkai, Bagaslaviškio I. Šeiniaus vid. mokyklos skudutininkai, šios mokyklos tautinių šokių kolektyvas bei jauniausias Širvintų armonikininkas A. Vaitonis. “Kai saulelė vakarop pakrypo”, vaikai buvo namo išlydėti, o liaudies šokius šoko, žaidimus žaidė, dainavo ir grojo Gelvonų kultūros namų folkloro ansamblis Savingė (vad. L. Bikulčienė), Liukonių kaimo moterų etnografinis ansamblis (vad.
D. Valeikienė), Bagaslaviškio I. Šeiniaus vidurinės mokyklos liaudiškos muzikos kapela (vad. K. Petreikis).

Atėjusieji į kultūros namus grožėjosi seniūnijos moterų audėjų E. Dambrauskienės, V. Markevičienės, M. Piškinienės ir daugelio kitų lovatiesėmis, rankšluosčiais, staltiesėmis. Programa buvo parengta pagal šio krašto tradicijas ir papročius. Tai suteikė koncertui autentiškumo.

Ištrauka iš A. Kazakevičienės buities vaizdelio Kaip velnias akmenį nešė Čiobiškio seniūnijos saviveiklininkai pradėjo koncertą Atidarėm vartelius, kviečiam kieman svetelius. Ir sugužėjo į “vakaruškas” Virvyčių filialo folkloro ansamblis, Čiobiškio kultūros namų suaugusiųjų tautinių šokių šokėjai, kapela.

Antroje dalyje koncertavo Virvyčių filialo mažieji dainininkai ir šokėjai, Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų berniukų vokalinis ansamblis, kultūros namų vaikai šokėjai.

Pasibaigus seniūnijų kultūros dienoms, džiaugėmės, jog žmonės noriai renkasi pabendrauti, linksminasi. Džiugina, kad kaime žmonės grįžta į sales ir sceną. Kaimo žmonės pasijuto esą ir reikalingi, ir verti pagarbos.

Iš visų seniūnijų buvo išrinkti geriausieji, kurie koncertavo baigiamajame koncerte. Buvo nominuoti įvairių žanrų mėgėjų meno kolektyvai: geriausiu šokių kolektyvu pripažintas Musninkų pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas Mudu abudu (vad. M. Vaicekauskienė); geriausiu vokaliniu ansambliu – Musninkų vidurinės mokyklos aukštesniųjų klasių merginų vokalinis ansamblis (vad. A. Sakavickienė), geriausiu folkloro ansambliu – Gelvonų kultūros namų folkloro ansamblis Savingė (vad. L. Bikulčienė), geriausiu dramos kolektyvu – Čiobiškio kultūros namų dramos kolektyvas (vad. V. Blažienė), geriausia liaudiškos muzikos kapela – Anciūnų kapela (vad. G. Makauskas), geriausiu armonikininku – Bagaslaviškio I. Šeiniaus vidurinės mokyklos mokinys A. Vaitonis (vad. K. Petreikis). Šauniausiais saviveiklininkais įvardyti Evelina Gilytė (Virvyčiai) ir Lionginas Juzėnas (Gelvonų seniūnas). Už geriausią režisūrą nominuotas Gelvonų seniūnijos teatralizuotas koncertas Žirgą pabalnosiu, pas mergelę josiu.... Iš visų profesionaliausi pripažinti Musninkų seniūnijos meno mėgėjų kolektyvai.

Jaunųjų dizainerių eksperimentas

Gegužės 12 d. išsipildė Erikos Vaitkevičiūtės (Atžalyno vidurinės mokyklos devintokė), Lino Jagmino (Atžalyno vidurinės mokyklos vienuoliktokas), Ingos Oršauskaitės (L. Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos dešimtokė) ir Renatos Motiejūnaitės (L. Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos vienuoliktokė) svajonės. Jie publikai pristatė savo drabužių kolekcijas. Erika savo išradingą ir originalią kolekciją pavadino Netikri sapnai. Ingos ir Renatos kolekcija, atspindinti lietuvių kultūros vystymosi etapus, vadinosi Palūžusios sielos. Linas žiūrovų teismui pateikė vakarinių suknelių kolekciją Vakaro dvelksmas.

Maloniai nustebino ir ritminių šokių grupės, vadovaujamos Ramintos Maslinskienės, Odetos Žinienės ir Virginijos Šimonėlienės. Kad vakaras žiūrovams ir patiems dalyviams paliktų įspūdį, pasistengė renginio organizatorė ir režisierė Raminta Maslinskienė, dailininkė Birutė Garlienė, šviesos ir garso operatorius Algis Jakimavičius, taip pat choreografė Odeta Žinienė. Dalyvavo merginų grupė Cappuccino iš Kauno.

Renginį rėmė UAB Spalvų gama, UAB Vasmangas, UAB Mature, Elena Gruodienė, Rimvydas Olšauskas, Vida Šlepienė.

Širvintos 525

Šventė tęsėsi keturias dienas ir tris naktis.

Ketvirtadienį kultūros centro parodų salėje, viešosios biblitekos mažojoje salėje ir L. Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos dailės galerijoje buvo atidarytos parodos.

Trys Širvintų fotografai – Virkantas Trumpickas, Jonas Lisauskas ir Antanas Grinys – pakvietė į fotoparodą Širvintiškiai apie Širvintas. Širvintos mano akimis – taip vadinosi vaikų ir jaunimo piešinių paroda. Spaudinių parodoje Širvintos: istorija ir dabartis surinkta knygų, kraštotyros darbų, nuotraukų albumų, kuriuose atsispindi mūsų miesto praeitis, dabartis, ryšiai su užsienio partneriais.

Penktadienį jau nuo pietų į Širvintas rinkosi svečiai iš užsienio. Atvyko Norvegijos karalystės Opegiordo komunos oficiali delegacija, vadovaujama merės Sylvi Graham, ir Janitsjar bigbendas, Lenkijos Respublikos Jaseneco miesto delegacija, vadovaujama mero Zdislav Karas ir šio miesto pučiamųjų instrumentų orkestras. Iš Švedijos sulaukta rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus sūnaus Irvio ir žento bei vaikaičio. Gražiai sutikti ir po kelionės šiek tiek atsipūtę svečiai išvyko į Kernavę švęsti Rasų. Beje, į Kernavę iš visų kraštų suvažiavo tiek žmonių, kiek nė vienais metais nėra buvę.

Šventė prasidėjo susirinkusių folkloro ansamblių pasirodymu. Koncertavo Atžalyno vidurinės mokyklos Želmenėliai (vad. Rūta Tamašauskienė), Širvintų rajono folkloro grupė (vad. Nijolė Vitkauskaitė), Gelvonų kultūros namų Savingė (vad. Laimutė Bikulčienė), daug kitų: iš Vilniaus, Ukmergės, Panevėžio, Utenos, Molėtų, Kėdainių. Muziejaus kiemelyje Senamiesčio teatro aktoriai (Vilnius) suvaidino mitologinį spektaklį Veršio sapnas.

O kai saulutė visai vakarop pakrypo, folklorininkai patraukė iš miestelio centro piliakalnių link. Ant Pilies kalno dainomis saulę palydėjo, po to Aukuro kalno papėdėje uždegė aukurą. Ant piliakalnių suliepsnojo stebulės. Pašlovinę protėvių dievus, šventės dalyviai, kelią fakelais pašviesdami, nusileido į Pajautos slėnį. Prie Neries suliepsnojo didžiulis laužas. Per naktį skambėjo dainos, muzika, sukosi poros. Šventė baigėsi ryte prausimusi rasa ir saulės pagerbimu. Šeštadienio rytą visus pažadino Jaseneco pučiamųjų muzika.

Kultūros centro vidiniame kiemelyje šurmuliavo tautodailininkų mugė.

Širvintų Šv. Arkangelo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už parapijos žmones. Pašventintą ir į aikštę atneštą prie savivaldybės vėliavą pakėlė šventę pradėjęs rajono meras Vytas Šimonėlis. Miestelėnus sveikino Opegiordo komunos merė Sylvi Graham, Jaseneco savivaldybės meras ir rašytojo Igno Šeiniaus sūnus Irvis. Skambant trijų valstybių himnams, iškeltos Norvegijos, Lenkijos ir Švedijos vėliavos. Giedojo kultūros centro kamerinis choras (vad. Audronė Burakovienė).

Prasidėjo svečių koncertas.

Kultūros centro salėje vyko konferencija Širvintos 525. Trumpai miesto istoriją apžvelgė L. Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos vyr. mokytojas Jonas Stankevičius, pranešimą Širvintos 1989-2000 metais padarė rajono meras. Nepriklausomybės kovos Širvintų krašte 1919-1920 metais – tokia buvo Vilniaus universiteto docento, istorijos mokslų daktaro Vytauto Leščiaus pranešimo tema. Pirmą kartą suteiktą Širvintų krašto garbės piliečio vardą pelnė Kernavės parapijos klebonas prelatas Česlovas Krivaitis ir literatūros tyrinėtojas mokytojas Viktoras Alekna.

Vyko nuotaikingas Šerifo vakarėlio koncertas. Vargu ar kada nors Širvintose į renginius buvo susirinkę tiek žmonių, kiek suplaukė į miesto šventę. Gausiai susirinkusius širvintiškius ir svečius linksmino vaikų kantri grupė Svirplys, grupės Jonis, Vairas, Crazy crow. Po koncerto iki aušros šėlo diskoteka.

Sekmadienio rytą L. Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos kiemelyje prasidėjo moksleivių amatų mugė, o kultūros centro vidiniame kiemelyje būrelis poezijos mėgėjų klausėsi jaunųjų poetų ir skaitovų. Savo eiles skaitė Eglė Guobytė, Inga Šekštelaitė, Ugnė Kukytė, Vladas Bricas. Meninio skaitymo rytmetyje dalyvavo Aušrinė Adomavičiūtė, Andrius Kvakšys, Jurga Bilotaitė, Živilė Čeberekaitė, grojo Flioriks instrumentų grupė, vadovaujama Tatjanos Maciulevič. Žodį jauniesiems kūrėjams tarė Irvis Šeinius.

Net lietus nesutrukdė vaikų koncerto. Dainavo, šoko patys mažiausieji – Buratino, Saulutės ir Pasakos vaikų lopšelių-darželių auklėtiniai. L. Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos šokėjai parodė programą Augam Lietuvai, kuriam Tėvynei, jungtinis Atžalyno vidurinės mokyklos etnografinis ansamblis – Joninių vakarėly. Dainavo Atžalyno, L. Stuokos-Gucevičiaus vidurinių ir muzikos mokyklų ansambliai, griežė akordeonininkai, šoko mokyklų šokėjai.

Po koncerto vyko vaikų žolės riedulio, mažojo futbolo, krepšinio, tritaškių ir krepšinio baudų metimo bei strėlių mėtymo į taikinį varžybos.

Smagi, keletą dienų trukusi šventė artėjo į pabaigą. Vakare palei “marias” estrados link, nešinos degančiais fakelais, traukė vaidilutės, puošniais drabužiais pasipuošę raiteliai, o karietoje – istorinio šokio teatro artistai. Prasidėjo teatralizuota šventė. Neįprastus senovinius šokius šoko Vilniaus istorinio šokio atlikėjai (vad. Giedrė Stikulienė), aidėjo jungtinės kapelos muzika. Dar kartą širvintiškiams grojo Jaseneco orkestrantai, skėlė kibirkštį padu Musninkų kaimo pagyvenusieji ir Širvintų vidutinio amžiaus šokėjai. Ir žiūrovai nenustygo vietoje, kai užgrojo Molėtų kapelija, vadovaujama Juozo Vasiliausko. Dainavo ir Lapelių kultūros namų folkloro ansamblis (vad. Vida Dambrauskienė).

Pritemus suliepsnojo laužai, o “marių” vandeny “pražydo” maži žiburėliai. Pažadintas ugnies magijos, pasirodė “briedis”. Teatralizuota šventė baigėsi smagia Šventine polka ir skrybėlių lietum. Kol vyko teatralizuota šventė, Vilniaus klubo Perkūnas oreiviai paruošė skrydžiui oro balioną ir juo išskraidino rajono merą Vytą Šimonėlį. Iki vidurnakčio tęsėsi diskoteka. Šventė baigėsi, liko daugybė įspūdžių, prisiminimų.

Grok, Jurgeli 2000

Spalio 15 d. pirmą kartą Širvintose vyko Vilniaus apskrities liaudiškos muzikos kapelų varžytuvės. Pagrindinis renginio tikslas – išaiškinti tris geriausias ir jas nusiųsti į Kaune vyksiančią 31-ąją Grok, Jurgeli 2000 šventę. Varžytuves rengti padėjo Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centras (vad. B. Kurgonienė). Suvažiavo vienuolika kapelų: Vilniaus elektrinės (vad. Leonas Pranulis), Elektrėnų kultūros centro Perkūnkiemis (vad. Jonas Akamavičius), Trakų kultūros rūmų Linksmoji armonika (vad. Aleksas Dulkė), Lentvario (vad. Ivanas Jarmalovičius), Aukštadvario (vad. Juozas Banuškevičius), Grigiškės (vad. Giedrutė Šochienė), Švenčionių rajono Pašaminės linksmos kaimiškos muzikos kapela Kuokynė (vad. Ž. Dieninienė ir Algirdas Braidokas), Ukmergės Sidabrinė gija (vad. Petras Pilka) bei rajono – Musninkų (vad. Marijona Vaicekauskienė), Anciūnų (vad. Gediminas Makauskas) ir kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos (vad. Gintaras Pauliukonis). Svečius, važiuotus ir pėsčius, linksmai pasitiko Čiobiškio muzikantai (vad. Vida Blažienė). Širvintų gyventojai išties mėgsta liaudiškus renginius. Ir šį kartą besivaržančiųjų džiaugsmui salė buvo pilnutėlė. Išradinga scenografija (režisierė S. Ušackienė, dailininkė B. Garlienė) atitiko renginio temą Žvejų kaimelis. Šventės vedėja, visų mėgstama Širvintų Ancė (Vida Blažienė), su vaikaite (Evelina Gilyte) pasveikinusios svečius, dalyvius ir žiūrovus, vieną po kitos kvietė į sceną varžytis kapelas. Teisę dalyvauti 31-ojoje Lietuvos liaudiškos muzikos šventėje Kaune laimėjo:

I vieta – Vilniaus elektrinės muzikantai (vad. L. Pranulis); II vieta – Grigiškės (vad. G. Šochienė); III vieta – Širvintų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela (vad. G. Pauliukonis).

Jubiliejus

Žmogui 20-metis – nedidelė gyvenimo atkarpa, pati jaunystė, kolektyvui – ilgas kūrybos kelias, pati branda.

Į Širvintų kultūros centro vidutinio amžiaus žmonių šokių grupės, vadovaujamos Virginijos Šimonėlienės, teatralizuotą koncertą Tos kaimo vakaruškos prigužėjo pilna salė: žiūrovų, buvusių šokėjų, svečių, rėmėjų. Įspūdingai atrodė scena, vaizduojanti kaimo sodybos kiemą, o ten ir klėtis puikuojasi, ir vežimas, ir didelė alaus statinė vakaruškų lankytojams. Gaspadorius ir Gaspadinė paminėjo ištvermingiausius, šokių sūkurio pakerėtus ir 20 metų šokančius Kristiną Lidžiuvienę, Aldoną ir Alfonsą Gudašius. Iš 9 šokėjų porų 5 – šeimyninės. Į svečius buvo atvykę šokėjai ir muzikantai iš Grigiškių, vadovaujami Anicetos Česnakauskienės ir Giedrutės Šochienės.

Gražios sukakties proga šokėjų grupei suteiktas Viesulo vardas. Renginį rėmė leidykla Margi raštai, Berlin – Chemi.

Spaudiniai

Į Versmės leidyklos kvietimą nušviesti savo krašto istoriją, dabartį, etnografiją ir papročius iš visų Lietuvos savivaldybių atsiliepė tik Širvintų rajono savivaldybė, suvokdama, kad knyga – pats geriausias istorinis palikimas. Rajono savivaldybės lėšomis išleista monografijų serijos Lietuvos valsčiai knyga Širvintos. Kovo 11-ąją miesto kultūros namuose įvyko Versmės leidyklos išleistos monografijos, atspindinčios turtingą ir sudėtingą buvusio Širvintų valsčiaus istoriją, pristatymas. Knyga skirta trims garbingoms sukaktims – Lietuvos tūkstantmečiui, Širvintų miesto 525 metų jubiliejui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiui. Monografijos Širvintos pristatyme serijos redaktorius Venantas Mačiekus supažindino su knygos atsiradimo istorija, padėkojo visiems autoriams, prisidėjusiems rengiant monografiją. Mintimis apie knygos rengimą dalijosi kraštotyrininkas istorikas Kazys Misius, prof. etnologas Vacys Milius, kraštiečiai – doc. Juozas Lebionka, prof. Sofija Kanopkaitė.

Šiais metais išleisti lankstinukai: Širvintos švenčia 525-ųjų metų jubiliejų, Širvintos – miestas ir rajonas.

Vita Majerienė, 8-232 51629

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys