Šilalės rajonas

Nesakytum, kad buvo sunku

Kažin ar Šilalės kultūros centro šokių vadovė Aniceta Tribičiūtė atsimena, kelinta jau karta šoka? Jie pradeda sukti sūkurius būdami septintokai, aštuntokai, auga, iki baigia vidurinę, ir, kaip vadovė sako, išsilaksto kas kur. Vėl ateina jaunesni, vėl įtemptas darbas, ilgos repeticijos ir, žinoma, pasirodymo džiaugsmas. Dabartinė jaunimo grupė – bene pati šauniausia kultūros centre. Be Iš aplinkui, Vakaruškos, Polka keturinė ar kitų šokių neapsieina nė viena šventė. Jaunimas šoka valstybinių švenčių minėjimuose, šoka vakarėliuose. Visur, kur tik reikia, jis pirmas. Vasario 16-osios koncerte Laukuvoje seniūnas K. Jokūbauskas, žiūrėdamas, kaip šoka, tarstelėjo: O kuo blogiau už Lietuvos” ansamblį?. O kai vaikinai išėjo Džigūno, pati salė pradėjo į taktą “šuoliuoti”. Nesakytum, kad sunkios, bet atsakingos dienos atėjo – pradėta rengtis 2002 m. pasaulio lietuvių dainų šventei. Jau vien Žirklės, kai lazdos dar vis už galvų kliūva, ką reiškia. Jau kažkelinta miesto jaunimo karta rengiasi “šturmuoti” ne tik Šilalės bei kitas rajono laisvalaikio sales, bet ir patį Žalgirio stadioną.

“Derlingi” buvo 2000-ieji Kuplės ansambliui. Surengta 15 koncertų vietoje ir išvykose. Didžiausias metų derliaus svoris atiteko ansamblio dešimtmečio paminėjimui. Ta proga išleista knyga Dainas dainuojam Lietuvoj (sudarytoja ir straipsnių autorė – ansamblio seniūnė Stefa Statkevičienė). Be Šilalės, rajono kaimų ir kaimelių, ansamblis koncertavo Juodkrantėje, Raganų kalne, dalyvavo savo kraštiečio, muzikos instrumentų muziejaus įkūrėjo ir vadovo Vaidoto Stulgos 60-mečio minėjime. Ansambliečiai surengė dvi ekskursijas – į Nidą ir Molėtus, šventė šokėjų ir dainininkų jubiliejus, šoko rajono šokių šventėje Suk suk ratelį ir daugelyje vakaronių, įvairių kitų renginių. Kuplė rengia pageidavimų – sveikinimų koncertus ligoninėje besigydantiems ligoniams. Šiais metais atsirado ir būsima pamaina – ansambliečių vaikaičiai pradėjo dainuoti ansambliuke Kupliukai.

Folkloro kapela Šilas (vad. Aleksandras Vaičys) darbo metodus iš esmės pakeitė prieš dvejus metus. Jeigu anksčiau ši 13 entuziastų grupė koncertuose apsiribodavo tik muzikos kūriniais ir keletu liaudiškų dainų, tai dabar jos programos tapo kur kas turiningesnės, daugiausia teminės, tad žiūrovas koncertuose išgirsta daug faktų iš krašto ir Lietuvos istorijos, dainų šia tema. Per metus Šilas koncertuoja 30-40 kartų. Be to, parengiami 1-2 spektaklėliai šio regiono papročiams ir tradicijoms gaivinti.

2000-uosius metus Šilas pradėjo Kaltinėnų
A. Stulginskio vidurinėje mokykloje su programa Laisvės kovų keliais, skirta respublikinio konkurso Lietuvos kovų ir kančių istorija dalyviams, rajono mokyklų moksleiviams. Surengtas koncertas Sausio 13-ajai prisiminti Upynoje, vasario 16-ajai Pasauly yra šalių – viena tik Lietuva Pajūryje, Kovo 11-oji minėta Žadeikiuose. Gegužį Šilas buvo pakviestas į Bytlaukį, čia pristatė naują Motinos dienai programą Žiedais neišmatuot Tavo širdies gerumo... Gegužės 16 d. kapela kartu su Kvėdarnos seniūnijos gyventojais Lembo kaime šventė kalbininko Kazimiero Jauniaus gimtadienį. 1999-2000 metais rajone vyko atsiminimų apie tremties ir kalinimo vietas, laisvės kovų dalyvius rinkimo akcija, kurios pabaigtuvėse gegužės 23 d. dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai ir rajono atsiminimų rinkėjai. Jiems Šilas teikė pačių naujausių faktų apie rajono gyventojų genocidą, palydėdamas pasakojimus graudžiomis, pagal rajono poetų eiles sukurtomis dainomis.

Prasmingos programos: Lietuva – Tėvynė mūsų amžinai... – Didkiemio ir Težydi mūsų skausmo gėlės – Pajūrio bažnyčiose. Birželio 23 d., švenčiant Kelpšaičių parko (Laukuvos seniūnija) 10-metį ir Jonines, kapela koncertavo laukuviškiams, o Jonines šventė... su plungiškiais. Birželio 24 d. paslaptingos nakties šventė su liaudies tradicijų elementais pradėta organizuoti Dionizo Poškos tėvonijoje – prie Baublių, o Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai kapela parengė programą Kokia graži baltojo Vyčio žemė – šalis tėvų didvyrių, su kuria koncertavo Požerės bažnyčioje ir Prisikėlimo kalne Kaltinėnuose. Žolinei, renkant gražiausias ir prasmingiausias puokštes, prisiminti kiti papročiai ir su Caritu įprasminti Šilalės bažnyčios šventoriuje.

Vasarą Šilas su buvusiais rezistencijos dalyviais ir šauliais vyko į Šilų mišką, prie atstatytos partizanų žeminės ir paminklo žuvusiems, ir atliko programą Ką ošia Šilų miškas. Su programa Vietoj kraujo laisvės gėlės sužydėjo koncertuota net trijuose kaimuose: Lentinėje, Kiaukuose, Gulbėse (čia buvo šventinami paminklai – valstybiniai atminimo ženklai ten žuvusiems partizanams). Rugpjūčio 26 d. Laukuvos bažnyčioje, minint kunigus kankinius, kapela parengė naują programą Likimai lyg dvyniai...

Prieš Užgavėnes Šilas Šilalėje, Kūtymuose, Upynoje, Pajūralyje parodė inscenizaciją Linelius roviau, dainavau... Rudenį kapelos dalyviai organizavo popietę Iš senolių skrynios dainą, šokį ir išmintį išleiskim. 2000 metų veiklą Šilas apvainikavo lapkritį – inscenizacija – priešadventiniu vakarojimu Buvo šitokia gadynė... . Šilas kaupia savo darbo istoriją – scenarijus, fotonuotraukas, vaizdo ir garso įrašus.

Lapkritį J. Marcinkaus leidykla Eldija mokytojos Teresės Ūksienės pastangomis išleido mokytojo kraštotyrininko Domininko Ūkso Užkalnės kaimo istoriją. Šilalės rajono Užkalnės kaimas yra tarp Būbliškės, sravios Varės, Pempinės bei užpelkėjusio Gaidėnų ežero (iš vienos pusės), Pavarsėdžio, Klyno krūmų ir ganyklų bei Dungerių, Paikvedžio laukų (iš kitos pusės). Pirmasis gyventojas Užkalnėje įsikūrė ir kaimui pradžią davė dar XVIII a. viduryje. D. Ūkso (1922-1997) knyga – tai savita Žemaitijos kaimo gyvenimo enciklopedija, kurioje autorius, gerai pažindamas savo gimtinę, jos artimus žmones ir jų gyvenseną, tradicijas ir papročius, tekstą papildydamas piešiniais, atkuria išsamų kaimo žmonių gyvenimo nuo XIX a. pab. iki Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio paveikslą. Etnografiškumas ir sudaro didžiausią šios knygos vertę.

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys