Šiaulių rajonas
Norima aprėpti kuo daugiau meno sričių
Apžvelgus paskutinio tūkstantmečio metų darbą, kultūrininkams yra kuo pasidžiaugti: surengta įdomių renginių ir rajono, ir kaimo žmonėms.
Rajonas neturi savo kultūros namų ar kultūros centro, todėl įvairių meno žanrų specialistai dirba prie rajono kultūros skyriaus. Be to, čia veikia rajono kultūros darbuotojų meno kolektyvai, kurie yra savotiška įvairių žanrų kolektyvų vadovų mokykla. Jau greit dešimtmetį minės kultūros darbuotojų folkloro ansamblis Indraja (vad. Birutė Jarošienė) ir vokalinis moterų ansamblis Melodija (vad. Birutė Prokopavičienė), gražiai skamba liaudiškos muzikos kapela (vad. Algimantas Bartašius), mišrus choras (vad. Jonas Kievišas), neseniai susibūrusi ir dainuojanti romansus retro grupė (vad. B. Jarošienė). Koncertuojama respublikiniuose, zoniniuose, dažnai vykstama į savo rajono renginius kaimo kultūros namuose. Vien Melodija šiais metais surengė 30 koncertų.
Vyksta (kasmet) solistų ir vokalinių ansamblių koncertai Aš atdarysiu dainų skrynelę. 2000-aisiais dalyvavo 21 rajono kolektyvas. Rudenį, po vasaros darbų, susirinko rajono liaudiškos muzikos kapelos į Auksinio rudens valsą. Grojo 11 kapelų. Pramoginės muzikos sambūryje, paminėjusiame penkmetį, dalyvavo 10 ansamblių. O vaikų muzikinių ir choreografinių grupių koncerte Dainų ir šokių juosta mamai šoko ir dainavo per 300 vaikų. Už vokalinės ir instrumentinės muzikos grupių veiklą atsako kultūros skyriaus vyr. konsultantė B. Prokopavičienė.
Teatrinę veiklą koordinuoja kultūros skyriaus vyr. konsultantė Nijolė Girniuvienė. Vaidintojai dalyvauja ne tik savo rajono renginiuose, bet važiuoja į regioninius, į respublikinius. Jau penkti metai Teatro dieną vyksta rajoninė vaikų dramos kolektyvų šventė Kas žiogo širdelėj? Į Bazilionus kasmet susiburia kaimo teatrai. Įdomiai dirba Bazilionų ir Gruzdžių kultūros namų mėgėjų teatrai (vad. B. Sinkevičienė ir J. Veikšienė), daug vilčių teikia prieš dvejus metus įsikūręs Kurtuvėnų teatras. Šiais metais debiutavo Gilvyčių artistai, o žarėniškiai stato savo bibliotekininko A. Budzinsko parašytas pjeses. Esame patenkinti tradicine Šiaulių apskrities teatrų švente Kurtuvėnuose, kurią ateityje numatoma išplėtoti iki tarptautinio teatrų festivalio. Gražiai mūsų šalies meną jau ne kartą demonstravo Kuršėnų kultūros namų vaikų teatras Ikaras, dalyvavęs tarptautiniame pantomimos ir vizualinių teatrų festivalyje bei EXPO parodoje Vokietijoje.
Etnokultūros vyr. konsultantė B. Jarošienė ne tik vadovauja minėtiems kolektyvams. Ji gražiai dirba ir daug kur koncertuoja su politinių kalinių ir tremtinių choru Tremties varpai, rengia metodinę medžiagą, renka dainas, papročius ir taiko įvairioms kalendorinėms šventėms, tradicijoms gaivinti (Užgavėnėms, Jurginėms, adventui, Kalėdoms, Velykoms ir pan.). Rengiamos Jurginės, folkloro šventė Dvari užaugau, advento vakarai, su folkloro ansambliais dalyvaujama atlaiduose, įvairiuose renginiuose.
Už šokių grupių veiklą atsakinga vyr. konsultantė Egidija Šėgždaitė padėjo rajono vadovams rengti šokėjus apskrities, rajono šventėms Aguonėlė 2000, Suk, suk ratelį, Graži mūsų šeimynėlė, Pora už poros 2001, padeda išmokti repertuarą dalyvausiantiems 2002 m. respublikinėje dainų šventėje.
Kraštotyrinę veiklą rajone kuruojanti vyr. konsultantė Laimutė Varkalienė konferencijoje pasidžiaugė, kad rajonų kraštotyrinis darbas gyvas. Apie tai kalbėta ir X respublikos kraštotyros draugijos suvažiavime, tai liudija konferencijos proga parengta kraštotyros darbų paroda, kurioje pateikta per 100 eksponatų. Rajono kraštotyrininkų (apie 130 suaugusių ir 340 jaunų) veikla įvairiapusė: per pastaruosius penkerius metus parengta per 200 kraštotyros darbų, suorganizuota net 4 respublikinės ekspedicijos. Veikia 13 visuomeninių muziejų. Plačiai žinomas rajono literatūros muziejus Naisiuose, įdomus ir turtingas Kuršėnų kalendorių muziejus. Prieš pat Naujuosius metus Kuršėnuose duris atvėrė visuomeninis amatų centras.
Vertėtų paminėti keletą respublikinių renginių. Netoli Naisių, Sereikių koplyčioje, vyko 24-oji Z. Gėlės premijos įteikimo ceremonija Tylios mano dainos. Premiją, kurią skyrė rajono kultūros skyrius už geriausią metų poezijos debiutą poezijos knygą Nekalto prasidėjimo (išleido Rašytojų sąjungos leidykla) gavo Klaipėdos universiteto studentas Rimantas Kmita. Šventę pradėjo Naisių kultūros namų vokalinis ansamblis (vad. A. Treinauskienė) ir kultūros darbuotojų vokalinis ansamblis Melodija. Naisių mokinukai paskaitė poeto Zigmo Gėlės eilių, muzikavo Kuršėnų muzikos mokyklos akordeonistai. 24-ąjį Zigmo Gėlės premijos laureatą sveikino rajono meras Raimundas Jakutis, kultūros skyriaus vedėja Valė Jurešienė apjuosė laureato juosta. Poeto knygą pristatė Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Ališanka, poetą sveikino ankstesnieji šios premijos laureatai poetai Vytautas Kirkutis, Marija Jurgelevičienė, Eugenijus Ališanka, Vladas Braziūnas, Alvydas Šlepikas, Mindaugas Valiukas, rašytojas ir žurnalistas Adolfas Strakšys, laureato mama, draugai pažįstami, pirmasis premijos įsteigėjas Česlovas Karbauskis, kiti ūkio ir bendrovės vadovai Petras Jankūnas, Algimantas Šileika. Pagerbiami įvairias amžiaus sukaktis šiais metais švenčiantys Zigmo Gėlės premijos laureatai: Petras Balčiūnas, Gintautas Dabrišius, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Nijolė Miliauskaitė, Aidas Marčėnas, Eugenijus Ališanka, Vytautas Cinauskas ir Dalia Bozytė. Skambant muzikai, skaitomi jų poezijos posmai. Aplankomas Zigmo GaidamavičiausGėlės kapas, padedama gėlių, uždegamos žvakutės ir minutės tyla pagerbiamas poeto atminimas. Laureatas poetų parke, kur auga aštuonios liepaitės ir penkiolika ąžuoliukų, pasodina 16-ąjį laureato ąžuoliuką. Šventės dalyviai apsilanko Zigmo Gėlės name, kuriame įrengtas literatūros muziejus. Į jį šį rudenį po remonto sugrįžo iš seifų lietuvių ir užsienio poetams, rašytojams ar jų kūrinių personažams skirti medaliai.
Šventė, skirta pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjui Laurynui Ivinskiui, vyksta Kuršėnuose. Čia įteikiama premija (ją 1990 m. įsteigė Pavenčių fabrikas) geriausiam metų kalendoriaus sudarytojui. Dabar šias funkcijas perėmė kultūros skyrius. Iškilmės prasidėjo gėlių padėjimu prie paminklo L. Ivinskiui, aplankytas jo kapas. Po to svečiai ir gausiai susirinkę žiūrovai klausėsi režisierės L. Valskienės parengtos, vaikų teatro Ikaras atliekamos kompozicijos apie kalendorių leidėjo, švietėjo, mokslininko, literato ir pedagogo Lauryno Ivinskio gyvenimą ir kūrybą. Apie įžymiojo kalendoriaus leidėjo sunkų gyvenimo kelią pasakojo ir Pavenčių vidurinės mokyklos mokytoja, rajono kalendorių muziejaus vadovė, rajono kraštotyros draugijos pirmininkė Sigita Lukienė. Šiais metais laureatu tapo žinomas Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichavičius už kalendorių Talentu ir širdimi. Kalendorių puošia dailininko Arvydo Každailio sukurtas Lietuvos valstybės istorinis herbas, dailininkų Algimanto Krištopaičio, Edmundo Jonušo, Vladislovo Žiliaus, kitų kūrėjų darbų reprodukcijos, tekstai apie juos lietuvių ir anglų kalbomis. Laureatas pristatė ir 2001 meų kalendorių, skirtą M. K. Čiurlioniui.
Vyr. konsultantė Aušra Čepulienė rengia kultūros darbuotojų bei kaimo moterų susitikimus su gydytojais, kosmetologėmis, prichologais, menininkais, kitais įdomiais žmonėmis. Kaimo kultūros namuose organizuojami pokalbiai įvairiais klausimais. Antai Žadžiūnų kultūros namuose susitikta su gydytoja ginekologe, rajono kultūros darbuotojoms ir moterų klubo Vakarė dalyvėms Kužiuose surengta literatūrinė-muzikinė popietė su teatrologu Rimantu Vaitiekūnu, Gilaičiuose kalbėta apie kūno ir veido priežiūrą, naudojant namines priemones, Smilgių moterims pristatyta Mary Kay kosmetika, kalbėta apie kūno priežiūrą, asmens higieną.
Gerų darbo rezultatų pasiekė ir rajono kaimo kultūros įstaigos. Rajono Ginkūnų kultūros namų pagyvenusių šokėjų grupė Dobilas (vad. Vanda Verkulienė) metų nominantė ir Aukso paukštės laimėtoja (nominaciją 1999 m. įsteigė Lietuvos liaudies kultūros centras). Tai šios grupės pirmoji (ir kol kas vienintelė) nominacija.
Trumpai ir atskirai norisi paminėti Ginkūnų kultūros namus (Šiaulių priemiestis), kurie veikia nuo 1957 metų. Jie neturi savo patalpų, repetuoja ir koncertuoja pagrindinėje Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykloje. Nuo 1972 metų čia sumaniai vadovauja direktorė Genė Doftartaitė, prie kultūros namų subūrusi gražių mėgėjų meno kolektyvų. Čia dirba mišrus choras, vyrų ir moterų vokaliniai ansambliai (vad. meno vadovė Birutė Andriukaitienė), mergaičių ir merginų tautinių šokių kolektyvai (vad. E. Šėgždaitė), instrumentinė grupė, kuri akompanuoja šokėjams ir ansambliams (vad. Algimantas Bartašius), groja vakaronėse ir kituose renginiuose. Šokėjų grupė Dobilas praėjusiais metais paminėjo savo veiklos 25-metį. Pirmoji šokių repeticija įvyko 1974 metų vasarį. Tada šoko tik keturios poros. Šokėjams pirmuosius žingsnius padėjo žengti ir dabar tebevadovauja žinoma šalies choreografė V. Verkulienė. 1975 m. šokėjai pakviečiami į respublikinę Dainų šventę ir jos varžybose patenka tarp prizininkų. Vien per pirmuosius penkerius metus sušokta 100 koncertų. Ginkūnų pagyvenusieji šokėjai dalyvavo 1975, 1980, 1985, 1990 metų respublikinėse, 1994, 1998 metų pasaulio lietuvių dainų šventėse. Nuo 1976 metų tarprajoninių choreografijos kolektyvų Suk, suk ratelį dalyviai ir prizininkai. Nuolat varžosi kas ketveri metai vykstančiame respublikiniame tautinių šokių konkurse Pora už poros ir laimi prizus. Dobilas laikosi gražių tradicijų: rudenį švenčia Pirmąją repeticiją, mini šokėjų jubiliejus, kol galėjo, mielai vyko į ekskursijas (lankėsi Rumunijoje, Lenkijoje, Užkarpatėje, Estijoje, Latvijoje). O kad šokėjai nepavargsta, liudija, jog nuo pirmųjų repeticijų dar šoka visur suspėjanti Kazė Kankalienė. Dobilas bendrauja su Latvijos Tukumo rajono ir Venspilio miesto, Limbaži rajono, Šiaulių miesto Kalatinio šokėjais.
Kad rajono kultūra nemerdi, keturiolika metų jai vadovaujančios vedėjos Valės Jurešienės nuopelnas.
Veronika Norvilienė, 8-21 43 54 90
KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys
LNKC.LT