Baltijos skrydis 2000

2000 m. liepos 24-30 d. Trakuose vyko pirmasis Šiaurės Europos mėgėjų teatro aljanso (NEATA) festivalis Baltijos skrydis 2000.

NEATA – 1998 m. įsteigtas naujas pasaulinės mėgėjų teatrų asociacijos AITA/IATA (Association Internationale du Theatre Amateur / International Amateur Theatre Association) regionas, kuriame Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga (LMTS) atstovauja šalies mėgėjų teatrų judėjimui. 1999 m. Rygoje vykusiame Šiaurės Europos regiono tarybos posėdyje nuspręsta pirmąjį NEATA festivalį surengti Lietuvoje. Jam kruopščiai ruošėsi ne tik dalyviai, bet ir rengėjai: Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga, Šiaurės Europos mėgėjų teatro aljansas, Trakų rajono savivaldybė. Tai liudija akivaizdūs kiekybiniai ir kokybiniai festivalio pasiekimai. Jame dalyvavo 15 mėgėjų teatrų iš 12 šalių – Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, per 100 stebėtojų iš užsienio bei Lietuvos, šimtai žiūrovų, apsilankiusių spektakliuose ir renginiuose. Festivalio siekius ir dvasią geriausiai atspindi rengėjų ir svečių mintys:

„Šekspyriškomis aistromis, moljerišku humoru, sartrišku skubančio amžiaus absurdu scena visada viliojo žmones. Ir ne tik į žiūrovų salę. Lietuvos teatrinė tradicija, prasidėjusi XVI a. pabaigoje lotynų kalba vaidintais mokykliniais spektakliais, nuosekliai puoselėjama. Jau šimtmetis, kai lietuviai režisuoja ir vaidina gimtąja kalba. Meninės mėgėjų kūrybos judėjimas apima vis daugiau iniciatyvių ir talentingų žmonių. Teatro meno kolektyvai skaičiuojami šimtais. Ypač džiugu, kad į kūrybos paslaptis pasineria daug jaunimo. Įsisiūbavusiam teatro mėgėjų sąjūdžiui jau per ankšta ir Lietuvos scena. Mūsų kolektyvai dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose ir yra gerai įvertinami. Nuoseklaus darbo rezultatas – tarptautinis pripažinimas. Ir šiemet patys esame tarptautinio festivalio rengėjai. Man malonu pasveikinti senojoje Lietuvos sostinėje pirmąjį Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų festivalį Baltijos skrydis 2000. Tikiuosi, kad publikai bus įdomu pamatyti kitų šalių spektaklius, o kūrybiniai kontaktai suaktyvins naujojo Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų aljanso veiklą“.

„Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis Baltijos skrydis Lietuvoje, Trakuose, – iškilus šio besibaigiančio amžiaus kultūros reiškinys, praturtinantis Lietuvos mėgėjų meninės kūrybos 100-mečio sukaktį. Per savaitę įvairių kultūrų mėgėjų teatrai, išpuošdami senąją šalies sostinę mums dar mažai pažįstamų kūrybinių individualybių darbais, atskleis savo menines paslaptis. Malonu, kad šio puikaus kultūros projekto subrandinimą laidavo bendros tarptautinių ir nacionalinių kultūros darinių, teatro menui atsidavusių žmonių, visos mėgėjų teatrų bendruomenės pastangos. Matydamas festivalio kūrėjų, organizatorių meilę ir atsidavimą teatro mūzai, tikiu, kad šio forumo kūrybinė pilnatvė taps atmintinu ženklu ateičiai, kad ir XXI amžiuje tarp įvairiausių valstybių piliečių, teatrų tęsis kalbėjimasis, pažinimą ir kultūrų bendrumą inspiruojančios paieškos“.

„Mes buvome labai laimingi, kai Lietuvos nacionalinis centras pasiūlė pirmąjį NEATA festivalį surengti Trakuose. Aš norėčiau padėkoti Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos (LMTS) tarybai, priėmusiai šį sprendimą. Lietuva, turinti puikias mėgėjų teatro tradicijas, renginių organizavimo, sėkmingo dalyvavimo tarptautiniuose festivaliuose patirtį, unikalų profesionalių režisierių mėgėjų teatrui rengimą Klaipėdos universitete, išlaikanti valstybės paramą žmonių laisvalaikio meninei veiklai, gali ženkliai prisidėti prie mūsų regiono ir pasaulio mėgėjų teatro plėtotės. Tiek festivalio dienomis, tiek ateityje ta galimybe turėtume visi pasinaudoti. Mano galva, viena iš svarbiausių tarptautinio bendradarbiavimo vertybių – galimybė mokytis vienas iš kito. Neabejoju, kad pirmasis NEATA festivalis laiduos tiek mūsų regiono, tiek kaimyninių šalių mėgėjų teatro gyvybingumą. Vienas iš mūsų užsibrėžtų tikslų – nebūti užsidariusiems, o skatinti atvirą bendradarbiavimą“.

„Teatras visada vienija grožį ir gėrį mylinčias sielas. Jis nepaiso laiko ir erdvės apribojimų, nepripažįsta kalbos, tikėjimo ir tautinių skirtumų. Nedaug Lietuvoje yra vietų, kur įstabus gamtos grožis, garbinga istorinė praeitis, kultūrinė tradicija sudarytų tokią vienovę. Legendomis apipinta senoji kunigaikščių pilis, šimtmečius gynusi lietuvių, karaimų, totorių, lenkų ir kitų tautų laisvę, ežerai ir piliakalniai pasitinka svečius iš Šiaurės Europos šalių“. /.../

„Mėgėjų teatras, Amatieru teatris, Harrastusteatrite... Kiekviena tauta šiuos žodžius taria įvairiai. Tačiau visą mėgėjų teatro broliją vienija bendras tikslas – teatro priemonėmis kurti save ir supantį pasaulį. Teatrinės kūrybos trauką liudija iškalbingi skaičiai. Tarptautinė mėgėjų teatrų asociacija AITA/IATA šiandien jungia 129 mėgėjų teatrų organizacijas iš 70 pasaulio šalių. Tai didelė teatrinės kultūros savanorių armija!

Mažytei šio galingo judėjimo dalyvei Lietuvai teko didelė garbė surengti pirmąjį Šiaurės Europos mėgėjų teatro aljanso (NEATA) festivalį. Teatrus ir spektaklius šiam festivaliui atrinko pačios šalys. Todėl mes turėsime retą galimybę susipažinti su 12 šalių mėgėjų teatrine kultūra. Prasminga, kad paskutiniais šio tūkstantmečio metais mėgėjų teatrų festivalis sulaukė svarios valstybės paramos, kad jis vyksta senojoje Lietuvos sostinėje Trakuose ir kad gausūs rėmėjai neliko abejingi tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui”.

Festivalį Baltijos skrydis 2000 rėmė Lietuvos radijas ir televizija, dienraštis Lietuvos žinios, akcinės bendrovės Lentvario kilimai, Paroc, Gudobelė, Omnitel, Kietaviškių gausa, UAB Litbana, Klaipėdos universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos žemės ūkio banko Trakų skyrius, Trakų viešbutis, Trakų rajono teritorinės gynybos štabas, spaustuvė Petro ofsetas.

Festivalį sveikino pirmą kartą į Lietuvą iš Prancūzijos atvykęs AITA/IATA prezidentas Jacques Lemaire’as: “Esu labai laimingas, kad dalyvauju šiame pirmajame NEATA festivalyje, surengtame vienoje iš Baltijos šalių. Būti laimingam skatina trys pagrindiniai dalykai, kurie charakterizuoja tokį renginį, kaip šis:

1. Akivaizdu, kad Lietuvos žmonės visiškai atkūrė savo kultūrinę ir intelektualinę nepriklausomybę.

2. Akivaizdu, kad tikra nepriklausomybė grindžiama ne egocentrizmu, o remiasi teise pasirinkti partnerius ir draugus.

3. Akivaizdu, kad žmonės nori bendrauti ir daryti renginius kartu, pageidauja būti didesnės bendrijos dalimi, neprarasdami savojo identiteto.

Sveikinu organizatorius, kurie visai pasaulinei mėgėjų teatrų bendrijai surengė festivalį, parodžiusį naujų narių galimybes ir gerus ketinimus rengti didelio masto renginius. /.../”

Šešios festivalio dienos virto gražia ir prasminga teatro švente, apie kurią kultūros viceministrė Ina Marčiulionytė radijo laidoje Kviečia teatras pasakė: “Tai mėgėjų teatro šventė! Kadangi žinoma, kad Lietuvoje teatras yra “religija”, vadinasi, jis yra įvairių atmainų, apima labai daug žmonių, ir mėgėjai yra viena iš tų teatro atmainų, kuri Lietuvoje labai gyvybinga. Būtent dėl to, kad mes turime stiprų ir įdomų mėgėjų teatrą, turime stiprų, didelį ir įspūdingą profesinį teatrą. Ir kartais, kai profesionalai su arogancija žiūri į mėgėjų teatrą, darosi juokinga, nes vis dėlto mėgėjai yra mūsų šaknų šaknys, jie turi teisę gyventi, rodyti tai, ką daro, sukuria”. Plati ir turininga festivalio programa realizuota: 15 spektaklių, 3 kūrybinės laboratorijos, simpoziumas, spektaklių aptarimai, dalyvių klubas, kultūriniai renginiai. Lietuvos mėgėjų teatrams oficialiai atstovavo du kolektyvai: Telšių Žemaitės teatro jaunimo studija Aglija (režisierė L. Adomaitienė) ir Utenos kultūros rūmų Žaliaduonių teatras (režisierė A. Eigerdienė), tačiau svečiai susipažino ir su Trakų karališkuoju rūmų teatru (režisierius A. Naraškevičius), dalyvavusiu festivalio atidaryme Trakų pilyje, Telšių Žemaitės dramos teatru (režisierė L. Pocevičienė), vaidinusiu Žemaitijos sodyboje Rumšiškėse, festivalio klube pasirodžiusiu Parodijų teatru iš Klaipėdos (režisierius V. Balalis). Vienas įspūdingiausių festivalio renginių – Pažintis su Lietuva, kurio metu dalyviai aplankė Lietuvos liaudies buities muziejų. Įvairių Lietuvos regionų sodybose juos svetingai pasitiko Alytaus, Kauno, Ukmergės, Telšių rajonų kolektyvai, pristatę savo krašto papročius, tradicinius valgius, dainas ir šokius.

Kiekvienas čia, Trakų scenoje, paliko dalelę savęs ir kiekvienas, tikiu, tapo nors truputėlį turtingesnis. Geros patirties, manau, pasisėmė ne tik festivalio meno vadovė – Klaipėdos universiteto Režisūros katedros vedėja doc. D. Vaigauskaitė, administratorė – Trakų rajono kultūros, turizmo ir sporto skyriaus viršininkė
J. Lisevičiūtė, technikos direktorė – Trakų kultūros rūmų direktorė V. Babarskienė, bet ir pusšimtis nuoširdžiai įvairiose festivalio tarnybose dirbusių žmonių. Visiems jiems dėkojo dalyviai, Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų asociacijų vadovai, pavieniai svečiai, dėkojo už rūpestingumą ir svetingumą, puikų “skrydį”. Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos laikraštyje Mėgėjų teatras D. Vaigauskaitė taip įvertino festivalį: “Daugeliui svečių mūsų šalis tapo įspūdingu atradimu! Festivalio nuopelnas, kad pasaulis dar kartą išgirdo Lietuvos vardą, o Lietuva atidžiau žvilgtelėjo į savo mėgėjų teatrą: valstybė solidžiai parėmė festivalį, Lietuvos televizija skyrė festivaliui ir mėgėjų teatrui dvi Kultūros ženklų laidas, net keturias Lietuvos radijo laidas Kviečia teatras jų autorius V. Gedgaudas parengė apie Trakų festivalį ir mėgėjų teatrą!” Labai gerai festivalį įvertino dramaturgė ir teatro kritikė G. Mareckaitė, Lietuvos mėgėjų teatrų pasiekimus palyginusi su Lietuvos krepšinio komandos pasirodymu Sidnėjaus olimpiadoje. Iš tiesų galime didžiuotis šalies vaikų ir suaugusiųjų mėgėjų teatrais, vien 2000-aisiais metais dalyvavusiais tarptautiniuose festivaliuose Danijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Turkijoje, Tunise ir pasauliniame vaikų teatrų festivalyje Japonijoje.

Ir Baltijos skrydis, ir mėgėjų teatrų skrydžiai per pasaulio scenas buvo sėkmingi. Kaip ir angelo skrydis virš Trakų pilies pirmąjį festivalio vakarą...

Irena Maciulevičienė, 8-22 61 21 00

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys