Rokiškio rajonas

Kultūrinės veiklos kronika

Rokiškyje

2000 m. liepos 6 d. Panevėžio apskrities meno ir sporto šventė pradėta iškilmingu rajono tarybos posėdžiu, kurio metu suteiktas krašto garbės piliečio vardas Algirdui Brazauskui. Po to buvo laikomos šv. Mišios ir vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Mindaugo karūnavimo – Lietuvos Valstybės dienai. Stadione vyko žaidynės Sportas visiems, Respublikos gatvėje pasirodė seniūnijų meno kolektyvai. Apskrities mėgėjų meno koncerte dalyvavo Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio bei Panevėžio miesto meno kolektyvai. Koncertavo Lietuvos estrados dainininkai, vyko diskoteka. Svečiavosi Jekabpilio rajono bei Cesio miesto delegacijos.

Savivaldybės teatro rūmuose sausio 19 d. – vasario 1 d. tradiciniame XVI Lietuvos teatrų festivalyje Vaidiname žemdirbiams spektaklius rodė Kauno valstybinis akademinis dramos teatras, Keistuolių, Valstybinis jaunimo, Vilniaus senamiesčio teatrai, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, Vilniaus Lėlė, Panevėžio teatras Menas, Vaidilos, Lietuvos nacionalinis ir Šiaulių dramos teatrai. Pagrindinis prizas atiteko Šiaulių dramos teatrui (S. Geda Inteligentiškas beprotnamis). Rež. A. Pociūnas. Geriausias spektaklis vaikams – Vilniaus Lėlės teatras. S. Siudika Trys paršiukai. Rež. A. Mikutis. Geriausio moters vaidmens prizą pelnė Jaunimo teatro aktorė Nijolė Gelžinytė už Saros vaidmenį J. Murrellas Memuarai. Rež. D. Tamulevičiūtė. Geriausio vyro vaidmens prizas paskirtas Jaunimo teatro aktoriui Rolandui Kazlui už Pitu vaidmenį J. Murrellas Memuarai. Rež. D. Tamulevičiūtė.

Balandį vaikų teatro studija Mes parodė spektaklio Raganiukė premjerą (rež. Mantas Svarskys). Birželį po 3 metų pertraukos vaikų teatro studija BUM suvaidino spektaklį Geriausias dvaro juokdarys (rež. Irena Matelienė).

Etnografinis ansamblis Saulala ir kaimo kapela Rokiškio muzikantai išleido ir pristatė garso kasetę. Pristatymo koncerte liaudiškos muzikos kapela Rokiškio muzikantai pirmą kartą pakilo į sceną, iškeitę tautinį drabužį į retro stiliaus rūbą.

Spalį jauniesiems teatro mėgėjams pasiūlyta naujas vaikų teatrų renginys Gipautufas. Pagrindinė idėja – vaidinti pasakas. Dalyvavo ne tik teatrų trupės, bet ir miesto vaikai. Visi, norintys išbandyti savo jėgas, buvo pakviesti į vienos dienos spektaklio repeticiją (rež. I. Matelienė). Šventės idėja sudomino ir užsienį.

Gruodį vyko priešadventinis tarptautinis etnografinių ansamblių vakaras Aušta aušrela (org. Saulala). Dalyvavo vienas rajono, vienas respublikos ansamblis, užsienio ir, žinoma, Saulala. Žiūrovų prizą laimėjo daugiausia plojimų sulaukusysis. Treti metai žiūrovų prizo steigėjai yra Rokiškio rajono tautodailininkai.

Krašto muziejuje kovo 6 d. atidaryta tautodailininkų darbų kasmetinė paroda. Tarp 22 autorių savo kūrinius eksponavo ir kolegos kupiškiečiai. Geriausi darbai iškeliavo į zoninę parodą Panevėžyje.

Muziejuje vykęs parodos Maratonas 2000 atidarymas (03 08) prasidėjo netradiciškai – Rokiškyje gimęs dailininkas A. Bagdonas paėmė akordeoną ir drauge su visais užtraukė dainą Kartu užaugom. Jis rokiškėnams pažįstamas kaip Senelių senelis, linksminęs daugelį miesto vaikų. Su šia paroda dailininkai A. Bagdonas. V. Uoka ir juvelyras S. Udrys žadėjo apvažiuoti visą Lietuvą. Jau pabuvojo Biržuose, Pasvalyje, Kupiškyje. Menininkai džiaugėsi gausiai susirinkusiais rokiškėnais ir tvirtino, kad tiek žiūrovų parodos nesutraukia net Vilniuje. Su dailininkais atvyko rašytojai A. Zurba bei V. Girdzijauskas, beje, pristatęs kolegoms naują knygą ...eina.... Seniesiems rokiškėnams vėl buvo malonu išvysti A. Zurbą, kuris anksčiau rajone buvo dažnas svečias. Po susitikimo buvo galima įsigyti Rašytojų sąjungos leidyklos išleistų knygų.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio proga renginiai vyko visame Rokiškyje, krašto muziejaus didžiojoje menėje koncertavo muzikos mokyklos moksleiviai, atvyko Nepriklausomybės akto signatarai E. Klumbys ir K. Uoka, kuriuos 1990 m. Rokiškio rajono gyventojai buvo išrinkę į Aukščiausiąją Tarybą.

Kovą muziejuje atidaryta kraštietės keramikės iš Vilniaus Ilonos Keršulytės darbų paroda. Jos darbus rokiškėnai parodoje jau matė antrą kartą. Pirmoji personalinė surengta 1994 m. I. Keršulytės keramika labai senoviška – neįmantri, lakoniška ir paprastų formų. Ji naudoja senas archeologines technologijas. Parodoje eksponuoti kūriniai sukurti 1998-1999 metais Utenos r. Dičiūnų kaime. Degti lauko krosnyje. Po parodos atidarymo vyko kamerinės muzikos ansamblio Musica humana ir solistės R. Maciūtės koncertas. Skambėjo J. S. Bacho kūriniai, skirti kompozitoriaus 315-osioms gimimo metinėms.

Balandį atidaryta uteniškių paroda – medžio drožėjo E. Židonio ir žurnalistės R. Totorytės-Stundienės (bendro projekto) Kryžius: medy, žody, žvilgsny. E. Židonio medžio drožybą rokiškėnai pirmą kartą išvydo 1994 m. konkurse L. Šepkos premijai laimėti. Su žurnalistės R. Totorytės-Stundienės fotonovelėmis susipažinta irgi pirmą kartą, nors autorė buvo žinoma iš straipsnių spaudoje.

Balandžio 19 d. lankytojams pristatyta penktoji rokiškėnų dailininkų darbų paroda. Savo darbus eksponavo 13 dailininkų ir fotografas G. Dainys. Parodos iniciatoriai – dailininkų klubas Roda ir krašto muziejus. Žiūrovai išvydo 31 įvairių stilių ir atlikimo technikų kūrinį – nuo natiurmorto iki abstrakcijos, fotografijos, miniatiūros, grafikos, siuvinėjimo, fentazy.

Gegužės 3 d. muziejuje vykusioje mokslinėje konferencijoje Rokiškėnai – iškilūs tarpukario Lietuvos mokslo ir politikos veikėjai, skirtoje Vasario 16-osios Akto signatarui ir ministrui pirmininkui Vladui Mironui, teisininkui ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui Mykolui Riomeriui ir ministrui pirmininkui Antanui Tumėnui (jiems sukanka po 120 metų), pranešimus skaitė prof. M. Maksimaitis, doc. dr. Č. Bauža, dr. D. Blažytė ir studentė V. Bukaitė. Dalyvavo Signatarų klubo atstovai ir profesoriaus M. Riomerio dukros. Veikė paroda Lietuvos didikų Riomerių portretai (iš muziejaus rinkinių).

Gegužę muziejuje atidaryta žymiausios rajono audėjos E. Pipinienės, švenčiančios 80-ąjį gimtadienį, personalinė rankšluosčių, lovatiesių, kilimų, servetėlių, juostų paroda. Eksponatuose susipina iš senovės paveldėti simboliai ir pačios audėjos sukurti nauji raštai. Paminėtas (05 13) ir vaikų muzikos mokyklos mokytojų kamerinio ansamblio 25-metis.

Gegužės 15 d. pristatyta danų dailininko E. H. Kristensen kūrinių paroda Mėlynoji biblija, kuri yra išleista daugiau nei 25 šalyse ir daugelio tautų žmonės turėjo progą susipažinti su nuostabiomis dailininko iliustracijomis. Jis yra sukūręs kelių Danijos bažnyčių vidaus apdailą.

Lietuvoje gerai žinomos Dusetų dailės galerijos įkūrėjo Alvydo Stausko darbų parodoje pristatyta tapyba, akvarelė ir pirmą kartą – fotografija, fiksuojanti gamtos pasaulį.

Balandžio-gegužės mėnesiais muziejus realizavo naujai parengtą edukacinę programą pradinių klasių moksleiviams Lino kelias. Bendradarbiauta su Panemunėlio linų fabriku. Laikinai nenaudojamoje patalpoje įrengta klasė, kurios apipavidalinimas jau nukelia į XIX a. Klasėje eksponuojami linai ir jų apdirbimo įrankiai. Čia vaikai supažindinami su linų apdorojimo etapais ir įrankiais, papročiais ir burtais, sužino mįslių ir dainų. Edukacinėje veikloje dalyvavo 330 vaikų.

Birželio 2 d. paminėtos garsaus čekų muzikos, Rokiškio vargonininkų mokyklos įkūrėjo Rudolfo Lymano 145-osios gimimo metinės. Pagerbti kraštiečio atvyko Čekijos Respublikos ambasadorius Štefan Fiulc, ambasados asistentė Janina Balsienė, muziko vaikaitės ir provaikaičiai. Apie muziką ir kompozitorių R. Lymaną pasakojo muziejaus darbuotoja O. Mackevičienė, Šv. Mato bažnyčios dekanas J. Janulis, R. Lymano draugijos pirmininkas K. Gluosnis, muziko vaikaitės A. Kondratienė, I. Speranskienė. Po to buvo atidaryta čekų grafikos paroda, koncertavo Rokiškio muzikos mokyklos mokytojų kamerinis kvartetas ir vokalinis ansamblis, solistės
J. Stumbrienė, J. Butkytė, svečiai iš Vilniaus
M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, Rokiškio kolegijos muzikantai.

Vasarą atidaryta 11-os dailės specialybę įgijusių diplomantų darbų ir net dvi primityviojo (naiviojo) meno atstovių, kilusių iš Rokiškio krašto – Monikos Bičiūnienės ir Danguolės Rudokaitės-Raudonikienės, – parodos. M. Bičiūnienės, įrašytos į pasaulio naiviojo meno enciklopediją, labiausiai šalyje žinomos kaip šiuolaikinės liaudies tapytojos, paroda skirta jos 90-osioms gimimo metinėms. Autorę į Rokiškį atlydėjo sūnus dailininkas Rimas Bičiūnas. Tapyba susidomėjusios tik 51-erių sulaukus dailininkės darbai greitai pelnė pripažinimą ir buvo eksponuojami respublikinėse ir užsienio parodose. Daug darbų yra įsigijęs muziejus. M. Bičiūnienės jubiliejus paminėtas ir Pandėlio mokykloje.

Dailininkės D. Rudokaitės-Raudonikienės paroda tryliktoji, o Rokiškyje – pirmoji.

Liepos 7 d. Kriaunų muziejuje (Rokiškio krašto muziejaus filialas) pristatyti šalyje žinomo fotomenininko Klaudijaus Driskiaus darbai. Kartu su juo savo grafiką eksponavo ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Audrius Mickevičius.

Rugpjūtį kraštiečio tapytojo Algirdo Liaudansko darbų parodoje eksponuota 25 paveikslai sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tuo pačiu laiku atidaryta kraštiečio (gyv. Kaune) medžio drožėjo Petro Vytauto Kalpoko darbų paroda, skirta jo 80-mečiui. Autorius 28 darbus padovanojo Rokiškio krašto muziejui.

Spalio 25 d. per VII respublikinės medžio drožėjų darbų Liongino Šepkos atminimui parodos uždarymą vertinimo komisija, pirmininkaujama skulptoriaus Arūno Kyno, paskelbė laureatu Saulių Lampicką (Alytus). Premiją skyrė Rokiškio rajono savivaldybė. Jam atiteko ir žiūrovų prizas.

Kiti prizininkai:

Už puikų debiutą – Dovydui Teresiui; už meninio braižo įvairovę – Justinui Jonušui; už originalų Liongino Šepkos pagerbimą – Vytautui Jackūnui; už darbus Dinozauras ir Beisbolininkas, labiausiai atspindinčius šių dienų aktualijas, – Martynui Gaubui; už meistriškumą, reljefo kūrimą darbe Lietuvos kariuomenė puola bermontininkus – Edmundui Gaubui; už nuoseklų tradicijų puoselėjimą – Justinui Sutkaičiui; už gerą erdvinį sprendimą ir tikrovišką asmeninio gyvenimo pavaizdavimą – Venecijui Jočiui; už mažosios plastikos monumentalumą – Reginai Jonušienei; už dekoratyvumą – Jonui Bugailiškiui. VII respublikinėje medžio drožėjų darbų parodoje konkurse L. Šepkai atminti dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – 39 (I konkurse 20).

Lapkritį muziejuje veikė dovanotų meno kūrinių paroda. Tai Vytauto Klemkos (1924-1991) akvarelės ir grafikos darbai bei Renės Klemkaitės keramika. Taip pat parengta paroda iš muziejaus rinkinių Ugnies ir šviesos ženklai lietuvių gyvenime.

Kovo 30 d. viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštietės Elenos Mezginaitės poezijos knyga Šaltas ginklas. Kartu su poete Rokiškyje ir Laibgaliuose svečiavosi kompozitorius ir atlikėjas Alvydas Jegelevičius, kuris sukūrė dešimtis dainų E. Mezginaitės tekstams. Keletas jų skambėjo šio renginio metu.

Balandžio pradžioje tarptautinės Vaikų knygos dienos proga bibliotekoje lankėsi darželio-mokyklos Varpelis auklėtiniai ir mokytojai. Ekskursijoje susipažino su vaikų literatūros skyriumi, apžiūrėjo parodą Ne žmogus, bet šnekėti moka. Pelėdžiukas Mikis vaikus pakvietė į salę, papasakojo apie knygos svarbą vaiko gyvenime. Po to prasidėjo viktorina Versi knygos lapus, ir stebuklai pabus. Lėlių teatras Padaužiukai parodė J. Biržio inscenizaciją Kiškio trobelė (vad. N. Ivanova).

Balandžio 26 d. susitikime su kraštiete žurnaliste Elena Kurklietyte ir jos vyru rašytoju Vytautu Bubniu pristatyta knyga Slaptingoji prema. Indija besidominčiai Rokiškio publikai autoriai išsamiai papasakojo apie knygos herojus, induizmą. E. Kurklietytė demonstravo, kaip reikia užsirišti sarį, kas yra kašmyro vilna ir kašmyro šilkas. Susitikime skambėjo indų mantros, dvelkė smilkalų kvapas.

Rugpjūtį popietėje Gražiausi žodžiai – gimtinei (Juodojo kaspino dieną) savo eilėraščius skaitė Vaivorykštės literatų klubo pirmininkė Vida Papaurėlienė, ūkininkės Danutė Mažeikienė ir Zita Mironienė, neseniai savo knygeles išleidę Vladas Liolys ir Mingaila Rastenis. Renginį pagyvino bibliotekininkės Redos Kiselytės miniatiūros, Algio Paliūnio nuotraukomis iliustruoti vasaros kelionių įspūdžiai po Lietuvą.

Rugsėjo mėnesį pelėdžiukas Mikis pakvietė bibliotekos lankytojus į vitaminų šventę Stipruolių kalvė. Pirmiausia vaikai susipažino su parodėle Stebuklai sode ir darže, kurioje buvo eksponuojamos knygelės bei vaisiai ir daržovės. Darželio-mokyklos Varpelis moksleiviai parodė montažą Kaukučiai ir vitaminai. Lėlių teatras Padaužiukai suvaidino J. Biržio inscenizaciją Daktaras Aiskauda.

Lapkričio 9 d. literatų klubas Vaivorykštė rokiškėnus pakvietė į pirmojo rajono literatų kūrybos almanacho Vaivorykštė sutiktuves. Teatro rūmų pramogų salė vos sutalpino. 800 egz. tiražu išleistame almanache publikuojama per 50 autorių kūryba. Rengėjai (redaktorius S. Varneckas) sudėjo jau Anapilin išėjusių autorių kūrybą – Alfonso Keliuočio, Elenos Naginskaitės-Vajegienės, Vytauto Šavelio, Petro Milaknio, Antano Lašo bei kitų. Vakarą paįvairino patys literatai, supažindinę su savo naujausia kūryba, o Juozo Tūbelio gimnazijos mokytojas A. Paliūnis ją pristatė dainomis, pritardamas gitara. Prisidėjo ir kiti dainuojamosios poezijos atlikėjai, mišrus choras (vad. A. Krasauskienė), kapela Rokiškio muzikantai (vad. R. Tamošiūnas), muzikos mokyklos mokiniai. Kalbėjo almanacho redaktorius S. Varneckas, literatų klubo Vaivorykštė pirmininkė V. Papaurėlienė. Vakarą vedėjos – režisierė V. Burokovienė ir bibliotekininkė, literatų klubo koordinatorė S. Kalpokaitė.

Kaime

Rugpjūčio 27 d., per šv. Baltramiejaus atlaidus, Žiobiškyje pristatyta knyga Žiobiškis. Ją sudarė kraštietis, Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto docentas bei kraštotyrininkų klubo Ramuva vadovas Venantas Mačiekus. Knygą rašė net 60 autorių. Po atlaidų žiobiškiečiai rinkosi kultūros namų salėje. Dalyvavo nemažai straipsnių knygai pateikusių kraštiečių: istorikas B. Deksnys, muziejininkai Z. ir G. Žumbakiai, grafikė ir poetė I. Bajariūnaitė, žurnalistas V. Ikamas, kultūros tarnybos, bibliotekos, muziejaus vadovai, seniūnijos atstovai. Linksmino savivaldybės teatro folkloro ansamblis Gastauta, žiobiškiečio, ilgamečio bažnyčios vargonininko Petro Bajariūno šeimos kapela. Grafikė Irena Bajariūnaitė parengė savo darbų parodą, dovanojo ekslibrisų. Šventė baigėsi jos sukurta daina žiobiškiečiams.

Liepos 29 d. Aleksandravėlėje susitiko buvusieji ir dabar gyvenantys įvairių kartų aleksandravėliečiai. Susitikime dalyvavo buvusio Lietuvos savanorio Kuolio vaikai, Muraškos vaikaitis, prieš karą dirbusių mokytojų Mačio ir Miškinio vaikai, ūkininkų Bakšių, ištremtų į Sibirą, vaikai, kiti seniai išvykę iš Aleksandravėlės su savo vaikais ir vaikaičiais. Kraštiečiai aplankė sodybų vietas, kapines, muziejų, išklausė šv. Mišias, po kurių gyvenvietės skverelyje pasodino ąžuoliuką susitikimui ir jubiliejiniams 2000-iesiems metams atminti. Vėliau visi susirinko kultūros namuose, kur jų laukė vietos dainininkai, skaitovai ir, žinoma, susivežtos vaišės. Prisiminta Aleksandravėlės istorija, žvakučių liepsnelės ir minutės tyla pagerbti žuvę sukilimuose, karuose, miškuose ar mirę ir ilsisi vietos kapinėse. Svečiai atminimui padovanojo austą juostą, suvenyrų organizatoriams, o vietiniai svečiams – bukletą su Aleksandravėlės vaizdais ir dainos apie Aleksandravėlę žodžiais. Ilgai visi dalijosi prisiminimais, šoko, dainavo. Ryšys po susitikimo nenutrūko. G. Dainytė-Kvedaravičienė atsiuntė pluoštą prisiminimų apie pokarį, pirmuosius sovietų metus, apie poetą Paulių Širvį. Mokytojo J. Mačio dukra – nuotraukų iš tuometinės mokyklos gyvenimo. Irenos Striungytės-Davelgienės, gyvenančios Vilniuje, pastangomis radiafikuota Aleksandravėlės bažnyčia.

2000 09 06 paminėtos vaikystės ir jaunystės metus Aleksandravėlės apylinkėse praleidusio poeto Pauliaus Širvio 80-osios gimimo metinės. Minėjimas vyko skverelyje prie medžio skulptūros poetui. Dalyvavo poeto žmona Birutė Bliekaitė-Širvienė, rašytojas Vytautas Bubnys, literatūros kritikas, Žuvėdros leidyklos direktorius Stasys Lipskis, poetas Valdemaras Kukulas, buvusi obelietė žurnalistė Elena Kurklietytė-Bubnienė, aktorius Juozas Šalkauskas, poetas Antanas Kancevičius, Nijolės Baužytės kūrybinė grupė, savo prisiminimais dalijosi buvęs artimiausias poeto kaimynas Lingaviškis, dabar gyvenantis Vilniuje, Biologijos mokslų daktaras Lionginas Žuklys, kartu su Pauliumi Merkinėje dirbęs Ališauskas. Skambėjo Aleksandravėlės kultūros namų mišraus ansamblio dainos P. Širvio žodžiais. Ta proga Aleksandravėlės pagrindinei mokyklai buvo suteiktas Pauliaus Širvio vardas. Vakaro vedėjai mokytojai Genovaitė Šajauskienė ir Justinas Gelžinis svečiams vilniečiams perdavė puokštę gėlių, kurią paprašė nuvežti ant Pauliaus kapo Antakalnio kapinėse. Salėje kompozitorius Algimantas Kriuka atliko dainas P. Širvio tekstais.

Rugpjūčio 11-25 dienomis italų-lietuvių kultūros centras pakvietė kapelą Pakusa dalyvauti Jaunimo dienose Italijoje. Didžiausią įspūdį paliko susitikimas su Popiežiumi Jonu-Pauliumi II, dalyvavimas šv. Mišiose Tore Vergate Romoje bei koncertai miesteliuose.

Gegužės 27 d. Juodupės meninio lavinimo centro etnografinis ansamblis suorganizavo susitikimą su Latvijos Respublikos Aknistos miestelio lietuvių folkloro ansambliu Sutartinė (vad.
J. Krasovskaja). Pasirodė Juodupės moterų vokalinis ansamblis bei Kamajų meninio lavinimo centro kapela. Dalyvavo Juodupės bei Aknistos miestelių seniūnai.

Spalio 28 d. Kalviuose pastatytas ir pašventintas kaimo kryžius, taip pat pašventintos ir naujosios kaimo kapinės. Kaimo šventėje dalyvavo kraštiečiai, seniūnas, Kamajų bažnyčios klebonas.

Liepos 15 d. Lukštų kaime prie Sniegių šaltinėlio vyko Petrovkos šventė, turinti seną, turiningą ir įdomią kultūrinę praeitį. Susirinko ne tik Rokiškio krašto, bet ir Zarasų bei Ignalinos rajonų rusų bendruomenių atstovai. Pagerbti visi Piotrai, koncertavo rusų klubo ansamblis Ivuška, Maineivų kaimo vokalinis moterų ansamblis, Aukštakalnių liaudiškos muzikos kapela. Šventėje prisiminti rusų liaudies papročiai.

Vasarį Bajorų kaimo kultūros namuose vyko rajono lėlių teatrų šventė Skudurinė Onutė, o gegužę Pandėlio kultūros namuose- Seklyčia.

Rugpjūčio 12-13 d. Panemunyje paminėtos signataro, ministro pirmininko Vlado Mirono 120-osios gimimo metinės, taip pat pastatytas kryžius nužudytiems partizanams atminti.

Liepą-rugsėjį rajone gražiausios sodybos, vienkiemio, miesto sodybos, gyvenvietės ir administracinio pastato aplinkos tvarkymo konkurse dalyvavo daug grožio puoselėtojų.

Šiais metais rajone vykdoma Atsiminimų apie laisvės kovų dalyvius, tremties ir kalinimo vietas rinkimo ir rašymo programa. Rajone baigiama aplankyti 950 žmonių – istorijos liudininkų. Alfonsas Varanauskas ir Albertas Medelinskas išleido knygą Vergijos ir netekčių metai (apie partizanus, politinius kalinius, tremtinius).

Janina Komkienė, 8 278 51845

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys