Prienų rajonas

Laiškas bičiuliams

Kaip Jūs gyvenate? Kokios bėdos ir kasdieniniai rūpesčiai slegia? Tikiuosi, entuziazmas, kūrybinė išmonė, nenuilstamas būdas neleidžia snausti ir sunkesniais kultūrai metais. Laikykimės!

Kai darbas gena darbą, o galvoje jau sukasi mintys apie ateinančių metų planų realizavimą, konkretus, stimulas gena mintimis sugrįžti į praėjusius 2000-uosius. Kaip visada metams baigiantis, vartau darbo kalendorius, planus, dienynus, grupuodama statistinius duomenis atsiskaityti su Kultūros ministerija. Matematiškai suskaičiuojami visi Prienų kultūros centro metų renginiai, dalyviai, gauti ir išleisti pinigai, net žiūrovai. Tokie duomenys surenkami ir iš visų rajone veikiančių kultūros įstaigų (kaimo ir miesto kultūros namų), kurių rajone yra net 20. Suvestinės skaičiai atrodo įspūdingai: meno saviveiklos kolektyvų – 120, iš jų kaime – 85, dalyvių – 1500, iš jų kaime – 800 ir t.t. Šie sausi duomenys į anketą sugula mažai kalbančiais faktais, ir jie tik kultūros įstaigoje dirbančiam šį tą byloja apie nelengvą, nekonkrečią, mažokai apmokamą kultūros darbuotojo dieną, kuri dažniausiai netelpa į įprastus darbo valandų ar darbuotojo pareigų rėmus. Kultūros įstaigos veikla neatsiejama nuo Valstybės švenčių, įsimintinų datų, tradicinių bei kalendorinių švenčių. Reikia išmonės kiekvienąkart tą pačią temą ar įvykį pateikti kitaip. Be to, visą laiką neramina praėjusio renginio klaidos ir kankina profesinės ambicijos padaryti geriau. Atėjusiems į renginį žiūrovams nepraktikuojame aiškinti “tokių smulkmenų”, todėl nuolat sukame galvą, kaip sukaupti daugiau speclėšų, ir vis dėlto dažniausiai savo darbo rezultatą dovanojame nemokamai – taupome prieniečių pinigus, kad, atvykus garbingiems ar tik uždarbiaujantiems svečiams, surinktume gausesnį žiūrovų būrį už nepigius bilietus.

Kaip pastebėjote, truputėlį paverkšlenau, nors tikras kultūrininkas tiesiog sutvertas to nedaryti. Viename seminare (vyksta kartą per mėnesį) pajuokavome: “Kuo daugiau atsiras mažai šildomų kultūros įstaigų, tuo daugiau veltinių išpirksime – propaguosime “tautinį” žiemos apavą, o ir tradiciniams verslams išnykti neleisime”. Taigi juokas – dalykas rimtas, kad tik žiema būtų nešalta. Visai rimtai tariant, atėjo laikas nors kukliai papasakoti apie Prienų rajono derlingus kultūros dirvonus, darbščius ir išradingus darbuotojus, prisiminti nors vieną puikų meno mėgėjų kolektyvą ar renginį. Juk dažniausiai nukenčiame dėl to, kad neva dirbame daug ir rezultatai neprasti, bet vis dar nemokame garsintis. O juk “žvaigždes” padaro gera reklama. Pabandysiu ir aš.

Kai nuaidi kalėdinių ir naujametinių renginių šurmulys, sausio mėnesio pabaigoje, pačiu kalendoriaus tarpušvenčiu, rengiame tradicinę rajono liaudies muzikantų ir pasakorių šventę Oi, būdavo būdavo..., prieš kurią įvairių žanrų Prienų kultūros centro specialistai keliauja po kaimo kultūros namų vakaruškas ar koncertus, atrenka kūrinius, pataria, pasidalija mintimis, kaip vyks baigiamoji šventė Prienuose. 2000 m. joje dalyvavo per 100 dalyvių iš 12 rajono kultūros namų. Geriausi niekada nebuvo renkami. Tiesiog kaskart pasidžiaugiame, galėdami pabūti kartu, pasirodyti didesnėje scenoje ir su žiūrovais pasidalyti savo išmone, meile dainai ir šokiui. Atrodo, dar ilgai prosenelių dainuotos dainos skambės Vėžionių krašte, nes šių kultūros namų dainininkų būryje darniai skambėjo pradinukų balseliai. Daug jaunų veidų buvo tarp Pieštuvėnų kapelos muzikantų ir dainininkų. Karščiausių aplodismentų susilaukė Jiezno kultūros namų dainininkės, Prienų kultūros centro pagyvenusių žmonių tautinių šokių ansamblis Vajaunas, Stakliškių etnografinė kaimo kapela, šiemet atšventusi savo gyvavimo 30-metį, pakviesdama į 200-ąjį koncertą. 1985 m. kapelai pradėjo vadovauti Vida Beliukevičienė (dabar Stakliškių kultūros namų direktorė). Originalius instrumentus – tarškalynę, švilpynę ir kočėlą – išdrožė meistras J. Vievesis. Keitėsi muzikantai ir koncertų geografija, kolūkio šventes pakeitė prie Guostaus ežero vykstančios vasaros šventės. Prasidėjusios 1996 m., jos tradiciškai vyksta kasmet, sukviesdamos gausų būrį aplinkinių kaimų gyventojų ir svečių iš toliau. “Pirmuoju smuiku” šventėje groja, žinoma, Stakliškių kultūros namų kapela.

Artėjant Valstybės atkūrimo dienai, savo darbus “čiustyti” pradeda rajono tautodailininkai. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė, kultūros centro dailininkė Dalia Norvaišienė šiemet parodos atidarymo metu citavo: “Visos meno rūšys skirtos didžiausiam iš menų – menui gyventi žemėje” (B. Brechtas), – ir nuo savęs pridėjo: “Kadangi parodoje dalyvauja jaunimas, darosi ramu dėl ateities”. Ne tik Prienus, bet ir Lietuvą garsinantis medžio drožėjas Algimantas Sakalauskas teigė, jog visi iš prigimties yra kūrėjai, ir tokių susibūrimų labai reikia. Renginio metu darytoje nuotraukoje įsiamžino 44 suaugę autoriai ir 12 pradedančių nagingų meistriukų.

2000-ieji, kaip ir visi ankstesni metai, buvo labai darbingi ir prasmingi Prienų kultūros centro tautinių šokių ir dainų ansambliui Trapukas. Originalia nauja pagoniška programa prasidėjo ansamblio 15 kūrybos metų apvainikavimo šventė. Trumpą ansamblio istoriją rašė apie 400 jaunų žmonių. Šiandien ansamblyje dalyvauja – 40, vadovaujami meno vadovo ir baletmeisterio Raimundo Markūno, vokalinės grupės vadovės Aldonos Šyvokienės ir liaudiškos muzikos kapelos vadovo Rimanto Šiugždinio. Vienas iš svarbiausių Trapuko planų – tinkamai pasirengti 2002 m. pasaulio lietuvių dainų šventei. R. Markūnas ne pirmą kartą pakviestas dirbti šios šventės šokių programos prologo baletmeisteriu. Kai pernai vasarą Trapukas, atstovavęs Lietuvai Vengrijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje, anot organizatorių, tapo to renginio puošmena, nebuvo netikėtas kvietimas dalyvauti Lenkijos tarptautiniame festivalyje Žory mieste. Taigi vasara praėjo kupina įspūdžių, turint galvoje tai, kad ši kelionė į Lenkiją trapukiečiams šiemet buvo antroji. Su 110 rajono saviveiklininkų Trapukas dalyvavo vasaros pradžioje didelėje šventėje Liuban mieste, su kuriuo Prienų vadovai pernai pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį. “Ir vis dėlto ši vasara keistoka”, – sako ansambliečiai. Ogi todėl, kad pirmoji tokia, kai Trapukas nenuvyko į Švedijos Gotlando salą, su kurios svetingais gyventojais bendrauja ir jiems koncertuoja jau šešeri metai.

Rudenį, jau ketvirtąkart pamečiui, visas rajonas sugužėjo į tradicinę Kauno apskrities dieną. Muzikinio teatro sodelyje lankytojų netrūko. Visą dieną koncertavo apie 200 rajono saviveiklininkų, mugėje savo produkciją siūlė tautodailininkai, ūkininkai, verslininkai. Bendromis pastangomis prieniškiams dar kartą pavyko parodyti, kad pas mus gyva darbo ir kūrybos dvasia. Vietos organizacinio komiteto pirmininkės Irenos Stasytienės didžiulių pastangų ir nežinia iš kur atsirandančio entuziazmo dėka (kai jau daugelis rajonų atsisakė arba tik simboliškai dalyvauja Kauno šventėje), išvyka į Kauną tarsi savaime suvienija beveik 1000 įvairių rajono žmonių. Rajono kultūros skyriaus vedėja I. Stasytienė po pragariško darbo, kaip visada, šypsodamasi padrąsinančiai taria: “Jei daryti – tai daryti”. Taip ir laikosi ant jos moteriškų pečių visi keturi rajono kultūros skliautai: muziejai (Prienų krašto muziejus ir Skriaudžių buities muziejus), Prienų viešoji biblioteka su 29 bibliotekomis filialais, užsienio kalbų ir informacijos centru bei jaunųjų filologų klubu, 20 kultūros namų, rajono jaunimo reikalų taryba.

Pabandysiu didžiuliais šuoliais pralėkti per šias įstaigas, fiksuodama tik kai kuriuos stambesnius faktus.

Prienų krašto muziejus (direktorė Antanina Aleknavičienė) sulaukia lankytojų ne tik dėl originalios ekspozicijos. Šiemet jame surengta 11 parodų, įdomių vakarų susitikimų, poezijos popiečių, kraštiečių sueigų, sėkmingai vykdoma edukacinė programa.

Skriaudžių buities muziejaus kalendorių kolekcija 2000-aisiais metais pasipildė 2000-uoju eksponatu. Jau tapo tradicija, kad metų pradžioje į muziejų ateina siuntiniai iš Sauliaus Jokužio spaustuvės Klaipėdoje, moderniausios Vakarų Lietuvoje. Kasmet gaunamos siuntos iš Lietuvos prekybos asociacijos prezidento Aulio Tinnilos (Suomija). Dabar muziejuje yra kalendorių iš daugiau kaip 40 valstybių – Austrijos, Amerikos, Brazilijos, Islandijos, Indijos, Malaizijos ir kitų. Muziejaus direktorius Pijus Brazauskas tiesiog fanatiškai atsidavęs kalendorių rinkimui įvairiausiais būdais. Lankytojai už ekspozicijos apžiūrėjimą dažnai moka ... kalendoriais. Šiemet Skriaudžių kalendorių ekspozicija pristatyta atskiru puslapiu internete.

Prienų viešoji biblioteka (direktorė Gražina Polekauskienė) gavo kvietimą iš Europos komisijos delegacijos informacijos centro dalyvauti projekte ES bibliotekėlės – Lietuvos viešosiose bibliotekose. Projekto tikslas – pateikti skaitytojams kuo išsamesnę informaciją apie narystę Europos Sąjungoje, to privalumus ir įsipareigojimus. Už šią veiklą atsakinga bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja D. Čepeliauskienė. Projektas Kaimo biblioteka – vaiko ugdymo centras jau pradėtas vykdyti. Gauti pirmieji 5000 litų, skirti viešosios bibliotekos Mozūriškių kaimo filialui.

Prienų užsienio kalbų ir verslo informacijos centro vedėja, anglų kalbos mokytoja Jolanta Ručienė rašo laiškus į įvairias labdaros organizacijas Danijoje, Suomijoje, JAV. Jai norėtųsi atnaujinti filmoteką, nes filmai jau peržiūrėti keliasdešimt kartų, reikėtų įsigyti daugiau knygų, kurios labiau tiktų mūsų mokyklų vaikams. Į išsiuntinėtus laiškus šiemet atsiliepė p. Albert J. Gustaff iš JAV Frederiko miesto ir atsiuntė apie 400 knygų. Iš tos siuntos po keliasdešimt knygų padovanota Žiburio gimnazijai, Ąžuolo ir Revuonos vidurinėms mokykloms. Centro vedėja džiaugiasi, kad nuolat turi lankytojų ir tikisi įgyvendinti savo idėjas, kad šios įstaigos veikla būtų dar gyvybingesnė ir įvairesnė.

Šių metų vasario mėnesį suformuota Prienų rajono jaunimo reikalų taryba, patvirtinti jos nuostatai bei Jaunimo metų renginių programa, taip pat numatytas skatinamasis fondas. Tarybos darbe akcentuojama, kad jaunimas pats turi ieškoti idėjų. Tarybos pirmininkė I. Stasytienė sako: “Jaunos galvos visada turi idėjų, joms tik reikia praskinti kelią”. O kelias ilgas ir platus, vedantis į gražius, prasmingus darbus. Parengtos programos: Medžio skiedra – mano kelio pradžia (jauniesiems medžio drožėjams ugdyti), Srovė ir akmenis judina (kraštotyrinė), Mums ir apie mus (literatūrinė kartu su Prienų laikraščio Gyvenimas redakcija), Pasidžiaukime kartu (jauniems talentams rinkti). Visi projektai gavo finansinę paramą iš Lietuvos jaunimo reikalų tarybos. Juos vykdyti padeda psichologai, Prienų moksleivių kūrybos centras. Jau antrą kartą vyksta jaunųjų talentų šventė. Susirenka būrys gabių, talentingų, išradingų moksleivių ir jų mokytojų. Tariami įvairių olimpiadų, varžybų, konkursų nugalėtojų vardai, absoliučiai geriausiam įteikiamos vertingos dovanos.

Pabaigti būtų tinkamiausia kaip nors gražiai ir prasmingai. Pasirinkau viešosios bibliotekos Veiverių filialo vedėjos Janinos Janskūnienės poezijos knygos Spinduliu švytėti noriu eilėraščio Nepasiduok ištrauką:

Gyvenk. Neaimanuok.
Nelauk, kad kas paduotų
Tau pilną taurę išminties,
Linksmybių kraitę
Kad kas padėtų prie šalies.

P. S. Jeigu turite ką nors nebrangaus, siūlykite telefonu 60375. Jei važiuosite prošal – užsukite. Ačiū Prienų rajono savivaldybei už beveik visada laiku išmokamą atlyginimą kultūrininkams. Taigi – priimsime šiltai.

Zita Kuzminskienė, 8-249 53282

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys