Plungės rajonas

Su šokiais ir dainomis į naują tūkstantmetį

Geras kultūrines tradicijas išlaikę Plungės rajono kultūros namai šiandien gali džiaugtis, kad kas šešioliktas miesto gyventojas yra kultūros namų saviveiklininkas, kad per metus vyksta per 350 įvairių renginių, kuriuose apsilanko per 160 000 žiūrovų, kad į repeticijas kviečia 23 mėgėjų meno kolektyvai ir 3 visuomeninės organizacijos.

Per 2000 metus labai akivaizdus tautodailininkų aktyvumas. Rajono tautodailės skyriaus nariai, švenčiantys jubiliejines sukaktis, surengė plungiškiams personalines parodas. Įdomi buvo Birutės Daukantienės darbų paroda. 65-metį atšventusi B. Daukantienė Lietuvoje yra bene vienintelė adata siuvinėjanti paveikslus. Tik 1985 metais galutinai atsidavusi savo pomėgiui – išmokusi siuvinėti “kryželiu”, jau ir nekeičia savo siuvinėjimo technikos. “Tapo” kryželiu paveikslus, siuvinėja pagalvėles, staltieses, servetėles. Menininkės darbų parodomis galėjo gėrėtis Raseinių, Mažeikių, Vilniaus, Gargždų gyventojai. Jos siuvinėti paveikslai buvo eksponuoti ir Norvegijoje.

80-metį šventęs medžio drožėjas tautodailininkas Adomas Senkus parodos atidaryme visus žavėjo savo jaunatviškumu. Nuo mažens išmokęs skaityti didžiąją gamtos knygą, jis ir šiandien sako: “Medis pats kalba, tereikia jį išgirsti, suprasti”. Tarp daugybės plungiškio tautodailininko A. Senkaus darbų – drožinėti šventieji literatūros kūrinių personažai, liaudies muzikantai, kaukės.

Įdomiai Plungės kultūros namų parodų salėje atidaromos parodos. Ir nesvarbu, ar tai vietos menininkas, ar kilęs iš Žemaitijos profesionalus kūrėjas – visiems vienoda ir ypatinga pagarba, visi su meile ir šiluma sutinkami ir išlydimi. Rajono tautodailininkus globoja Zafira Leilionienė. Jos iniciatyva 2001-ųjų balandžio mėnesį vyks Žemaitijos zonos jaunųjų talentų konkursas St. Riaubos vardu pavadintai premijai laimėti. Lygiuotis yra į ką. Šiemet Rokiškyje surengtoje parodoje L. Šepkos premijai pelnyti buvo įvertinti du medžio drožėjai plungiškiai. Plungės krašto tautodailininkė Regina Jonušienė apdovanota prizu už mažosios plastikos monumentalumą, o Justinas Jonušas – už meninio braižo įvairovę.

2000-ieji Plungės rajono kultūros namų mėgėjų meno kolektyvams buvo koncertų ir gastrolių metai. Šokėjai nuo pat sezono pradžios rengėsi respublikinei Aguonėlei 2000. Jaunuolių šokių grupė (vad. Ilona Baltikauskaitė) tapo laureate, merginos šokėjos (vad. Sonata Kazlauskytė) užėmė III vietą, o vaikų Žirginėliai (meno vadovė Laima Monkevičienė) apdovanoti diplomu už programos originalumą ir žemaitiškumą.

Balandžio pabaigoje Marijampolėje vykusiame tarptautiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje Auksinis obuolys dalyvavo ir Plungės kultūros namų jaunimo dramos studija. Režisierių Sigitos ir Romo Matulių spektaklis lietuvių liaudies pasakų motyvais Stebuklingas lamzdelis nominuotas už sceninį įvaizdį. Žemaičių Kalvarijos artistai, vadovaujami Genovaitės Rimkuvienės, buvo pakviesti į respublikinę kaimo mėgėjų teatrų šventę Pastogė.

Kultūros namų kolektyvai atstovavo Lietuvai ir užsienyje: pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Romo Jasevičiaus, dalyvavo San-Remo (Italija) festivalyje Gėlių parade, kamerinis choras, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno – Baltijos ir Šiaurės šalių dainų šventėje Norvegijoje, Žirginėliai vasarą buvo pakviesti į tarptautinį vaikų liaudies šokių festivalį Slovėnijoje, Maribor mieste, šokių ir dainų ansamblis Suvartukas (meno vadovė Danutė Radvilavičienė) koncertavo Vokietijoje. Plungiškių programomis gėrėjosi Tukumo miesto (Latvija) gyventojai bei Lietuvos regionų šventės dalyviai Vilniuje.

Sunki ir be galo darbinga 2000-ųjų vasara buvo daugumai rajono kolektyvų. Žinant nelengvą ekonominę būklę, kultūros namų direktoriaus Romo Matulio iniciatyva vasarą renginiai buvo nemokami ir vyko pačioje miesto širdyje – Senamiesčio aikštėje. Pirmiausia į naujos programos pristatymą miestelėnus pakvietęs pučiamųjų instrumentų orkestras ir rajono folkloro kolektyvai vėliau aikštę užleido Vaikystės šventei. Birželio pradžioje čia koncertavo Suvartukas kartu su svečiais, Norvegijos Karalystės Dalanės srities šokių ansambliu, dar vėliau vyko Žemaitijos kaimo kapelų vakaras Jonams ir ne tik... Liepos 6-oji šiemet Plungėje buvo tapusi tikra Valstybės švente. 95 metai sukako, kai Plungėje pastatytas pirmas lietuviškas spektaklis. Ir suvažiavo tądien visi gyvi rajono dramos kolektyvai parodyti, kiek per tuos metus pasikeitęs teatro mėgėjų menas. Visą dieną Senamiesčio aikštėje buvo žmonių, visą dieną jie džiaugėsi, galėdami pabūti kartu ir pavakaroti. Tai progai iš senųjų Plungės artistų ir dabartinės jaunimo dramos studijos buvo sulipdyta trupė, ir režisieriai Sigita ir Romas Matuliai pastatė Keturakio Ameriką pirtyje.

Be abejo, pati didžiausia šventė – rugpjūčio viduryje vykęs tarptautinis folkloro festivalis Saulelė raudona ir miesto šventė. Na ir privažiavo jų iš viso pasviečio: austrai, rusai, latviai, lietuviai iš Panevėžio, Klaipėdos, Šilutės, Naujosios Akmenės ir, žinoma, patys geriausi Plungės miesto ir rajono ansambliai. Tiek jiems, tiek žiūrovams ši šventė reiškia, kad saulelė vakarais vis raudonesnė, ir, nors, anot dainos, “eiti gulti dar nesinori”, vakaras netoli, o įlindęs į rudens ir žiemos kiautus, negreit tokiam būry besusitiksi. Linksmybės truko dvi dienas. Vienas kitą keitę ansambliai dainavo ne tik žiūrovams, bet ir vieni kitiems miesto mero V. Jonučio surengtame priėmime. Netruko prabėgti vaikų folkloro valanda, įvairios sporto varžybos. Šventės dalyviai žygiavo per miestą su naujo derliaus vainiku. Kadangi šis festivalis skirtas rugiapjūtės pabaigtuvėms, tai, kaip ir dera, su pabaigtuvių vainiku ateinančiuosius šeimininkai pasitiko su naujo derliaus duona. Išsiaiškinus, kad šiame vainike nėra nei aukso, nei sidabro, nei deimanto lašų, o jis supintas iš skambiausių dainų, trankiausių šokių, linksmiausios muzikos, nebuvo tokių, kurie galėtų ramiai stovėti. Kojos pačios kilnojosi, o rankos pavargo nuo plojimų. Ypač tada, kai į sceną užlipdavo svečiai iš Novgorodo – folkloro grupė Šoh – voroh. Ši septynių žmonių grupė buvo festivalio lobis. Festivalio dalyviams ir svečiams šiurpuliai per kūną ėjo, išvydus “geležinį folklorą”, kurį Plungės padangėse demonstravo Vilniaus akrobatinių skrydžių grupės nariai R. Paksas, L. Jonys, R. Noreika. Svečio teisėmis koncertavo kraštietė Aistė Smilgevičiūtė, vyko lietuviško ritinio (ripkos) varžybos, šachmatininko H. Asausko simultanas. Tautodailininkų mugėje vyko įvairūs žaidimai ir atrakcionai, buvo renkami įdomiausių darbų autoriai. Šventės simbolis – iš įvairiausių žolynų nupintos saulutės iškeliavo į mums brangių svečių namus. Organizatoriai po dviejų nemigo naktų vis dėlto pažadėjo, kad po dvejų metų vėl pakvies drauge užtraukti Saulelė raudona...

Kultūros namai Lietuvoje turėtų garsėti gražiais renginiais vaikams. Plungiškiams tiesiog sekasi vaikiški renginiai. Režisierė S. Matulienė šiemet vaikus kvietė į renginį Mažieji Plungės raganiukai, rajono vaikų dramos kolektyvų šventę, Žemaitijos zonos Molinuko teatrą 2000, pramoginės muzikos festivalį Šypsenėle, nepabėk, įspūdingiausią vaikišką šventę Princas ir Pelenė – Plungė 2000, eglutės uždegimo valandą miesto aikštėje, pramoginį renginį Kalėdų rytą... Norinčių patekti mūsų 500 vietų salė netalpina. Tai savotiškai džiugina mus, kultūrininkus. Laikomės nuostatos: jeigu nuo mažens įskiepysime norą lankytis kultūros namuose, tai ir po dešimties metų žiūrovų pas mus užteks. Vaikams surengti įspūdingą renginį yra kur kas sunkiau nei suaugusiųjų auditorijai. Bet turint tokių režisierių, suprantama, nėra neįmanoma. Pasidomėjus aplinkui, paaiškėjo, kad niekur neorganizuojama liaudiškos muzikos vaikų kapelų šventė. Todėl 2001-ųjų pavasarį ir numatėme Žemaitijos vaikų Mažojo Jurgelio valsą.

Kultūros namų renginių režisierė Rita Jogminienė šiemet pradėjo renginių ciklą jaunimui Šauniausia porelė – Plungė 2000. Šis renginys, kurį finansavo respublikinė jaunimo reikalų taryba, – tai programos Mes narkotikams sakome Ne! dalis. Šiuo ciklu siekiama, kad paaugliams kuo mažiau laiko liktų praleisti gatvėje, kad savaitgaliais kultūros namuose jie rastų, ką veikti.

Metus užbaigti paprastai kviečiame į tradicinį kamerinį vakarą Senuosius palydint. Šiemet rajono kultūros namų kamerinis choras (vad. A. Vildžiūnas) parengė XX amžiaus populiariosios klasikos programą kartu su D. Bilevičiūte, Č. Gabaliu, L. Čekasina, K. Alčiausku, R. Čivilyte. Bilietai prieš mėnesį išpirkti per vieną dieną. Tai turbūt geriausias mūsų visų pastangų bei darbo įvertinimas ir tikėjimas, kad ir XXI amžiuje būsime reikalingi.

Daiva Gramalienė, 8-218 55843

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys