Pakruojo rajonas

Amžių sandūroje

Jubiliejai

Savąjį kraštą puošia ir taurina žmonės – 2000-aisiais vardinėmis tautinėmis juostomis pasipuošė 35 metų kultūrinei veiklai pašventusi Gr. Levanienė (Rozalimo kultūros namai), 25 metus nepailstanti Z. Kapučinskienė (Pamūšio kultūros namai), po 20 metų kultūros baruose plušantys I. Kybartienė, L. Juodagalvienė, S. Malinauskienė (Pakruojo kultūros namai), S. Zuokas (Žeimelio kultūros namai). Nepajuto O. Lugauskaitė (Klovainių kultūros namai), V. Vareikienė (Ūdekų kultūros namai), kaip 15 metų paženklino darbo biografijas. Knygos propagavimui garbų metų skaičių atidavė V. Kuzminskienė
(J. Paukštelio viešosios bibliotekos Medikonių filialas), Z. Venclovienė (Guostagalio filialas), L. Lukošiūnienė (Petrošiūnų filialas).

Kūrybinės veiklos 20-metį minėjo Linkuvos kultūros namų etnografinis ansamblis Linkava (vad. S. Lovčikaitė). Į jubiliejines iškilmes sugužėjo per šimtą buvusių ir dabartinių ansambliečių. Šalia senbuvių buvo miela matyti susibūrusį Žvirbliukų pulkelį, sumaniai globojamą K. Jagminaitės. Programoje skambėjo pačių iškiliausių koncertų fragmentai iš Linarūtės, Sambarių, Vestuvių, Prakalbinti žemę, Tuo aukštu tiltu ir kitų žiemgalių krašto švenčių, darbo bei šeimos papročių programų, kurių ansamblio repertuare per dvi dešimtys.

15 metų šokio sūkury – tai margaspalvė Pakruojo kultūros namų jaunimo šokių grupės Reketys (vad. S. Malinauskienė) kūrybinės veiklos tėkmė. Jubiliejiniame koncerte aidėjo buvusiųjų Pasaulio lietuvių dainų švenčių motyvai, plastiškas judesys priminė konkursų Pora už poros dvasią, kūrybinę viešnagę Latvijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.

5-erių metų kūrybinės veiklos sukaktį minėjo literatų klubas Židinys. Poezijos popietėje skambėjo G. Gricienės, E. Kurauskienės, T. Babrauskienės, S. Lukoševičienės, Intos ir Mindaugo Bulaičių, N. Skvereckienės, E. Kocienės, K. Gurkšnytės, D. Gurkšnienės eilės. Klubo narius sveikino plunksnos broliai iš Joniškio Audruvės, Pasvalio Užuovėjos klubų.

Paminėtos išeivijos poeto Henriko Radausko, kilusio iš Gikonių kaimo (Rozalimo seniūnija), 90-osios gimimo metinės. Plaučiškių laisvalaikio salėje atidaryta ekspozicija apie poeto gyvenimo ir kūrybos kelią. Vilniuje, Menininkų rūmuose, balandžio 28 d. įvyko vakaras poetui atminti. Apie H. Radausko kūrybą kalbėjo literatūrologas G. Viliūnas, mintimis dalijosi skulptorė E. Radauskaitė, profesorius Vyt. Šernas. Vakaro programoje skambėjo A. ir V. Vasiliauskų, V. Pinkevičiaus atliekama M. K. Čiurlionio, J. Sibelijaus, J. S. Bacho, F. Šopeno muzika, dainavo J. Leitaitė.

Vasario 8 dieną Žeimelio vidurinėje mokykloje paminėtos pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo 70-osios gimimo metinės. Rugpjūčio 25-26 d. kraštiečių kultūros draugija Žiemgala surengė mokslinę konferenciją Juozo Šliavo jubiliejui paminėti. Antropologijos, archeologijos, istorijos sekcijose pranešimus skaitė Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Latvijos universiteto, Šiaulių universiteto, Pilių tyrimo centro mokslininkai.

Linkuva – vienas seniausių Šiaurės Lietuvos miestelių, keletą šimtmečių turėjęs reikšmingą poveikį ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos kultūrai, dvasiniam ir ekonominiam gyvenimui, liepos mėnesį šventė 500 metų jubiliejų. Komitetas miesto sukakčiai parengė turiningą programą. Kultūros namuose kraštiečio V. Didžpetrio iniciatyva veikė nuotraukų, dokumentų, parapijos organizacijų vėliavų (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus ir bažnyčios fondų) paroda, vidurinėje mokykloje lankytojai turėjo progos susipažinti su švietimo istorijos ekspozicija. Kraštiečiai dailininkai R. Čarna, A. Krištopaitis, V. Trušys, V. Rimkus surengė dailininkų plenero Linkuvoje darbų parodą. Gyva, judru, šventiška buvo per Škapliernos atlaidus. Prie Švč. Marijos Škaplierinės bažnyčios sienos atidengta paminklinė lenta, skirta Linkuvos vardo paminėjimui istorijos šaltiniuose atminti. Vienybės aikštėje gausiai susirinkusius sveikino LR Seimo pirmininkas V. Landsbergis, rajono meras J. Juozapaitis, svečiai, seniūnijų atstovai. Koncertavo Šiaulių m. kamerinis choras Polifonija (vad. Danutė ir Sigitas Vaičiulioniai), etnografinis ansamblis Linkava. Teatralizuotą programą atliko Kauno istorijos muziejaus klubas. Jaunimą linksmino kaimiškos muzikos ansamblis Jonis. Įvažiavimai į Linkuvą pasipuošė Gražinos dizaino studijos (Šiauliai) sukurtais riboženkliais. Jubiliejaus dienomis svečiai turėjo progą aplankyti atmintinas vietas: bažnyčios šventoriuje – paminklą linkuviams, kovotojams už Lietuvos laisvę atminti, prie senosios gimnazijos sienos – Linkuvos parapijos knygnešiams, daraktoriams ir spaudos laikytojams pagerbti.

2000-ųjų vasara įsimintina ir žeimeliečiams – liepos 1 dieną Žeimelis minėjo 500 metų sukaktį. Vietos muziejaus ekspozicija priminė reikšmingus istorijos momentus – Žeimelio vardo paminėjimą Upytės pavieto knygose, liuteronų evangelikų, katalikų bažnyčių kūrimąsi, prekybos trasas į Bauskę, Mintaują, Rygą, Prezidento A. Smetonos viešnagę 1927 m. Iškilmėse dalyvavęs LR Prezidentas Valdas Adamkus ir Žeimelio seniūnas A. Budnikas atidengė kraštiečio K. Balčiūno sukurtą paminklą, kurį puošia dailininko prof. A. Gursko sukurtas miestelio herbas. Šventės dalyvius sveikino rajono meras J. Juozapaitis, kraštiečiai – kompozitorius J. Juzeliūnas, fizikas B. Grigelionis, LR Prezidento patarėjas R. Gaška. Kultūros namų salėje koncertavo Virgilijus Noreika ir jo mokiniai. Mokyklos stadione gausiai miniai grojo Žeimelio ir Pašvitinio dūdoriai (vadovai S. Zuokas, R. Kazlauskas), dainavo vyrų ir moterų vokaliniai ansambliai, programą atliko kaimyninių kultūros namų saviveiklininkai. Gegužinėje iki išnaktų linksmino vokaliniai-instrumentiniai ansambliai Maksas ir Jonis.

Tradicijos

Birželio 3 dieną dvyliktą kartą į Pakruojo dvarą būrėsi etnografiniai ansambliai – nesenstančių dvasios vertybių gamą pateikė Žiemgalos, Linkavos, Verdenės, Kruojos ansambliečiai, šoko ir dainavo protėvių kultūros gaivintojai iš Pamūšio, Rozalimo, Stačiūnų, Bardiškių, Klovainių. Šventės skambesį praturtino nuotaikingoji Trejupė iš Bauskės (Latvija), skambėjo Dainorių – kaimynų iš Baisogalos melodijos, sukosi Abrūsėlio poros iš Joniškėlio, susirinkusius džiugino Akmenės Atgaja, Šiaulių Sedula, Žagarės folkloro ansamblis.

Kovo 4 dieną krašto Pupų Dėdė – linkuvis A. Juras su armonikininkais Z. Andriejieviene ir A. Leščinsku pakvietė į tradicinę liaudies muzikantų šventę Pakruojo kultūros namuose. Linksmino liaudiškos muzikos kapelos iš Žeimelio (vad. S. Zuokas), Lygumų (vad. D. Tomkus), Ūdekų (vad. V. Janickienė), Pakruojo (vad. G. Gvazdauskas). Pripažinimą pelnė Rozalimo (vad. V. Burkevičienė), Pamūšio kultūros namų (vad. A. Žemaitienė) vokaliniai ansambliai,
E. Pocevičienė ir O. Liučvaikienės duetas.

Kovo 27 dieną Pakruojo kultūros namų mėgėjų teatras (vad. I. Kybartienė) vaidino su bendraminčiais iš Stačiūnų, Lygumų, Pamūšio, Bardiškių, Rozalimo, Linkuvos, Grikpėdžių. Šventė baigėsi Rozalimo kultūros namuose, pagerbiant pirmojo lietuviško vakaro, vykusio Rozalime 1907 m., dalyvius ir sumanytojus.

Kaip ir kasmet, paskutinį rugpjūčio šeštadienį pakruojiečiai rinkosi į miesto šventę parke. Kocertavo L. ir P. Kazlauskai, linksmino Radviliškio kultūros rūmų cirkas, linkuviai muzikantai G. ir A. Leščinskai. Seniūnas V. Grigonis pasveikino ir apdovanojo gražiausių sodybų šeimininkus, lėktuvu miestelėnus ir svečius skraidino verslininkas ir aviacijos entuziastas V. Punis.

Tradicinę poeto Prano Kasparavičiaus-Kasparaičio literatūrinę premiją J. Paukštelio viešoji biblioteka įteikė D. Nauronaitei (apsakymas Kas kaltas).

Vaikų knygos šventėje lankėsi rašytojas J. Laucius, Šiaulių krašto dienraščio Smalsutis redaktorė L. Daubarienė.

Kultūros paveldas

Buvo tęsiami Pakruojo dvaro arkinio tilto-užtvankos atstatymo darbai. Atlikta darbų už
50 000 Lt.

Baigti Rozalimo urbanistikos centro istoriniai-urbanistiniai tyrimai. Darbų vertė – 25 000 Lt.

Sutvarkytos neveikiančios Ruponių, Litkūnų kaimo kapinaitės, suorganizuotos talkos Paguliankos, Laitiešinių senųjų žydų kapinių tvarkymui, buvo tvarkomos ir prižiūrimos Morkakalnio, Glebavos, Juknaičių, Dvariukų, Veselkiškių žydų masinių žudynių vietos. Sutvarkytos vokiečių karių kapinės, pastatytas kryžius (aut. P. Miežis).

Vyko parengiamieji tolesnio kompozitoriaus ir dirigento J. Pakalnio memorialinės sodybos tvarkymo darbai. Paruoštas klėties atstatymo darbų projektas (6000 Lt).

Ruošiamas Pakruojo dvaro sodybos vėjo malūno atstatymo projektas. Atlikti fotogrametriniai apmatavimai.

Birželio 2 d. Grikpėdžių kaime, prie pagrindinės mokyklos, atidengtas paminklas šio kaimo jaunuoliams, 1941 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę. Fundatorius – Pakruojo rajono garbės pilietis, buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Bronius Nainys.

Liepos 1 d., švenčiant Žeimelio 500 m. jubiliejų, miestelio aikštėje iškilo kraštiečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas.

Liepos 16 d. Linkuvos centrinė aikštė pasipuošė paminkliniu akmeniu, žyminčiu, kad šioje vietoje bus pastatytas paminklas miesto 500 m. jubiliejui atminti.

Kraštotyra

Kraštotyrininkai (vad. M. Vaitiekūnienė) birželio mėnesį surengė ekspediciją Linkuvos seniūnijoje. Kultūros namų, mokyklų, bibliotekų darbuotojai V. Vareikienė, A. Ašmonavičienė,
N. Guževičienė, V. Ogintienė, D. Naudžiūnienė, A. Gasiūnienė, V. Kilčiauskienė surinko nemažai vertingos istorinės medžiagos apie Puodžiūnų, Ruponių, Gataučių, Ūdekų kaimus. Užrašyta prisiminimų apie išnykusius Pagirininkų ir Gedžiūnų kaimus.

Liepą D. Ramanovienė, A. Mančiauskaitė, I. Nogobodienė bei būrelis Diržių pagrindinės mokyklos moksleivių išvaikščiojo Steigvilių, Skarulių, Bardiškių, Diržių kaimus (Žeimelio seniūnija). Užrašyti prisiminimai, aprašyti papročiai bei tradicijos, pastarųjų dešimtmečių pokyčiai kaime apibendrinti vakaronėse Ūdekų ir Bardiškių kultūros namuose. Programose dalyvavo vietos saviveiklininkai, Linkavos, Kruojos etnografinių ansamblių dainininkai ir muzikantai.

Balsių etninės kultūros centre liepos 21-25 d. veikė jaunimo stovykla. Rugpjūčio 10-15 d. senolių dainas ir šokius, amatus, tradicijas bei papročius prisiminė vyresnio amžiaus stovyklautojai. Išvykose po Žemaitijos kraštą aplankyti rajono kultūros ir istorijos paminklai, Daugyvenės kultūros ir istorijos muziejus draustinis.

Alfredas Šimkus, 8-291 51478

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys