Mažeikių rajonas

Renginys – kultūros šerdis

2000 metų birželio 2-3 dienomis į miesto šventę gausiai rinkosi mažeikiškiai ir miesto svečiai iš Čekijos Haviržovo, Lenkijos Plocko miestų, Estijos Jarvės apskrities, Latvijos Saldaus rajono.

Gerokai prieš pradžią šurmuliavo mugė: kas pardavinėjo pintus daiktelius, kas puodus, paveikslus. Kad šventė buvo kitokio pobūdžio, žiūrovas galėjo pajusti nuo pat pradžios, t.y. nuo eitynių – čia buvo demonstruojami rekordiniai maisto gaminiai. Kavinė Pica Roma iškepė pačią didžiausią picą, kurią nešė 4 vyrai, kepykla Rieslita dviaukštę riestainių ir riestainėlių piramidę. Nešėjai buvo pasipuošę firmų marškinėliais ir kepurėmis. Kelionę vainikavo iš žolynų ir gėlių nupinta 120 m pynė (dvi dienas pynė Ukrinų kaimo saviveiklininkai).

Šventė stebino pramogų gausumu. Vyravo visiška laisvė. Kas norėjo, stebėjo meninius pasirodymus (jų buvo 17): jungtinio muzikos ir Sedos filialo mokyklų pučiamųjų instrumentų orkestro, rajono liaudiškos muzikos kapelos, šokėjų; taip pat K. Jablonskį su grupe Valio, R. Dambrauską su grupe, A. Pilypaitę, Sekmadienį ir J. Miliauskaitę, dainavo vaikų šou grupė Lietutis, grojo linksmasis muzikos orkestrėlis 7 širdys. Plojimai lydėjo svečius. Vaikai žaidė lego, suposi karusėlėse, mažą, ir seną išjudino Kauno cirko Ąžuolyno meškutis pasirodymas. Sporto klubas Mažeikių švyturys pakvietė vyrus išbandyti jėgą virvės traukimo ir rankų lenkimo varžybose.

Kūrybinė grupė: A. Rupkutė, K. Kinčienė, P. Mylė. Vedėjai: D. Gedvilienė, P. Mylė, R. Dambrauskas. Dailininkas G. Paulauskas. Šventę rėmė: rajono savivaldybė, bendra Lietuvos – Suomijos įmonė Ingman -Vega, AB Vilniaus banko Mažeikių skyrius, AB Lietuvos taupomasis bankas, Lietuvos liberalų sąjungos Mažeikių skyrius ir kt.

Rugpjūčio 25-27 dienomis III tarptautinių šokių festivaliu Sukauškiekem, sutrepsiekem mažeikiškiai bei miesto svečiai atsisveikino su vasara.

Dalyvavo vaikų ir jaunimo ansamblis Kauškutis, artimiausi kaimynai – Latvijos Saldaus rajono Rubos apylinkės jaunimo šokių grupė, Estijos Koilos miesto šokėjai, Italijos Tarcenfo miesto grupė Ch INO Ermacora, Plocko miesto vaikų dainų ir šokių ansamblis, lietuvaičiai – Marijampolės muzikos mokyklos vaikų tautinių šokių ansamblis Javonėlis ir kapela Garažas iš Panevėžio.

Festivalio atidarymo koncerte scena priklausė visiems festivalio dalyviams.

Antroji festivalio diena prasidėjo šv. Mišiomis Mažeikių bažnyčioje. Po to svečiai koncertavo gatvėse ir skveruose. 16 val. prasidėjo teatralizuotos eitynės. Didelėje klumpėje važiavo Vasarėlė ir Rudenėlis. Koloną puošė pasakų herojai, paukščiai, gėlės. Kai kolona atėjo į parko stadioną, suskambėjo fanfaros. Dalyvius ir svečius sveikino miesto meras V. Macevičius. Aikštėje smagiai šoko namiškiai ir svečiai, skambėjo dainos. Pabaigoje visiems sušokus smagų lietuvišką šokį, pasakų herojai į aikštę atnešė 500 pripūstų spalvotų balionų, kurie pakilo į orą.

Trečia dieną muzikinio angaro palapinėje III tarptautinis jaunimo šokių festivalis Sukauškiekem, sutrepsiekem buvo uždarytas. Kūrybinė grupė: J. Tendienė, A. Rupkutė, K. Kinčienė, T. Vertelienė. Vedėjai: B. Gedvilienė, P. Mylė. Dailininkai: D. Vaičienė, G. Paulauskas.

Festivalį globojo bendra Lietuvos – Suomijos įmonė Ingman-Vega. Rėmė: Mažeikių rajono savivaldybė, Lietuvos taupomojo banko Mažeikių skyrius, UAB Vigesta, UAB Mažeikių duona, AB Pieno žvaigždė filialas Mažeikių pieninė, UAB Žemaitijos leidyba laikraštis Būdas žemaičių, Mažeikių rajono laikraštis Santarvė.

Vasarai įpusėjus, kasmet vyksta tradicinė XIX a. pabaigą siekianti Jokūbinių šventė Leckavoje. Jokūbinės aprašytos latvių rašytojo Jakobo Janševskio romane Gimtinė. Istorinė vieta – Ventos ir Vadaksties santaka ties Leckava. Šventė prasidėdavo tuoj po Kalvarijos atlaidų (pagal senąjį kalendorių liepos viduryje). Suvažiuodavo marga prekeivių minia; latviai, čigonai, keliaujantys muzikantai, amatininkai, pirkliai, įvairūs meistrai, cirko artistai. Triukšmingas renginys tęsdavosi savaitę. Vėliau jau dvi tris dienas, o šiandien – ir vienos pakanka. Šventės pavadinimas aiškinamas įvairiai. Anksčiau vadino tiesiog Jokūbinių turgumu, šiais laikais apsistota prie vardo reikšmės. Šių dienų Jokūbinės ir forma, ir turiniu skiriasi. Tai nebe turgus ir iš atlaidų susirenkantys žmonės. Dalyvauja kviestiniai meno kolektyvai. 2000 m. liepos ketvirtąjį sekmadienį švęsti padėjo latviai. Ežerės kultūros namų dainų ir šokių bei Rubos etnografinis ansambliai, iš vietinių – Buknaičių, Reivyčių, Urvikių, Židikų, Mažeikių saviveiklininkai. Šventės akcentu tapo apeigos prie pagonybės laikų akmens. Krivis ir vaidilutės, atplaukusios iš istorinės praeities, pasveikino susirinkusius ir uždegė aukurą. Po koncertėlio – gegužinė. Siekiant, kad šventė primintų tikrąsias Jokūbines, neapsieita be amatininkų – kalvių, bitininkų, pynėjų. Sporto varžybose pralaimėjusių nebuvo – visi vaišinosi medumi, alumi, sūriu.

Bronislava Belanienė, 8-293 33277

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys