LYG SMAGUS MARATONAS SU KLIŪTIMIS

Tarptautinė programa Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventės sumanyta ir pradėta vykdyti Imanto Kokaro (Latvija) ir Olavo Storgardo (Švedija) iniciatyva.

I – Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventė vyko Rygoje 1995 metų liepos 12-16 dienomis. Dalyvavo 7000 mišrių chorų dainininkų iš Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos, Farerų salų, Estijos. Daugiausia 2000 latvių ir per 1000 lietuvių choristų;

II – Gotlando salos Visby mieste (Švedija) 1997 metų birželio 25-29 dienomis – dalyvavo per 2500 dainininkų.

III – Norvegijoje, Skien mieste (šventė įkūrimo 1000-mečio jubiliejų), 2000 metų birželio 27-liepos 2 dienomis dalyvavo per 3.800 atlikėjų.

IV vyks Lietuvoje: 2002 metų birželio 27-30 dienomis Klaipėdoje, po to (liepos 1-3) – koncertinis turnė ir liepos 4-7 dienomis dalyvavimas Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje.

Tai jau istorija

Dalyviai

Į Skien miestą, 2000 metais šventųsį įkūrimo 1000-mečio jubiliejų, į III Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventę, kaip jau minėta, sugužėjo vos ne 4000 dalyvių. Kaip ir ankstesniuose festivaliuose, skaitlingiausia buvo Latvijos delegacija (Lietuvos kiek mažesnė). Iš Lietuvos į Norvegiją susiruošė beveik 600: reprezentaciniai kolektyvai – Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Aukuras (vad. Alfonsas Vildžiūnas) ir senjorų šokių grupė (vad. Vilius Šleinius) bei Panevėžio savivaldybės kamerinis mišrus choras Muzika (vad. Vytautas Tamulis), Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (vad. Vytautas Verseckas), Marijampolės mišrus choras Suvalkija (vad.Virginija Junevičienė), Telšių mišrus choras Žemaičiai (vad. Alfridas Bulkauskas), Elektrėnų mišrus choras Energetikas (vad. Rita Jurgaitienė), Plungės kamerinis mišrus choras (vad. Alfonsas Vildžiūnas), Prienų mišrus choras Šilas ( vad. Aldona Kovienė), Varėnos mišrus choras Varpilė ( vad. Ramona Velžienė), Kauno mišrus choras Diemedis (vad. Regina Meilutienė), Kauno moterų choras Pinija (vad. Ingrida Tarvydienė), Vilniaus kamerinis choras Sodžius (vad. Regina Maleckaitė), Ukmergės mišrus choras Vyturys (vad. Antanas Pocius), Tauragės kamerinis mišrus choras (vad. Zenonas Komskis), Kuršėnų mišrus choras (vad. Stasė Žukienė), Kuršėnų mišrus choras Venta (vad. Hana Pastaukienė), Raseinių mišrus choras Šatrija (vad. Gražvydas Jegnoras).

Šio projekto vyksme didžiuma dalyvauja nuo pat 1995 -ųjų, t.y. nuo pirmosios šventės Rygoje; jie repetuoja jungtinio koncerto kūrinius (po dvi kiekvienos šalies dainas originalo kalba), studijuoja tarties subtilybes, kaupia lėšas išvykai (kiekvienam dalyviui kainavo per 640 Lt, be kelionės ir transporto kaštų). Džiugu, kad Lietuvos kultūros ministerija kiek palengvino šią naštą, apmokėdama šventės dalyvio registracijos mokestį – 150 Lt.

Elitas

Reprezentacinių kolektyvų (iš kiekvienos šalies po chorą ir tautinių šokių grupę) vos ne visas išlaidas dengia šventę rengianti šalis. Lietuva dėl apgailėtinos realybės negalėjo patenkinti norvegų prašymo deleguoti į šventę profesionalų – Nacionalinio radijo ir televizijos choro – ji paprasčiausiai tokio choro nebeturi.

Tad Norvegijoje, klausydamasi Estijos filharmonijos kamerinio choro (vadovas Tõnu Kaljuste) ir Latvijos radijo choro (vadovai Sigvard Klava, Kaspars Putnins), dar kartą pavydėjau kaimynams racionalios ir protingos kultūros strategijos.

Lietuvai atstovavo Klaipėdos muzikos centro mišrus choras AUKURAS. Jam (kaip ir kitiems) teko nemažai užduočių: parengti 5-8 minučių programėlę atidarymo koncertui Šalies pristatymas (kartu su šokėjais, Klaipėdos senjorų šokių grupe), 10 minučių programą bendram reprezentaciniam chorų koncertui (čia atlikta Knut Nysted’s “Peace” ir “Immortal Bach”, dirigavo autorius), 60 minučių solinį koncertą, be to, pusvalandžio lietuvių choro muzikos programą dirigentų seminarui, o šventės finalo koncertui – visas dainas parengti taip gerai, kad galėtų kartu su kitais reprezentaciniais chorais laiduoti koncerto kokybę.

Lietuvių choro muzika

Manau, Aukuras ir Alfonsas Vildžiūnas visas užduotis atliko prideramai ir džiaugiausi, kad Asta Andrikonytė straipsnyje Aštuonių Baltijos tautų choras H.Ibseno gimtinėje (2000 m. liepos 11 d. Lietuvos rytas, Nr.161), išsamiai ir informatyviai aprašydama III šventės vyksmą, labai taikliai apibūdino:

“…buvęs Ąžuoliuko auklėtinis Alfonsas Vildžiūnas, šio kolektyvo veikla sėkmingai laužantis stereotipą “choras-tai niūriai mykiančių žmonių pulkas”, rado šventėje žavią nišą. Klaipėdiečių seminaro programa išsiskyrė Skien mieste vyravusios melancholiškos, lėtos muzikos sraute sąmojumi ir žaisme. “Egzotika”, – stebėjosi nuotaikingais Jono Tamulionio, Vaclovo Augustino, Nijolės Sinkevičiūtės kūriniais švedų kompozitorius Gunnaras Peterssonas. – Pasirodo, lietuvių muzika labai glaudžiai susijusi su liaudies tradicijomis” (citata). Pridursiu, kad visi minėti autoriai dalyvavo šventėje ir buvo puiki proga pristatyti smalsiai profesionalų publikai ne tik jų muziką, bet ir juos pačius “sveikus ir gyvus”. Iš gausybės priežasčių, kodėl lietuvių chorinei muzikai pristatyti buvo pasirinkti būtent šie keturi autoriai (seminare skambėjo ir Algirdo Martinaičio kūryba), Alfonsas Vilžiūnas publikai išskyrė šias: visi jie kuria daug ir įdomiai, visi jie labai saviti ir skirtingi, visi jie – Aukuro ir jo vadovo draugai. Viliuosi, kad ir seminaro programa, ir šventės jungtinio choro koncerte skambėjusios A. Martinaičio Aušros žvaigždė (dirigentas A. Vildžiūnas), ir daina iš Algirdo Klovos ciklo Biržų krašto meilės dainos (dirigentas Vaclovas Augustinas), ir kituose Aukuro bei Lietuvos chorų koncertuose atlikti kūriniai padėjo besidomintiems bent pajusti platų ir spalvingą lietuvių choro muzikos spektrą.

Choro kūrinių konkursas

III Šiaurės ir Baltijos šalių festivalis skelbė tarptautinį naujų choro kūrinių konkursą. Dar 2000 vasario 25 d.Rygoje vertinimo komisija (pirmininkas Bjorn Kruse-Norvegija, Imants Kokars-Latvija, Vytautas Miškinis – Lietuva, Käre Hanken – Norvegija) pasirašė konkurso protokolą ir paskelbė rezultatus. Pirmoji vieta Mišrus choras a cappella grupėje paskirta švedų kompozitoriui Lars Freden už dainą Sub Luna, be to, buvo išvardytos dar trijų norvegų kompozitorių dainos.

Iš grupės Mišriam chorui ir vienam solo instrumentui pirmoji vieta atiteko Paul Dambis (Latvija) kūriniui Lux Mundi. Čia tarp trijų pažymėtųjų kūrinių yra ir A. Klovos Meilės sodas. Liaudies dainos plėtotė mišriam chorui grupėje pirmąjį prizą pelnė Aldonis Kalnins (Latvija); išskirta ir Bronislovo Jankausko daina Teka teka šviesi saulė. Tad vienas konkurso rezultatų pristatymo akcentų Norvegijos šventėje turėjo būti premijuotų dainų premjerinis koncertas. Jis vyko festivalio pradžioje – Latvijos radijo choras koncertavo negausiai kelių dešimčių specialistų auditorijai. Choro Jauna muzika vadovas, kompozitorius, festivalio dirigentas V. Augustinas gal ir nesutiktų su Astos Andrikonytės reziumė, kad šis “… koncertas, kaip ir kiti festivalio renginiai, patvirtino: choriniai eksperimentai tiriant žmogaus balso galimybių ribas – jau praeitas žanro etapas” (Lietuvos rytas, Nr.161).

Chorų konkursas

Tai norvegų pasiūlyta festivalio naujovė. Norėta paskatinti atvykti pajėgesnius chorus ir taip sumažinti atotrūkį tarp elito, reprezentacinių kolektyvų ir dalyvių mėgėjų, kurie, sutelkiant visą dėmesį į aukščiausio profesinio lygio kolektyvų koncertus, tampa tik būtini finalinio koncerto atlikėjai ir išlavinta elitinių kolektyvų koncertų publika. To jiems tikrai nepakanka – tai patvirtina ankstesnių festivalių patirtis. Tad norint sudominti aukštesnio lygio dainininkų mėgėjų chorus, būtina ieškoti patrauklesnių stimulų. Vienas tokių ir galėjo būti chorų konkursas. Deja, birželio 27 dieną vykusiame konkurse varžėsi tik keturi (labai skirtingi) kolektyvai. Vertinimo komisija geriausiu įvardijo balsingą, maksimalistinio polėkio jaunų latvių muzikų chorą Balsis (vadovai S.Klava ir K.Putnins), nusprendusį pavergti vertintojus vientisu fortissimo ir ne pagal brandą ir jėgas sudėtingų opusų atlikimu.Visiška priešingybė – Panevėžio kamerinis choras Muzika. Panevėžiečiai itin atsakingai rengė programą, orientavosi į Renesanso polifoninę muziką ir taip preciziškai „nudailino“ visus opusus, kad, pelnydami klausytojų simpatijas, II vietos laimėtojai susilaukė vieno vienintelio priekaišto – dvylikos dainininkų Muzika skamba per „plonai“ net kamerinio choro skale matuojant ir laikytina puikiu vokaliniu ansambliu. Derėtų pridurti, kad vertinimo komisija, skirdama dar vieną II vietą norvegų Tronheimo chorui (vad. N.I.Giske), III pagailėjusi estų kolektyvui Seltsi Sega (vad. J.Kanguras), vis tiek nepakėlė konkurso reikšmingumo ar kriterijų objektyvumo kartelės – išliko abejonė, ar išvis vertėjo jį rengti. Ta abejonė tebetvyro ir šiandien, nors, projektuodami būsimą IV festivalį Klaipėdoje, vis dėlto ketiname chorų konkursą skelbti.

Perspektyvos

Festivalių organizatorių didžiausias noras – neapvilti visų (ir vadovų-muzikų profesionalų, ir dainininkų mėgėjų, ir margos klausytojų auditorijos) lūkesčių. Tai nėra paprasta.

IV Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventei Klaipėdoje pradėjome rengtis dar Skien šventei nepasibaigus. Kodėl Klaipėdoje? 2002 metais Klaipėda minės 750 metų sukaktį. Miestui aktualūs ryšiai su Šiaurės ir Baltijos valstybėmis. Klaipėda yra užmezgusi verslo kontaktų su Skandinavijos valstybėmis – daugiausia tranzito ir turizmo srityse. Tai verslo šakos, kurioms ypač reikalinga tiesioginė informacija apie šalį, o festivalis padės ne tik susipažinti su lankytinomis istorinėmis Lietuvos vietomis, bet ir savo patyrimu pajusti, koks čia vyksta gyvenimas. Tam pritaria ir šventės organizacinio komiteto pirmininkas – Klaipėdos miesto meras, Klaipėdos miesto kultūros ir meno skyriaus vadovybė.

2000 rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis, Klaipėdoje vyko Šiaurės ir Baltijos šalių koordinacinės grupės narių konferencija. Kare Hanken (Norvegija), Lars Nilson ir Olav Storgard (Švedija), Ulrik Hedegaard (Danija), Reijho Kekkonen (Suomija), Kaija Taner (Estija), Imants Kokars, Aira Birzinia (Latvija), Aurelija Andrejauskaitė kartu su būsimosios šventės šeimininkais aptarė rengimosi 2002 metų Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivaliui klausimus, analizavo buvusių švenčių privalumus ir trūkumus. Dirbta intensyviai ir konstruktyviai – IV Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventės gairės jau dabar aiškios.

Taigi mes, Lietuvos kultūros viceministras Juozas Širvinskas, dirigentai Alfonsas Vildžiūnas ir Vaclovas Augustinas bei koordinatotė Aurelija Andrejauskaitė, perėmę festivalio vėliavą ir oficialiai pakvietę 2002-aisiais atvykti į Lietuvą, puikiai suprantame – reikės daug sumanumo, naujų idėjų, jėgų ir entuziazmo, Klaipėdos savivaldybės, Kultūros ministerijos ir kitų institucijų pagalbos ir gerų norų, kad po paskutinių IV Šiaurės ir Baltijos šalių Dainų šventės koncerto akordų nuo dirigentų pakylos Klaipėdoje skambėtų pažadas puoselėti šią gražią tradiciją; – tuomet 2004-aisiais bus dar daugiau norinčių važiuoti į V Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventę Suomijoje.

 Aurelija Andrejauskaitė, 8-22 61 25 30

KŪRYBOS METRAŠTIS 2000. Turinys