Žiemgaliai ne tik švenčia

Alfredas Šimkus

Renginiai

1998 m. sausio 11-31 d. rajone vyko Šiaulių apskrities dienos, skirtos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 80-mečiui: pamūšiečiai koncertavo Viekšniuose, žeimeliečiai aplankė kaimynus Kriukuose, Pakruojo kultūros namų saviveiklininkai daina ir scenos vaizdeliu pasiveikino baisogaliečius ir tytuvėniškius. “Žiemgalos” folkloro ansamblis įdomią programą parodė Gruzdžių gyventojams. Rajono kultūrinį gyvenimą paįvairino kaimynų viešnagė: įsimintiną įspūdį paliko Kelmės muzikantų koncertas Pamūšyje, turtingą programą Linkuvoje parodė Kuršėnų saviveiklininkai, Guostagalyje koncertavo baisogaliečiai, Pašvitinyje - joniškiečiai, Klovainiuose lankėsi Viekšnių folkloro ansamblis.

Prieš dešimtį metų prie Kruojos krantų nuskambėjo pirmosios folkloro šventės “Žiemgala” akordai. 1998 m. birželio 6 d. sukaktuvininkų šventėje dalyvavo “Linkavos” (vad. S. Lovčikaitė), “Žiemgalos” (vad. E. Ge-nienė), “Verdenės” (vad. K. Kalibatas), “Kruojos” (vad. D. Lindienė), Pamūšio, Stačiūnų, Rozalimo, Klovainių, Bardiškių folkloro ansambliai bei svečiai: iš Latvijos - Bauskės etnografinis ansamblis “Trejupė” (vad. A. Sormulė), Šiaulių universiteto grupė (vad. D. Daunoraitė), Joniškėlio folkloro ansamblis (vad. A. Rapkevičienė). Apskrities rajonams atstovavo Šiaulių miesto, Radviliškio, Šiaulių, Kelmės, Joniškio rajonų ansambliai. Šventę režisavo kūrybinė grupė:

S. Lovčikaitė, Z. Kapučinskienė, L. Augustienė. Finansavo apskrities viršininko administracija, kultūros skyrius, rėmė “Kruojos” ir “Naujo ūkio” žemės ūkio bendrovės, AB “Mintis”, S. Kaulinio įmonė “Senas malūnas”, verslininkės A. Udrienė ir E. Baranovskienė.

Jau keleri metai Jauniūnuose (Joniškio r.), prie Kulpės ir Tautinio upelių santakos, Joniškio, Pakruojo rajonų bei Šiaulių miesto atstovai rugsėjo 22 dieną renkasi paminėti Saulės mūšį. 1998 09 22 Saulės mūšio 762-ųjų metinių minė-jimas vyko Šiaulių priemiestyje, Salduvės kalno papėdėje. Koncertavo Šiaulių miesto, Joniškio rajono dainininkai ir muzikantai, Pakruojo r. Pamūšio kultūros namų folkloro ansamblis (vad. Z. Kapučinskienė).

Liaudies muzikantų šventė “Pupų Dėdės armonika” nuo 1995 m. vyksta kasmet vasario

I šeštadienį Pakruojyje. Pasikviečiami ir kaimynų muzikantai. Kiekvienais metais išrenkamas Pupų Dėdės (Alberto Juro) pasekėjas ir Dėdienė. Šventė vyksta varžybų principu. Renginį organizuoja Pakruojo kultūros namai. Režisierė, scenarijaus autorė ir scenografė - Irena Kybartienė. Rėmėjai Pakruojo verslininkai: Dolija Kubilickienė, Aldona Ūdrienė, Ipolitas Mašalas. Naudojamos ir kultūros namų spec. lėšos.

“Liežuvio šventė” (balandžio 1 d.) - pramoginio pobūdžio renginys. Jam dveji metai kultūros namų jaunimo šokių kolektyvo šokėjai ir mėgėjų teatras parengia specialias programas. Renkamas pakruojietis, mokantis daugiausia anekdotų (Juozas Juodagalvis). Pasakojami būti ir nebūti atsitikimai. Pasijuokiama iš aplinkinių ir iš savęs, iš rajono valdžios nerūpestingumo. “Nusipelnę gyventi geriau” svečiai vaišinami farširuotu jaučio liežuviu.

Režisierė, scenarijaus autorė, scenografė

I. Kybartienė. Dailininkas J. Tamutis. Renginiui naudojamos kultūros namų spec. lėšos.

1997 m. sausio 23 d. LR heraldikos komisija aprobavo prof. J. Galkaus sukurtą Lygumų miestelio herbą. 1998 m. rugpjūčio 2 d., per Porciunkulės atlaidus, lygumiečius į herbo šventę pakvietė seniūnas Gediminas Poliakas. Iškilmės prasidėjo miestelio aikštėje prie

1930 m. pastatyto paminklo Vytautui Didžiajam. Herbą pašventino Lygumų parapijos klebonas R. Žeknys.

Šventei lėšų skyrė Lygumų seniūnija, rėmė Lygumų ir Dvariškių žemės ūkio bendrovės, ūkininkas A. Laurikietis, A. Ruginio, S. ir

I. Mašalų, S. Simonaičio individualios įmonės.

Ekspedicijos

1998 m. birželio 22 d. - liepos 4 d. Linkuvoje ir jos apylinkėse įvyko respublikinė kraštotyros ekspedicija, skirta artėjančioms Linkuvos 500-osioms metinėms, kurios bus švenčiamos 2000 metais. Vadovavo Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkė Irena Seliukaitė ir rajono etnocentro vyr. kraštotyros specialistė Marytė Vaitiekūnienė.

Dalyvavo trejetas kraštotyrininkų iš Šiaulių, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto studentai, rajono pedagogai, kultūros darbuotojai. Iš viso 35 dalyviai.

Ekspedicijoje užrašytos trumpos kaimų istorijos, senųjų linkuvių prisiminimai, aprašyti Linkuvos seniūnijos dvarai ir palivarkai, surinkta žinių apie mokytoją, kalbininką, poetą Leoną Kuodį, technikos pradžią Linkuvos krašte. Užrašytos kalendorinės šventės, užpildytos etnografinės anketos apie bendrą valgymą, maisto dalybas, svečių ir elgetų priėmimą, augaliją, liaudies astronomijos žinias, baltąjį gandrą, gamtos reiškinius, metereologinius stebėjimus. Lėšų ekspedicijai skyrė rajono kultūros skyrius.

1998 m. birželio mėn. 10-17 d. Rozalimo vidurinės mokyklos moksleiviai, vadovaujami mokytojos Ksinijos Kalvelienės, organizavo teminę tautosakos rinkimo ekspediciją Čelkių, Gikonių, Plaučiškių, Meldinių, Žvirblonių kaimuose. Senovinių dainų moksleivius mokė mokytoja I. Bajoriūnienė, o drožti koplytstulpį - Rozalimo vidurinės mokyklos darbų mokytojas E. Impolis.

1998 m. birželio 1-5 dienomis Balsių pagrindinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai, vadovaujami direktorės Jadvygos Šliurpienės, tęsė 1997 m. pradėtą darbą - rašė aplinkinių Rimšonių, Titonių, Pamūšio, Gailionių, Augustavo, Siečių kaimų, Balsių, Padauguvos, Lašmenpamūšio dvarų istorijas, aprašė gražiausius gėlių darželius, kraitines skrynias, kaimų kapinaites, braižė geneologinius šeimų medžius, rinko tautosaką.

1998 m. vasario pabaigoje “Žiemgalos” draugija surengė etnografinę ekspediciją Lygumų seniūnijoje. Ekspedicijai vadovavo draugijos prezidentas Kazimieras Kalibatas. Dalyvavo Šiaulių “Aušros” muziejaus darbuotojai. Jie domėjosi Janiškaičių kaimo istorija, Lygumų krašto partizanais bei žmonėmis, kurie pirmieji pradėjo naudotis radiju ir televizoriumi. Rinko medžiagą apie lygumiečių drabužius, astrologinį kalendorių. Vilniaus pedagoginio universiteto kraštotyrininkus domino miestelio bei aplinkinių bažnyčių architektūra, bažnytinis menas. Kraštotyrininkus rėmė verslininkai A. Ruginis, V. Kanauka, D. Kapučinskaitė, S. Simaitis, I. Ra-mulionis. Ekspedicijos dalyviai nemokamai gyveno Lygumų “Carito” patalpose, suteiktose parapijos klebono R. Žeknio.

1998 m. lapkričio mėn. 14 d. Pakruojyje “Žiemgalos” draugija paminėjo savo veiklos dešimtmetį. Prisimintos draugijos ištakos, aptarta dešimtmečio veikla, kalbėta apie ateitį.

Pagerbtas žymaus kraštotyrininko J. Šliavo atminimas.

Konferencijoje pranešimus skaitė Šiaulių pedagoginio universiteto dėstytoja Rimta Trimonienė, habilituotas mokslų daktaras Kazimieras Garšva, advokatas ir vienas draugijos įkūrėjų Jonas Nekrašius.

Ta proga atidaryta Žiemgalos dailininkų Romualdo Čarnos, Raimondo ir Vitalio Trušių, Vidmanto Zarėkos, Janinos Rimkutės, Vytenio Rimkaus, Adolio Krištopaičio, Vytauto Laukio, Sigito Prancuičio tapybos darbų paroda.

“Žiemgalos” žurnalo redaktorius Vytautas Didžpetris pristatė dokumentinių nuotraukų parodą “100 Lietuvos Žiemgalos istorijos ir kultūros paminklų”. Darbai bus eksponuojami Pasvalyje, Vilniuje ir Latvijos miestuose. Parodytas J. Nekrašiaus sukurtas dviejų dalių videofilmas “Žiemgala”, pasakojantis apie krašto kultūros istoriją, draugijos veiklą.

Draugijos prezidentu dvejiems metams išrinktas istorikas Robertas Jurgaitis, kilęs iš Lygumų. Renginį finansavo Pakruojo, Pasvalio, Joniškio rajonų savivaldybės.

Paminklai

1998 06 07 Lygumų miške atstatytas ir atšventintas paminklas žuvusiems šauliams J. Švobai ir

J. Šopiui. Karo metais pastatytas paminklas pokaryje buvo nugriautas. Paminklą pastatė žuvusiųjų giminės ir lygumiečiai šauliai.

Rausvo akmens kryžius vaizduoja nukirstomis šakomis medį (h - 165). Apatinėje šlifuotoje kryžiaus dalyje tekstas “1941 -VI - 23 čia žuvo partizanai ir šauliai J. Švoba ir J. Šopys. Garbė žuvusiems už Tėvynę tebūnie per amžius”. Žūties vieta aptverta medine tvorele, sutvirtinta akmeniniais stulpeliais. Paminklo teritoriją sutvarkė Lygumų girininkija, žemės ūkio bendrovė, vidurinės mokyklos mokiniai.

1998 06 28 Stačiūnų kaime atidengtas paminklinis akmuo kaimo jubiliejui paminėti.

Pilkas lauko akmuo (h 120x140x45), prie kurio pritvirtinta šlifuoto akmens lenta su užrašu “Stačiūnų kaimo 330 metų jubiliejui 1998 m.”

Iniciatoriai - Lygumų seniūnijos seniūnas

G. Poliakas ir Stačiūnų kultūros namų direktorė A. Zaveckienė.

Kaimo centrui sutvarkyti ir paminklui Pakruojo rajono savivaldybė skyrė 900 Lt.

1998 07 19 per Švč. Mergelės Marijos Škaplie-rinės atlaidus Linkuvoje prie buvusios NKVD būstinės pastato (Vienybės aikštė) atidengta ir pašventinta paminklinė lenta.

Paminklinė lenta pagaminta iš juodo šlifuoto akmens. Viršuje iškalti Gedimino stulpai, o po jais - tekstas: “Šiame name buvusioje NKVD būstinėje sovietų okupacijos metais buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę, aikštėje niekinami jų palaikai”. Iniciatoriai - Linkuvos 500 m. sukakčiai paminėti komitetas ir šio komiteto pirmininkas V. Didžpetris. Autorius dailininkas Algimantas Lapienis. Lentos dydis - 0,75x0,55. Paminklinės lentos projektui ir pagaminimui Linkuvos seniūnija skyrė 115 Lt. Pagamino firma “Dolosita” (Kaunas).

Švenčiant Linkuvos mokyklos 80-metį (1998 10 31), Linkuvos spec. internatinėje mokykloje atidengta paminklinė lenta daugiau kaip 100 už Lietuvos laisvę žuvusių Linkuvos gimnazistų atminimui.

Rausvo granito plokštėje iškaltas tekstas: “Linkuvos mokykloje mokėsi keli šimtai partiza-nų, jų vadai Martynas Kliausius - Tautvydas, Petras Paltarokas - Algimantas, Audrius Žemaitis - Radvila ir kiti gynę Lietuvą 1919 - 20, 1941 - 1944 - 1952 m.”

Žuvusiųjų įamžinimo iniciatorius A. Žemaičio - Radvilos klasės draugas, Seimo narys Vl. Vi-limas ir kiti klasės draugai.

Finansavo Linkuvos 500 m. sukakčiai paminėti fondas, kuriam lėšų skyrė Kultūros ministerija, Pakruojo savivaldybė ir linkuviai, gyvenantys užsienyje. Paminklinės lentos architektas Liucijus Dringelis, dailininkė Margarita Jasilionytė-Vaicekauskienė. Darbus atliko UAB “Akmelita” (Kaunas).

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys