Vidurio Lietuvoje
Irena Šukienė
PremijosKėdainių krašto kultūros premijos tikslas- naujų kūrybos ir kultūros procesų stimuliavimas, krašto kultūrai atsidavusių žmonių įvertinimas ir skatinimas. Įsteigta 1991 m. Steigėjas - Kėdainių rajono valdyba. Premijos teikėjas - Uždaroji statybos akcinė bendrovė Rezgiai, koncernas Vikonda. Premijos dydis - 12 MGL. Premija įteikiama Kėdainių parodų salėje gruodžio 29 d. Ankstesnių metų laureatai:
1. Violeta Berlėtaitė - rajono paminklosaugininkė
2. Vytoldas Burneika - Kėdainių krašto televizijos direktorius
3. Dalia Bečelienė - Rotušės dailės galerijos vedėja
4. Janina Matulienė - viešosios Mikalojaus Daukšos bibliotekos direktorė
5. Petras Labeckis - vaikų muzikos mokyklos direktorius
6. Vaclovas Šablevičius - tremtinių choro vadovas
7. Vitolis Laumakys - poetas
8. Jonas Jucevičius - dailėtyrininkas
Paminklai
Kovotojams už Lietuvos laisvę, žuvusiems 1944-1955 metais Akmenių ir Slikių kaimuose, paminklas pastatytas 1998 m. Leono Naruševičiaus ir Liudo Bžožeckio rūpesčiu. Projekto autorius architektas Vytautas Kundrotas. Darbus atliko vietos statybininkai. Lėšos surinktos iš žuvusiųjų artimųjų ir kitų kaimo gyventojų. Paminklas iš lauko akmenų, betono, juodo marmuro plokščių, 3,5 m aukščio. Tekstas:
Tėvynei pašaukus išėjot ir likot paminklu rymot.
Žuvusiems 1944-1955.
1998 m. Josvainių bažnyčios šventoriuje, minint bažnyčios statybos 100 metų jubiliejų, pastatytas medinis koplytstulpis, kurį išdrožė elektrėniškis medžio drožėjas Bruno Margevičius. Koplytstulpio pastatymo iniciatorius kunigas Vitas Kaknevičius. Lėšų skyrė rajono savivaldybė.
Gudžiūnų miestelio centre 1998 m pastatytas
5 m aukščio medinis koplytstulpis - įamžinta miestelio įkūrimo 345 metinės ir kraštiečio kuni-go, Kėdainių krašto Garbės piliečio, 1998 m. kovo 7 d. Italijoje mirusio Pauliaus Rabikausko atminimas. Koplytstulpį sukūrė tautodailininkas Genrikas Galvanauskas. Lėšos iš vietos gyventojų, dalį skyrė rajono savivaldybė. Tautodailės kūrinio pastatymo iniciatoriai - buvusi mokytoja Teklė Balsevičienė ir Gudžiūnų seniūnijos seniūnas Romualdas Gailiūnas.
Paminklinis akmuo partizanų apygardos vadui Juozui Paliūnui-Rytui jo žūties vietoje pastatytas 1998 m. Padotnuvio kaime Juozo Meškuočio rūpesčiu ir lėšomis. Jis ir projekto bei darbų autorius. Šlifuotoje dalyje iškaltas tekstas:
Čia 1952-10-2 žuvo Lietuvos partizanų paskutinysis Prisikėlimo apygardos vadas Paliūnas Juozas-Rytas.
Paminklas žuvusiems partizanams pastatytas Šėtoje, toje vietoje, kur buvo užkasta 18 partizanų. Paminklas pastatytas buvusios partizanų ryšininkės Onos Keliauskaitės-Jarašiūnienės ir mokytojos šėtiškės Jadvygos Butkutės pastangomis. Pastaroji rinko lėšas iš apylinkės gyventojų, dalį jų skyrė žuvusiųjų artimieji. Projekto autorius architektas Virginijus Pliuškys. Postamentas iš smulkių lauko akmenų, priekyje, ant nušlifuoto akmens tekstas ir žuvusiųjų pavardės. Kryžius metalinis, aukštas, 4 m.
Teritorijoje pasodinta 18 ąžuoliukų. Tekstas: Partizanai, jūs žemėje savo krauju įrašėte... Būk laisva, Lietuva.
Ekspedicijos, išvykos
Velykos Užupės kaime 1998 m. balandžio 13-14 dienomis.
Pateikėjai: iš Užupės (Adelė Ramanauskienė, Bronė Gaučienė, Kotryna Pilinkuvienė), Šventybraščio, Bartkūniškio ir Akademijos kaimų. Vizualinę antropologinę ekspediciją organizavo vyr. etnografė Regina Lukminienė, talkino Liaudies kultūros centro specialistas Vytautas Musteikis.
Finansavo Kėdainių laisvalaikio centras.
Įrašytos dvi vaizdo kasetės. Medžiaga saugoma Kėdainių miesto savivaldybėje, R. Lukminienės darbo kabinete. Ja naudojamasi paskaitoms rajono mokyklose, kultūros įstaigose, folkloro ansambliuose.
1998 m. liepos 13-23 d. organizuota tautosakinė ekspedicija Kalnaberžės kaime.
Organizatorė vyr. etnografė R. Lukminienė. Tautosakos pateikėjai: Veronika Mikėnaitė, Juozas Rumba, Pranė Žarskienė-Mikalauskaitė, Kazimieras Baltušis, Rėda Baltušienė-Kesarauskaitė, Veronika Antanaitytė, Morta Bajarūnaitė, Adelė Rumbienė-Petraitytė. Įrašytos trys garso kasetės. Medžiaga saugoma Kėdainių savivaldybėje.
Tautosakos rinkimo ekspedicija Pajieslio apylinkėse vyko 1998 m. rugsėjo 24 - spalio 1 d. Organizatoriai: Kėdainių laisvalaikio centro vyr. etnografė R. Lukminienė ir Vilniaus muzikos akademijos etnografė Dalia Urbonavičienė.
Dalyvavo Akademijos I-III kurso studentai etnomuzikologai. Finansavo Vilniaus muzikos akademija ir Kėdainių laisvalaikio centras. Pateikėjai: Adolfas Kambaras, Jonas Rupeika, Petras Paulauskas, Aleksandra Ramoškienė, Boleslovas Rybelis, Antanina Rybelienė, Vladas Dobrovolskis, Elena Silvestravičienė, Juozas Rutkūnas, Janina Kuprienė, Genė Šilkaitienė-Šilkaitytė, Aleksandra Čapienė-Budrytė, Antanina Cegytė, Alfonsas Šilkauskas, Leonas Šilkaitis, Klemensas Šilkaitis, Jonas Kulikauskas, Aldona Žukienė-Žirkaitė, Vincenta Dulinskienė-Rimkevičiūtė, Michalina Ramanauskienė-Babičaitė, Gražina Lapkūnienė-Puškaitė, Vladas Kundrotas, Jadvyga Snarskienė-Bačeliūnaitė, Apolonija Kerzienė-Jutkytė.
Įrašyta trylika garso ir viena vaizdo kasetė. Medžiaga saugoma Kėdainių savivaldybėje.
Kėdainių krašto 1998 m. spalio 2 d. vizualinė-antropologinė ekspedicija. Pateikėja Genovaitė Pavasarienė (Pagirių kaimas).
Organizatorė Kėdainių laisvalaikio centro vyr. etnografė R. Lukminienė.
Dalyvavo Centro specialistas V. Musteikis. Finansavo Liaudies kultūros centras ir Kėdainių laisvalaikio centras. Įrašyta vaizdo kasetė saugoma Kėdainių savivaldybėje.
Kėdainių laisvalaikio centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas (vad. Irena Šukienė) bendradarbiauja su Estijos Kochtla-Jarvės šokių kolektyvu Verulane. 1998 m. balandžio 24-26 dienomis dalyvauta kolektyvo kūrybinės veiklos 45-mečio iškilmėse. 1995 m. dalyvauta Kochtla-Jarve miesto regioninėjė šventėje.
Kolektyvą remia AB Lifosa.
KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys
LNKC.LT