Kasdienis darbas

Jadvyga Lisevičiūtė

Kalvių ir Lieponių kaimų folkloro ansamblio ištakos - 1963 metai, kada Algė Armalienė atsikėlė gyventi į Tiltus ir pradėjo dirbti Trakų rajono Lieponių kaimo bibliotekos vedėja. Išgirdusi talkoje dainuojančias moteris, susižavėjusi šio krašto archajiškomis dainomis, skatino aplinkinių kaimų žmones burtis. Ji kviesdavo pasirodyti tai su rugiapjūtės, tai su advento – Kalėdų, lalauninkų ar vestuvinėmis programomis.

Iš pradžių buvo atskirų kaimų ansambliai – Vaikštenių, Klepočių, Naujienų, Tiltų, Lieponių, Kalvių. Liko aktyviausi. Kalvių kaimo folkloro ansamblio, pradėjusio koncertuoti 1967-aisiais, daugumą sudaro šeimos. Ansambliui visados talkino tai Naujienų, tai Lieponių kaimų moterys, be kita ko – auksarankės audėjos. Jos ir dabar kartais pasirodo kaip atskira grupė, kartais pagelbsti kalviškiams. Ansamblis nuo pat įsikūrimo dalyvauja beveik visuose folkloro renginiuose: festivaliuose „Ant marių krantelio“, „Skamba skamba kankliai“, dainų šventėse, senovinės polkos maratone Kaune, kadrilių koncerte, advento vakaruose Vilniuje, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltica“ (1989-aisiais Lietuvai atstovavo Estijoje). Lieponių apylinkėje ne kartą rengtos folkloro rinkimo ekspedicijos, iš ansambliečių bei jų tėvų užrašytas ne vienas šimtas retų, archajiškų advento – Kalėdų, lalauninkų, rugiapjūtės, darbo, vestuvinių dainų, daug šokių, ratelių, žaidimų. Iš jų mokosi ir mokėsi ne viena folklorininkų ir etnomuzikologų karta. Kad ansamblis per tris dešimtmečius išliko gyvas, yra žinomas ir visur kviečiamas, didelis nepailstančios vadovės A. Ar-malienės nuopelnas. Ji pėsčiomis, arkliuku ar dviračiu iš Tiltų kaimo per miškus važiuodavo į Kalvius ar Lieponis repetuoti.

“Kanapė - 98” - kas dveji metai (nuo 1992 m.) vykstantis tarptautinis festivalis. Iniciatoriai - Trakų karališkasis rūmų teatras, rajono kultūros rūmai, režisierius Vytautas Mikalauskas. 1998 m. balandžio 17-18 d. “Kanapė” vyko ketvirtą kartą. Pirmasis buvo komedijos festivalis, vėliau peraugo į tarptautinį. Dabar į jį su naujaisiais savo spektakliais atvyksta geriausieji Lietuvos bei Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos mėgėjų teatrai. Renginys yra pramoginio pobūdžio. Tradiciniai festivalio momentai: teatralizuotas atidarymas Trakų pilyje (vėlai vakare), eitynės iš pilies į kultūros rūmus, fejerverkai, Karališkojo rūmų teatro naktinis spektaklis (premjera). Tradicinis ir antrą festivalio vakarą Trakų rajono mero priėmimas Trakų pilies didžiojoje menėje. Festivalį režisuoja, scenografo ir dailininko funkcijas atlieka kultūros rūmų darbuotojai. Finansuoja rajono savivaldybė, kultūros, sporto ir turizmo skyrius.

Pirmieji Grigiškių šokių kolektyvai pradėjo kurtis prieš 40 metų. Ilgokai kultūros namų darbuotojai brandino mintį mieste surengti šokių šventę. “Šitam dideliam būry”. Tai įvyko 1998 m. gegužės 30 d.

Rengėjai: Grigiškių kultūros namai, Trakų kultūros, sporto ir turizmo skyrius. Scenarijų kūrė V. Jakubavičienė ir I. Jocienė. Renginio vedėjai: I. Jocienė ir K. Vilkauskas. Dailininkė L. Šostak.

Finansavo Trakų kultūros, sporto ir turizmo skyrius ir Grigiškių seniūnija, rėmė UAB “Grigiškių komunalinis ūkis”, UAB “Labija”.

Daugelio respublikinių ir tarptautinių mėgėjų teatrų festivalių dalyvis ir laureatas Trakų karališkasis rūmų teatras (vadovas Vytautas Mikalauskas) 1998 m. rugpjūčio 1-8 d. atstovavo Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungai Norvegijoje, Harštatto mieste vykusiame NEATA (Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų aljanso) festivalyje. Teatras parodė B. Sruogos komediją “Dobilėlis penkialapis”, susipažino su įvairių Europos šalių - Islandijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir kt. - teatrais, dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose seminaruose, diskusijose. Išvyką finansavo Trakų rajono savivaldybė, Trakų kultūros rūmai.

Trakų kultūros rūmų folkloro ansamblio “Radasta” pradžia - 1987 metai. Šešerius metus su ansambliu dirbo Regina Žukauskienė. Iš pradžių jis labai buvo susijęs su gėlininkų renginiais: gėlių parodos, gražiausių sodybų, sodų sklypelių apžiūros, rudens gėrybių parodos, susirinkimai buvo paįvairinami ansamblio dainomis ir šokiais. Po metų kitų, įgavęs drąsos, patirties, pradėjo reikštis savarankiškai. Ansamblis kviečiamas į Grigiškių, Vievio, Elektrėnų, Lentvario, Onuškio seniūnijų šventes, jis linksmino Ignalinos, Skuodo, Palangos, Ukmergės, Nidos, Vilniaus žiūrovus. Šiuo metu “Radastai” vadovauja Muzikos akademijos magistrantė Rasa Norinkevičiūtė. Ansamblis 1998 m. paminėjo 10-ies metų sukaktį.

Grigiškių kultūros namų liaudiškos muzikos kapela (vadovė Giedrutė Šochienė), tautinių šokių kolektyvas (vadovė Rima Šimkūnienė) 1998 m. rugpjūčio 23-31 dienomis Trakų miesto partnerio Rheinės kvietimu lankėsi Vokietijoje ir dalyvavo Rheinės priemiesčio Mezumo jubiliejui skirtuose renginiuose - šventinėje programoje “Mezumui - 625”. Lietuvių liaudies muzika, šokiai ir dainos skambėjo susitikimuose su Vokietijos gyventojais senjorų dienose, Johano ir Francisko mokyklose, taupomųjų bankų darbuotojams, senelių namuose, amatų parodoje. Surengta per 10 koncertų. Apie Lietuvos meno mėgėjų pasirodymus rašė Vokietijos laikraštis “Rheinė” (1998 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 201), puslapiai gausiai iliustruoti nuotraukomis. Liaudiškos muzikos kapelai kostiumams pasiūti pinigų skyrė AB “Grigiškės”.

Liaudiškos muzikos kapelų renginys vyksta Elektrėnų kultūros namuose nuo 1988 metų spalio. Labiausiai patikusią kapelą renka žiūrovai, įsteigtas žiūrovų prizas. 1998 metų spalį varžytuvių dešimtmečio proga varžėsi praėjusių švenčių nugalėtojai. Prizus steigia rajono savivaldybė, Elektrėnų seniūnija, rajono kultūros, sporto ir turizmo skyrius, Elektrėnų kultūros namai ir uždarosios akcinės bendrovės. Renginį organizavo ir režisavo V. Ališauskienė, dailininkė O. Varanauskienė.

Elektrėnų vyrų choras “Energetikas” koncertinę veiklą pradėjo 1966 metais.

Kolektyvą įkūrė ir iki 1995 metų jam vadovavo J. Jurgaitis. Dabar vadovauja R. Jurgaitienė.

Dalyvauta daugelyje konkursų, koncertuota svetur ir savame krašte. Nuo 1970 m. - visose respublikinėse dainų šventėse, festivaliuose, sąskrydžiuose. Su koncertine programa lankytasi Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Moldavijoje, Gruzijoje, Čekijoje, Švedijoje.

Moterų choras nuo 1970 metų dalyvavo visose rajoninėse ir respublikinėse dainų šventėse, respublikiniuose konkursuose. 1994 m. su pasaulietinės ir bažnytinės muzikos programomis lankėsi Danijoje, dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių choriniuose festivaliuose (1995 m. Rygoje, 1997 m. Švedijoje, Gotlando saloje), 1997 m. koncertavo Lenkijoje, 1998 m. Čekijoje. Nuo 1997 m. chorui vadovauja R. Jurgaitienė.

Lenkų liaudies dainų ir šokių ansamblio “Paluknianie” įkūrėjas (1988 m.) ir pirmasis vadovas buvo Paluknio kultūros namų direktorius Stanislovas Ščiglo. Per dešimtį metų pasikeitė daug vadovų. Kolektyvui vadovavo - Vladislav Korkuc, Zofija Gudalevič, Vaclav Gudalevič, Alina Kamilevič, Renata Krasovska, Vladimir Sašenko. Dabartinė vadovė Renata Joknienė. Šiuo metu tai aktyviai koncertuojantis, puoselė-jantis savo senolių kūrybą ir kultūrą kolektyvas.

Ansamblyje 24 įvairiausio amžiaus dalyviai: studentai, mokytojai, akcinių bendrovių darbuotojai. 1998 m. rugsėjo 19 d. ansamblis minėjo 10-ies metų sukaktį. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Paluknio bažnyčioje. Buvusių kultūros namų salėje įvyko koncertas. Atvyko daug svečių, tarp jų ansambliai iš Vengoževo, Pograničės, Guros miestų (Lenkija). Ansamblis nuolat dalyvauja rajone rengiamame lenkų festivalyje “Skambėk, lenkų daina”, lenkų liaudies folkloro ansamblių festivalyje Vilniuje, dalyvavo folkloro festivalyje “Pograniče” Lenkijoje (1966 m.). Koncertavo Lenkijoje Guros, Vengoževo miestuose, dažnai koncertuoja rajone. Kolektyvą remia rajono kultūros, sporto ir turizmo skyrius.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys